Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-317-900/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
1-317-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09899-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
V. Š.
Nukentėjusysis
N. Š., A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-317-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09899-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Vaivai Vilkei ir Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,nukentėjusiajai nepilnametei N. Š., jos įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai A. Š.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį (techninį) išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, dirbantis apdailininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2017 m. vasario 28 d. apie 22³⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė savo artimiems šeimos nariams - dukrai N. Š. į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir savo sutuoktinei A. Š. į veido sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Š. kaltę dėl dviejų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų neigė ir paaiškino (b. l. 88-89), kad, prieš grįždamas namo, 2017 m. vasario 28 d. išgėrė du po 1 l butelius alaus, vieną 5 %, kitą 7,5 % stiprumo. Namo grįžo vakare, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 21⁰⁰ val. Sutuoktinė priekaištavo, kad vėl grįžo girtas, todėl, praeidamas pro šalį, ranka kepštelėjo jai per skruostą, nuėjo miegoti. Atvažiavę policijos pareigūnai rado jį gulintį lovoje. Dukros nemušė, sutuoktinei tik truputį kepštelėjo, tai nebuvo smūgis. Dukros tą vakarą nematė, nežino, ar ji buvo namuose, nebuvo įėjęs į vaikų kambarį. Dukros nematė ir tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. Š. kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino (b. l. 145-147), kad parvažiavęs įvykio dieną automobilyje išgėrė 2 l alaus. Tada parėjo namo, nusirengė, nusiavė batus. Koridoriuje su sutuoktine persimetė keliais žodžiais. Ji pasakė, kad jis vėl girtas. Nepamena, apie ką kalbėjosi su sutuoktine. Nelabai pamena, ar triukšmavo ir sutuoktinę vadino necenzūriniais žodžiais. Sutuoktinės niekada nevadina necenzūriniais žodžiai. Gal koks žodis ir išsprūdo. Galėjo pasakyti „debile“, bet iš „k“ raidės - ne. Labai retai keikiasi. Sutuoktinė vengia konfliktų, todėl nuėjo į virtuvę ir užsidarė duris.

Iš kambario į koridorių išėjo dukra. Jis (V. Š.) sudavė jai per kairį skruostą. Gavusį smūgį dukra nešaukė. Nepastebėjo, ar ji būtų verkusi. Tada iš virtuvės išėjo sutuoktinė, jai irgi sudavė per kairį skruostą, po to nuėjo miegoti. Gailisi dėl to, ką padarė. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip nutikę. Su sutuoktine nuolat pykstasi dėl vaikų, mokyklos nelankymo. Dukra dažnai nelanko mokyklos, o sutuoktinė parašo pateisinančius raštelius. Klausė sutuoktinės, kodėl ji rašo raštelius, sutuoktinė sakė, kad nerašė. Neskaičiavo, kiek pamokų praleido dukra, bet daug. Dukra protinga, daug skaito, turi daug veiklos, bet galėtų praleisti mažiau pamokų ir geriau mokytis. Įvykio dieną su sutuoktine apie sūnų, dukrą nekalbėjo. Kažkas galvoje susimaišė ir taip gavosi. Mato perspektyvą gyventi su sutuoktine, negalvoja apie ištuoką. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji A. Š. 2017 m. vasario 28 d. protokole – pareiškime nurodė (b. l. 10-12), kad sutuoktinis V. Š. 22³⁰ val. grįžo namo neblaivus ir pradėjo kabinėtis. Dukra N. Š. paprašė jį nurimti. V. Š. trenkė dukrai kumščiu į veido sritį (žandą). Kai ji (A. Š.) puolė ginti dukrą, sutuoktinis sudavė rankos plaštaka jai į veidą ir sukėlė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė (b. l. 39-40), kad 2017 m. vasario 28 d. apie 22⁰⁰ val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sutuoktinis V. Š.. Sutuoktinis triukšmavo, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji nenorėjo veltis į konfliktą, nes žino, kad sutuoktinis išgėręs tampa agresyvus, todėl nuėjo į virtuvę ir tylėjo. Apie 22³⁰ val. iš kambario į buto koridorių išėjo nepilnametė dukra N. Š.. Dukra paprašė tėvo liautis triukšmauti, sakė, kad nori pailsėti, ryte reikia keltis į mokyklą. Po šių žodžių sutuoktinis trenkė dukrai. Smūgio sudavimo momento nematė, tik girdėjo trenksmą per veidą. Priėjusi pamatė paraudusį kairį dukros skruostą. Bandė sudrausminti ir nuraminti sutuoktinį, bet jis ir jai trenkė ranka per kairį skruostą. Dukra iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sutuoktinį išsivežė. Jai kūno sužalojimas nepadarytas, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Dukrai N. Š. taip pat kūno sužalojimas nepadarytas, tik patyrė fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepilnametė N. Š. nurodė (b. l. 56-57), kad tėvas geria kiekvieną dieną. Būdamas girtas, kartais pradeda kabinėtis. 2017 m. vasario 28 d. vakare tėvas eilinį sykį parėjo išgėręs. Dėl to tėvai pradėjo pyktis. Tėvas išvadino motiną įvairiais žodžiais, pravardžiavo. Triukšmas namuose jai (N. Š.) neleido miegoti, o ryte anksti reikėjo keltis į mokyklą. Išėjo iš savo kambario, paprašė tėvo baigti rėkauti ir grįžo į savo kambarį. Vėliau išgirdo, kaip tėvas mamą pavadino „debile“. Vėl išėjo iš kambario ir pasakė tėvui, kad jis mamos taip nevadintų. Tada tėvas jai (N. Š.) trenkė iš plaštakos per kairį žandą. Po smūgio skaudėjo. Iš virtuvės atbėgo mama, norėjo ją ginti, stūmė nuo jos tėvą. Mama liepė jai (N. Š.) grįžti į savo kambarį. Ji nuėjo. Kiek girdėjo, tėvai vėl pradėjo pyktis. Per kambario duryse esantį stiklą matė, kad mama buvo pastumta į jos kambario duris ir tėvas jai vieną kartą trenkė per veidą. Nematė, ar trenkė kumščiu ar plaštaka. Mama apsiverkė, atėjo pas ją į kambarį. Ji (N. Š.) iškvietė policiją. Žymių ant skuosto neliko, į gydymo įstaigas nesikreipė.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulė O. Stanelytė 2017 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 21-22) nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. apie 22⁵¹ val. su vyr. patruliu D. Juškevičiumi nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Bendravo su A. Š.. A. Š. pasakė, kad V. Š. sudavė kumščiu dukrai N. Š., vėliau sudavė rankos plaštaka jai (A. Š.) į veido sritį, vadino ją necenzūriniais žodžiais („kurva“, „padla“, „debilė“). V. Š. sulaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. Stanelytė parodė (b. l. 63-64), kad 2017 m. vasario 28 d. dirbo su vyr. patruliu D. Juškevičiumi. Apie 22⁴⁶ val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22⁵¹ val. atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko A. Š.. Namuose buvo moters sutuoktinis V. Š. (jis gulėjo lovoje) ir jų nepilnametė dukra N. Š.. Mergaitė ir mama buvo išsigandusios, susijaudinusios ir sutrikusios, mama verkė. Ant jų abiejų veidų matėsi smurto žymės: mergaitei buvo patinęs ir paraudęs kairysis žandas, mamai patinęs ir paraudęs dešinysis žandas. A. Š. paaiškino, kad girtas sutuoktinis prikibo prie dukters, sudavė dukrai per skruostą, ji puolė ginti dukters, tada sutuoktinis sudavė ir jai. Moteris minėjo, kad sutuoktinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau ji niekur nesikreipė. Mergaitė buvo išsigandusi ir sutrikusi, todėl jos neklausinėjo, bendravo su mama. V. Š. apsimetė miegantis ir, kai pradėjo jį kelti, jis kurį laiką nesikėlė. Vėliau atsikėlė, grasino sutuoktinei, kad bus blogai už tai, jog iškvietė policiją. Sutuoktinę vadino „kurva“, „padla“, „debile“. Sulaikymo metu V. Š. elgėsi agresyviai, neramiai, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, todėl panaudojo antrankius. Policijos komisariate V. Š. nustatė 2,33 promilių girtumo laipsnį.

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. kovo 1 d. protokole (b. l. 15-18) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų apžiūros 2017 m. kovo 6 d. protokole (b. l. 70-71) aprašyta nepilnametės N. Š. pokalbio telefonu su BPC garso įrašo kopijos apžiūra.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio rodmenyse) nurodyta, kad V. Š. 2017 m. vasario 28 d. 23³⁰ val. nustatytas vidutinis - 2,33 promilių – girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas artimiems šeimos nariams, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo V. Š. gynėjas advokatas V. Skaburskas prašė, kad jo ginamajam dvi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį inkriminuotos veikos būtų perkvalifikuotos į vieną tęstinę, nes veikas siejo vieninga kaltinamojo tyčia – noras „paauklėti“ sutuoktinę ir dukrą dėl skirtingo požiūrio į vaikų auklėjimą. Prokurorė laikė, kad kaltinamasis padarė dvi atskiras veikas (idealioji sutaptis), nes jo veiksmai buvo nukreipti į du skirtingus objektus.

Pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką.

Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios.

Sudėtinė nusikalstama veika yra sudaryta iš kelių nusikalstamų veikų sudėčių, kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka savarankišką nusikalstamą veiką, tačiau dėl sudėtinės nusikalstamos veikos konstrukcijos tokios veikos kvalifikuojamos pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį.

Jei padaryta nusikalstama veika pažeidžiami keli objektai, pavienė sudėtinė nusikalstama veika arba ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama atsižvelgus į padarytų veikų tarpusavio santykį, jų pavojingumą, pažeistų objektų santykį, nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir kitas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. apžvalgą Nr. AB-44-1 dėl teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių).

Kalbant apie veikas pagal BK 140 straipsnį, veikos tęstinumą (sandarą iš kelių epizodų) arba veikų daugetą lemia ir kaltininko tyčios kryptis, ir nukentėjusiųjų ypatumai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad vos tik grįžęs namo kaltinamasis smurtavo prieš savo artimuosius, kadangi būtų norėjęs „paauklėti“ sutuoktinę ir dukrą dėl seniai besitęsiančio skirtingo požiūrio į vaikų auklėjimą. Greičiau kaltinamasis, būdamas neblaivus, spontaniškai įniršo ant dukters dėl jos išsakytų priekaištų tėvui dėl pastarojo nesaikingo alkoholio vartojimo ir keliamo triukšmo, o ant sutuoktinės – dėl įsikišimo į jųdviejų su dukra tarpusavio santykius, nes kaltinamasis aiškino, kad būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs (agresyviai nusiteikęs). Taigi smūgius dukrai ir sutuoktinei kaltinamasis sudavė vieną po kito, o nukentėjusiosios BK 140 straipsnio aspektu sutampa (nėra mažametės). Kitaip nei nurodo prokurorė, nukentėjusiosios nėra „objektai“. Nusikaltimo objektas - tas teisinis gėris, kurį gina baudžiamasis įstatymas ir į kurį kėsinamasi nusikaltimu (pvz., gyvybė, sveikata, mažamečių sveikata, nuosavybė, finansų sistema, t. t.). Todėl dvi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos į vieną, ją traktuojant tęstine.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiosios N. Š. tėvas, nukentėjusiosios A. Š. sutuoktinis (b. l. 76). Pasak kaltinamojo, jis vykdo individualią veiklą, dirba apdailininku (b. l. 81-82, 115-117). Administracine tvarka nebaustas; du kartus už smulkius KET pažeidimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (b. l. 79-80). Neteistas (b. l. 77-78). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. Š. ir nukentėjusiosios N. Š. ir A. Š. 2017 m. kovo 23 d. pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 127), prašo, pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailėjosi jas padaręs, atsiprašė nukentėjusiųjų N. Š. ir A. Š., susitaikė su jomis; nukentėjusiosios žalos atlyginimo atsisakė (b. l. 127). Kaltinamasis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį V. Š. neigiamai, nėra. Ar kaltinamasis pakeis požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo kaltinamajam pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 38 straipsnį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Išaiškinti V. Š., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju yra sąlyginis. Jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3-4 d.).

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.)

Kaltinamajam V. Š. skirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (b. l. 131-132) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas – kompaktinis diskas su N. Š. garso įrašu nepilnametei nukentėjusiajai skambinant į BPC, kuris prisegtas prie bylos viršelio, – paliekamas saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pritaikius Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį padarymą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 mėnesius skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką – kompaktinį diską su N. Š. garso įrašu nepilnametei nukentėjusiajai skambinant į BPC, kuris prisegtas prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė