Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Medicinos bankas“ pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-12-04 įregistruotą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant V. M. iki 2009-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai – 0,0750 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – gyvenamuoju namu, turinčiu 266,34 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys V. M. ir L. M., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertinti 1 300 000 Lt (b.l. 108-109). 2007-06-04 papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2006-11-16 kredito sutarties Nr. LAOAN_(duomenys neskelbtini), 2007-06-08 padaryti hipotekos lakšto pakeitimai Nr. (duomenys neskelbtini): padidintas prievolės dydis, nustatyta kintama metinė palūkanų norma bei nuo sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams Kredito gavėjui nustatyta 8,18 % dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną Banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje pasklebtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų VILIBOR ir pridedant 3,06 % metų palūkanų dydžio Banko skolinimo ir pelno maržą (b.l. 110-111). Remiantis 2008-09-03 UAB korporacijos „Matininkai“ pakartotinio vertinimo pažyma Nr. I-09-493 ir 2008-10-31 papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2006-11-16 kredito sutarties Nr. LAOAN_(duomenys neskelbtini), 2008-11-11 padaryti hipotekos lakšto pakeitimai Nr. (duomenys neskelbtini)2: įkeistas nekilnojamasis daiktas su priklausiniu įkainotas 1 550 000 Lt (b.l. 112).

Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-01-12 įregistruotą Vilniaus m. apylinkės hipotekos skyriuje, užtikrinant V. M. iki 2009-07-01 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeisti UAB „Medicinos bankas“ nekilnojamasis daiktas – 0,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Zujūnų k., Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausantis V. M. ir L. M., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintas 1 200 000 Lt (b.l. 113-114). 2007-06-04 papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2006-11-16 kredito sutarties Nr. LAOAN_(duomenys neskelbtini), 2007-06-08 padaryti hipotekos lakšto pakeitimai Nr. (duomenys neskelbtini): padidintas prievolės dydis, nustatyta kintama metinė palūkanų norma bei nuo sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams Kredito gavėjui nustatyta 8,18 % dydžio metinė palūkanų norma, kuri paskutinę šio termino dieną Banko vienašališkai pakeičiama ir toliau keičiama kas šeši mėnesiai šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje pasklebtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jei palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, vienerių metų VILIBOR ir pridedant 3,06 % metų palūkanų dydžio Banko skolinimo ir pelno maržą (b.l. 115-116). Remiantis 2008-09-16 UAB „Liturta“ pakartotinio vertinimo pažyma Nr. V08/09-38A ir 2008-10-31 papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2006-11-16 LOAN_(duomenys neskelbtini), 2008-11-11 padaryti hipotekos lakšto pakeitimai Nr. (duomenys neskelbtini): įkeistas nekilnojamasis daiktas įkainotas 950 000 Lt (b.l. 117).

2009-01-21 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 48, 49/2009 (b.l. 75-76) minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti. Nutartis V. M. pasirašytinai įteikta 2009-02-02, nutartis L. M. pasirašytinai įteikta 2009-02-12 (b.l. 95,97)

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-01 nutartimi Nr. 48,49V/2009 nutarė: 1) išieškoti skolą: 1 675 000 Lt negrąžinto kredito, 118 546,98 Lt palūkanų, 8 060, 75 Lt delspinigių, iš viso – 1 801 607,73 Lt bei 127 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei sutarties kintamas palūkanas, kurias sudaro vienerių metų VILIBOR + 9 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimo rizikos ir pelno marža, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2009-03-30 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus; 2) priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus – 0,0750 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – gyvenamuoju namu, turinčiu 266,34 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4400-0662-0904, esančius (duomenys neskelbtini); 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0709-4917, esantį Zujūnų k., Vilniaus m. sav., nuosavybės teise priklausančius V. M. ir L. M..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Kolegija pažymi, kad absoliutus teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas teismo motyvų skundžiamame teismo procesiniame sprendime nebuvimas, o teisinga teismo nutartis negali būti panaikinta vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš nutartyje nurodytų motyvų galima padaryti išvadą, kodėl teismas padarė nutartyje nurodytą išvadą ir priėmė sprendimą. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-271/2000, 2000-05-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-486/2000). Skundžiamos 2009-04-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas remiasi pareiškėjo (kreditoriaus) prašymais, kuriose yra išdėstytos sutarties nutraukimo prieš terminą aplinkybės, bei ankstesne, 2009-01-21 teismo nutartimi šį turtą areštuoti, kurioje taip pat jau buvo įvardinti sutarties vienašališko nutraukimo aplinkybes bei pagrindai. Taigi iš šių pirmosios instancijos teismo argumentų yra aišku, kodėl teismas sprendė dėl skolos išieškojimo bei įkeisto turto priverstino pardavimo iš varžytinių. Pagal CPK 328 str. nuostatas, iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais ir nagrinėjamu atveju nėra priežasčių konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo. Todėl apelianto skundo argumentai, susiję su nutarties ydingumu motyvavimo prasme, atmestini.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkas kreditavimo sutartyje Nr. LAOAN_39553 ir papildomuose 2007-06-04 ir 2008-10-31 susitarimuose Nr. 1 ir Nr. 2 (b.l. 65-73) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir pirmojo kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 1 745 134,67 Lt (b.l. 54-56). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimas bankui būtų įvykdęs ar būtų pakeistos hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos, ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, apeliantas į bylą nepateikė. Savo ruožtu atskirajame skunde apeliantas tvirtina, jog skundžiama nutartis prieštarauja CK 4.196 str. nuostatoms, nes priimta nesat šiame straipsnyje nurodytų pagrindų. Su šiuo apelianto argumentu kolegija nesutinka. CK 4.196 str. įtvirtintos specialios normos paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Taigi CK 4.196 str. numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant hipotekos kreditorius turi teisę įstatymo pagrindu reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Tačiau tuo atveju, kai tokia kreditoriaus teisė numatytą kreditavimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą ne tik CK 4.196 str., bet ir sutartyje numatytais atvejais. Priešingas traktavimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sutarties laisvės principus (CPK 1.2 str., 1.5 str.). Iš to seka, kad pagal kreditavimo sutartį šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto kyla iš sutartinių santykių (CPK 6.881 str.) ir yra susijusi su skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Sutarties šalys kreditavimo sutartyje Nr. LAOAN_(duomenys neskelbtini) 7.5.2 p. susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, įspėjus kredito gavėją raštu prieš 10 (dešimt) dienų (skaičiuojant nuo Banko pranešimo išsiuntimo dienos), ir pareikalauti, kad kredito gavėjas per 10 (dešimt) dienų nuo Banko pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos grąžintų visą kreditą prieš terminą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 60 (šešiasdešimt) dienų negrąžina kredito dalies ir (ar) nemoka palūkanų, ir (ar) nemoka kitų pagal Sutartį mokėtinų sumų (b.l. 68). Kreditoriaus 2008-12-04 skolininkui išsiųstas pranešimas Nr. 160 apie sutarties sąlygų nevykdymą patvirtina, jog skolininkas raštu buvo įspėtas apie pareigą iki 2008-12-15 sumokėti pradelstas palūkanas (b.l. 60), 2008-12-16 pakartotiniu pranešimu Nr. 167 skolininkui pradelstų palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo terminas atidėtas iki 2008-12-26 bei nurodyta, jog neįvykdžius šio reikalavimo iki nurodytos dienos, kreditorius, vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis, svarstys klausimą dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo ir skolos išieškojimo teismine tvarka (b.l. 61). Aptarti įrodymai bei kreditoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktas skolininko 2008-12-31 raštas (b.l. 174), kuriuo jis praneša, kad nebevykdys savo įsipareigojimų ir prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą, leidžia spręsti, jog sutarties nutraukimo prieš terminą procedūrą kreditorius įgyvendino tinkamai: skolininkas buvo informuotas apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą ir su juo sutiko. Vėliau 2009-01-05 pranešimu Nr. 1 kreditorius informavo skolininką, jog 2009-01-15 vienašališkai nutraukia 2006-11-16 kredito sutartį Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini)(b.l. 68). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog skundžiamos nutarties priėmimo dieną kredito sutarties įvykdymo terminas (2009-07-01) nebuvo pasibaigęs, atmetamas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą gali ginčyti CK išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pagrindinę prievolę nustatanti kredito sutartis buvo nutraukta iki kreditoriui kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, o kredito sutarties vienašališkas nutraukimas, skolininkui pažeidus kredito sutarties Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) 7.5.2 p. ir 7.5.5 p. reikalavimus, yra teisėtas pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Byloje esamų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos yra nustatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 2 d. yra įtvirtinta pakartotinio hipotekos kreditoriaus kreipimosi su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti būtinybė.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad hipotekos teisėjas tinkamai įgyvendino abu CPK 558 str. 1 ir 2 dalyse numatytus išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto etapus ir įstatyme nustatytų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo tvarkos nepažeidė. Kreditoriaus pareiškimo pagrindu hipotekos teisėjas 2009-01-21 priėmė nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. hipoteka apsunkintam daiktui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, kartu pranešė skolininką, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo. Taip pat hipotekos teisėjas įspėjo skolininką, jog negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams įteikimo dienos, terminą, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b.l. 75-76). Byloje esantis įteikimo pranešimas patvirtina, kad minėta pirmosios instancijos teismo nutartis apeliantui buvo įteikta 2009-02-02, (b.l. 97). Todėl skolininkui per vieną mėnesį nuo pranešimo įteikimo negrąžinus skolos, kreditorius, nepraleidęs įstatymo nustatyto dviejų mėnesių termino, 2009-03-27 pagrįstai su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto kreipėsi į hipotekos teisėją (b.l. 98-101). Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2009-04-01 nutartimi konstatavo, jog hipoteka užtikrinta prievolė – Kredito sutartis Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) nėra vykdoma, ir CPK 558 str. 2 d. nuostatų tvarka pradėjo skolininkui priklausančio įkeisto turto realizavimo procedūrą. Tokiu būdu byloje esamų įrodymų kontekste apelianto atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl CPK 558 str. nuostatų pažeidimo yra aiškiai nepagrįstos, todėl priverstinio išieškojimo procedūros iš hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo teisėtumo vertinimui įtakos neturi.

Nepagristas yra ir apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog kreditoriaus pareiškimas išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalėjo būti nagrinėjamas ir tenkinamas, Vilniaus apygardos teisme esant nagrinėjamai bylai dėl tapataus reikalavimo, tarp tų pačių šalių. Bylos bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, jog ieškovas UAB „Medicinos bankas“ 2009-02-17 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. M. (skolininkui) ir L. M. (laiduotojai) dėl solidarios 2 026 011 Lt skolos pagal 2006-11-06 kredito sutartį Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) ir 2007-11-05 kredito sutartį Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) išieškojimo (Vilniaus apygardos teismo c.b. 2-2623-565/2009). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kreditorius 2009-01-19, t.y. dar iki minėto ieškinio Vilniaus apygardos teismui pateikimo kreipėsi į hipotekos teisėją dėl išieškojimo iš kreditavimo sutartyje Nr. LOAN_(duomenys neskelbtini) ir papildomuose 2007-06-04 ir 2008-10-31 susitarimuose Nr. 1 ir Nr. 2 (b.l. 65-73) numatytų įsipareigojimų įvykdimui užtikrinti įkeisto skolininkui V. M. priklausančio turto ne ginčo tvarka. Kolegija pažymi, kad ginčo dėl pagrindinės prievolės iškėlimas teisme negali panaikinti kreditoriaus reikalavimo teisės į hipoteka užtikrinto turto realizavimą, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytinių, ir priešingai, hipoteka užtikrintas įkeitimas negali nulemti pagrindinės prievolės, dėl kurios šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas pagal ieškininės teisenos taisykles. Net ir pasinaudojęs daiktinio reikalavimo užtikrinimo įvykdymo priemone, kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka, jeigu realizavus hipoteka įkeistą turtą gautų lėšų nepakaktų pagrindei prievolei patenkinti, kita vertus, minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje reikalavimai pareikšti solidariems skolininkams pagal dvi kreditavimo sutartis.

Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis ginčija netinkamą paskolos sutarties sąlygų vykdymą, nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas hipotekos teisėjui nenustato pareigos patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį, palūkanas ir delspinigius. Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio, nagrinėjamu atveju – kreditoriaus priskaičiuotų palūkanų dydžio, delspinigių skaičiavimo būdo ir laikotarpio, už kurį jie skaičiuojami, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti kaip atitinkanti CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.