Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1489-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2S-1489-524/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00727-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Munanta“
Ieškovas
T. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1489-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00727-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Munanta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. L. (T. L.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Munanta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 35 000 EUR skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neperžengiant ieškinio reikalavimų ribų areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant, atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 35 000 EUR, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį atsakovės darbuotojams.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės prašyme išdėstytos aplinkybės bei kartu pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo jai iš atsakovės priteisti 35 000 EUR skolos. Iš ieškovės kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų dokumentų ir informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos (išnagrinėtos) civilinės bylos, kuriose atsakovei buvo pareikšti reikalavimai dėl sutarties nutraukimo bei netesybų priteisimo. Šie duomenys kartu su kitais ieškovės pateiktais duomenimis (subnuomotojo pranešimu, direktoriaus pranešimu) vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl atsakovės finansinės bei turtinės padėties bei sudarančios pagrindą konstatuoti, jog ieškovės prašoma priteisti suma atsakovei šiuo metu yra tikrai reikšminga, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Klaipėdos apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl negalimas sprendimas už akių bei egzistuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Nė vienu institutu nebuvo pasinaudota, todėl manytina, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ir skundžiama nutartis naikintina.

5.2. Didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir minėtu laikotarpiu atsakovė savo turto neiššvaistė.

5.3. Ieškovė šioje byloje yra nesąžininga, kadangi apie 35 000 EUR įnašą į atsakovės veiklą ieškovei buvo žinoma. Iš minėtų lėšų buvo nuspręsta statyti katamaraną, jį pardavus, grąžinti ieškovei 35 000 EUR, tokiems veiksmams ieškovė neprieštaravo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirajame skunde nurodyti šie motyvai:

6.1. Atskirajame skunde nurodyti motyvai yra deklaratyvūs ir nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu.

6.2. Atsakovės nesąžiningumas yra vien ta aplinkybė, jog, iškėlus šią civilinę bylą, atsakovė su kitu kreditoriumi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1158-777/2019 sudarė taikos sutartį, kuria perleido kreditoriui vienintelį atsakovės turtą bei įsipareigojo sumokėti papildomai 5000 EUR. Tokie atsakovės veiksmai leidžia manyti, jog atsakovė ir toliau gali siekti slėpti savo turtą ar jį iššvaistyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 35 000 EUR, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį atsakovės darbuotojams.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

11. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Neįrodžius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Ginčo dėl vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino ieškinio pagrįstumo nėra, todėl dėl šios sąlygos plačiau nepasisakytina.

13. Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir minėtu laikotarpiu atsakovė savo turto neiššvaistė. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

14. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Be to, naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei nepasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017, ir joje nurodyta praktika).

15. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino atsakovės turtinę padėtį ir padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis kelia abejonių, o atsakovei ieškinio suma yra tikrai reikšminga. Sutiktina su atsakove, jog turtinė padėtis, ieškinio suma (35 000 EUR) nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Todėl ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės susijusios su tuo, jog atsakovei iškeltos kelios civilinės bylos, jog atsakovė yra raginama išsikelti iš nuomojamų patalpų, nes yra skolinga subnuomotojui, jog jos darbuotojų skaičius yra sumažėjęs, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16. Tačiau iš ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne tik finansine atsakovės padėtimi, bet ir nesąžiningais atsakovės vadovo veiksmais – atsakovė iškėlus šią bylą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1158-777/2019 sudarė taikos sutartį su kitu kreditoriumi, kurios pagrindu perleido vienintelį savo turtą, jog atsakovės vadovas atsisako užimti atsakovės vadovo pareigas. Iš byloje esačių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1158-777/2019 Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės Y. Y. V. ir atsakovės UAB „Munanta“, ja ieškovė atsisakė reikalavimų atsakovei pripažinti, kad 2017 m. vasario 27 d. katamarano statybos ir pateikimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, vienašališkai nutraukta, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės 123 204,71 EUR sumą ieškovei, o atsakovė įsipareigojo perleisti ieškovės nuosavybei katamaraną bei papildomai sumokėti 5 000 EUR. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sudarymas nevertintinas kaip nesąžiningi veiksmai, siekiant perleisti turtą, kadangi minėtoje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas būtent dėl nurodyto katamarano statybos ir pateikimo sutarties, todėl katamaranas iš esmės buvo nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Minėti veiksmai nereiškia ir neįrodo, jog atsakovė sąmoningai bandydama nuslėpti turtą, jį perleido, padovanojo ieškovei. Atsakovės vadovo pranešimas atsakovės akcininkams, jog neįvyko akcininkų susirinkimas, kuriame vienu iš darbotvarkės klausimų turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės vadovo atleidimo, neįrodo nesąžiningus atsakovės ar jos vadovo veiksmus siekiant parduoti, perleisti ar kitaip apsunkinti turtą.

17. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė ketina perleisti, parduoti ar kitaip suvaržyti turimą turtą ar kitokiais nesąžiningais veiksmais siekia apsunkinti arba išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.

18. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog Klaipėdos apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl negalimas sprendimas už akių bei egzistuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindas.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Munanta“, konstatavus, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė yra moki, nutartis įsiteisėjusi. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą dėl atsakovės finansinės padėties – jog ji nėra tokia sunki, kaip teigia ieškovė savo procesiniuose dokumentuose.

20. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog aplinkybės, kad atsakovei yra iškeltos civilinės bylos dėl skolos išieškojimo, priteisti įsiskolinimai, leidžia manyti, jog atsakovė ne tik galbūt susiduria su finansinėmis problemomis, bet ir yra nelinkusi vykdyti savo įsipareigojimų, nepagrįstas. Tai, kad atsakovė yra teisminių ginčų dalyvė, neįrodo jos nesąžiningumo.

21. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

23. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už atskirąjį skundą sumokėjo 50 EUR žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidų klausimas galutinai išsprendžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ginčas tarp šalių išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas šioje byloje – tenkinus atsakovės atskirąjį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina 50 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės T. L. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Munanta“ netenkinti.

Priteisti iš ieškovės T. L. 50 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Munanta“.

Teisėja Erika Misiūnienė