Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr.1S-155-303/2012,1S-160-303/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.(S)

2012 m. kovo 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų UAB „Č." direktoriaus A. K. Č. bei UAB „Č." atstovo advokato Žilvino Mišeikio skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2011-05-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00309-11 dėl G. T., A. V., G. S., A. G., R. Š., UAB „V.“ ir jos direktorės G. G. galimai nusikalstamų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Indrė Kupcikevičiūtė 2011-10-21 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00309-11 nutraukė, nustačiusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 bei 8 punktuose numatytus pagrindus (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00309-11 medžiaga, t. 2 b. l. 209-215).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2011-12-20 nutarimu pareiškėjų UAB „Č." direktoriaus A. K. Č. bei UAB „Č." atstovo adv. Ž. Mišeikio skundai atmesti ir paliktas galioti 2011-10-21 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00309-11 (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00309-11 medžiaga, t. 2 b. l. 238-241).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Justos Raciūtės 2012-02-06 nutartimi pareiškėjo UAB „Č." atstovo adv. Ž. Mišeikio skundas dėl prokuratūros 2011-12-20 nutarimo atmestas (skundo nagrinėjimo medžiaga, b. l. 34-37).

Atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi ikiteisminio tyrimo subjektai įpareigoti išsamiai ištirti visas pareiškėjo UAB „Č.“ direktoriaus A. K. Č. pareiškime išdėstytas aplinkybes. Vykdydamas šią nutartį prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą ir tik formaliai atliko dviejų proceso dalyvių (A. K. Č. ir A. R.) apklausas. Kitų procesinių veiksmų iš esmės neatliko, nors nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki tyrimo nutraukimo praėjo beveik šeši mėnesiai. Šios aplinkybės, pagal pareiškėjos UAB „Č.“ atstovą, rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, vengiant atlikti procesines pareigas.

Skunde pažymima, kad tiek prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek jo patikslinime nurodyta pakankamai duomenų, rodančių galimai buvus padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 300 straipsnyje ir (ar) kituose straipsniuose. Nurodytuose dokumentuose išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurias patvirtina rašytiniai dokumentai. Faktinių duomenų visuma pagrįstai leidžia daryti prielaidą, jog R. Š., G. T., A. V., G. S., A. G., UAB „V." ir jos direktorė G. G., veikdami organizuotoje grupėje, galimai suklastojo dokumentus, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Todėl nesant aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas BPK 3 straipsnio prasme yra negalimas, ikiteisminis tyrimas, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų imperatyvų, turi būti pradėtas.

Skunde teigiama, kad ikiteisminių tyrimų Nr. 85-1-01015-08 ir Nr. 10-2-00309-11 pradėjimo ir atlikimo tiek formalūs, tiek turinio elementai iš esmės yra skirtingi, dėl ko skundžiami nutarimai neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjos UAB „Č.“ atstovo nuomone, prokurorė tinkamai neišnagrinėjo ikiteisminio tyrimo Nr. 85-1-01015-08 medžiagos, priešingu atveju, nebūtų padariusi išvados, jog minėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, buvo pradėtas pagal analogiškas UAB „Č." 2011-02-03 prašyme nurodytas galimai padarytas nusikalstamas veikas. Todėl teismo skundžiamos nutarties teiginys, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pilnai ir išsamiai, visos aplinkybės ištirtos kruopščiai ir įvertintos vadovaujantis BPK normomis, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Pareiškėjos atstovo nuomone, esant net menkiausiai abejonei dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareikšti įtarimus atitinkamiems asmenims, ir tik atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įsitikinus, jog vis tik nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.

Remdamasis faktinių duomenų, kurie, pagal pareiškėjos atstovą, patvirtina minėtų dokumentų suklastojimą, pastarasis yra įsitikinęs, jog buvo padaryta galimai nusikalstama veika, kuri, nutraukus ikiteisminį tyrimą, lieka neištirta.

Nesutikdamas su skundžiamos nutarties teiginiu, jog baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, kuri taikytina tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, pareiškėjo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Č." 2011-02-03 prašyme išdėstytos aplinkybės rodo, jog iki civilinių teisinių santykių atsiradimo buvo įvykdyti galimai nusikalstami veiksmai, kurie turėjo įtakos vėliau kilusiems civiliniams teisiniams santykiams atsirasti. Tuo tarpu galimai nusikalstamų veiksmų atlikimas sukuria baudžiamuosius teisinius santykius, kurie reglamentuojami baudžiamosios teisės normomis.

Remdamasis skunde išdėstytų 2008-01-23 vertinimo ataskaitos sudarymo faktinių aplinkybių analize, pareiškėjas daro išvadą, jog sudarant minėtą vertinimo ataskaitą buvo itin grubiai pažeistos teisės aktų normos ir tai atlikta sąmoningai, t.y. galimai klastojant dokumentus – neteisingai nustatant ir galimai suklastojant rinkos vertę.

Skunde pažymima, kad liudytoju apklausto vertintojo V. J. parodymai, jog vertė priklauso nuo informacijos bazių/šaltinių, prieštarauja pačiai vertinimo prasmei, kadangi vertinimo rezultatas turi būti objektyvus ir nepriklausomas nuo informacijos patikimumo. Tuo tarpu aplinkybė, jog vertintojai, turėdami pačią geriausią informaciją, ja nesinaudojo, rodo, kad UAB „V.", suprasdama vertinimo ydingumą, bando klaidinti teisėsaugininkus dėl galimo dokumentų klastojimo, nors vertintojai, kaip profesionalai, negali neteisingai nurodyti vertinimo ataskaitoje sumos ir tokiu būdu galimai suklastoti dokumentą, turintį esminės reikšmės tolesniems teisiniams santykiams.

Teismo posėdyje pareiškėjai UAB „Č." direktorius A. K. Č. bei UAB „Č." atstovas adv. Ž. Mišeikis prašė jų skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Indrės Kupcikevičiūtės 2011-10-21 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00309-11 nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei, kad yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą tuo pačiu pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-00309-11 esančių dokumentų bei pareiškėjų skundų argumentų analizė. Todėl prokuroro 2011-12-20 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-02-06 nutartyje nurodyti pareiškėjų skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Priešingai nei teigia pareiškėjai, pareiškimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00309-11, nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos: pakartotinai išanalizuoti bei įvertinti atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-AT-00131-11 surinkti dokumentai (t. 1 b.l. 1-208, t. 2 b.l. 1-158), apklaustas liudytoju A. R., papildomai apklaustas UAB „Č.“ direktorius A. K. Č. (t. 2 b.l. 176-177), įvertinti A. K. Č. pateikti pastarojo apklausą bei atliekamą ikiteisminį tyrimą papildantys paaiškinimai, taip pat iširta ir įvertinta A. K. Č. papildomai pateikta medžiaga (t. 2 b.l. 179-185, 187-191, 193-195, 197-206). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atsakingai surinkti visi dokumentai bei kiti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti ir, priešingai nei teigiama skunduose, jie buvo tinkamai įvertinti. Vien tai, kad byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pasėkoje buvo priimtas UAB „Č.“ atstovaujančius asmenis netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 2 straipsnio įtvirtintas nuostatas, juolab, kad ir pareiškėjai nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-10-21 nutarime išdėstytais argumentais, lėmusiais padarytą išvadą, kurios pasėkoje ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00309-11 pagrįstai buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių bei esant įsiteisėjusiam prokuroro nutarimui nutraukti baudžiamąjį procesą tuo pačiu pagrindu. Todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-06 nutartį ir dėl skundų priimti naują sprendimą.

UAB „Č." atstovo adv. Ž. Mišeikio skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-00309-11, kurio nutraukimą skundžia pareiškėjai, bei ikiteisminio tyrimo Nr. 85-1-01015-08, kuris taip pat buvo nutrauktas šiuo metu įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu, pradėjimo ir atlikimo turinys iš esmės yra skirtingas, nepagrįstas ir atmetamas.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem). Šis principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu ir tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010).

Tuo tarpu iš teismui pateiktos skundų nagrinėjimui medžiagos dokumentų matyti, kad tiek anksčiau atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-01015-08, tiek skundžiamu prokurorės 2011-10-21 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00309-11, buvo atliekami, siekiant nustatyti tikrąsias to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio, kredito sutarties sudarymo aplinkybes, kurios buvo visapusiškai ištirtos ir nevienkartiniai įvertintos abiejų minėtų ikiteisminių tyrimų metu. Todėl tai, kad UAB „Č.“ atstovaujantys asmenys, kaip pagrįstai pažymima prokurorės 2011-10-21 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-00309-11, tyrimų metu nustatytus faktus interpretuoja savaip, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00309-11 pareiškėjų skundžiami procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Reikia pažymėti, kad esant formaliajai nusikalstamų veikų sudėčiai, veikos pavojingumą, visų pirma, lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikaltimo dalykas. Todėl tam tikras baudžiamojo įstatymo normos pažeidimas dar nereiškia, kad asmuo padarė nusikaltimą. Tam, kad šią veiką būtų galima pripažinti nusikaltimu, ji turi būti pavojinga. Tuo tarpu šiame tyrime, to nenustatyta.

Pareiškėjų argumentas, kad buvo suklastotas AB banko „Snoras“ Tauragės filialo direktoriaus 2008-04-01Tarnybinis pranešimas Nr. T-0121/08, galimai turėjęs įtakos svarstant paskolos suteikimo UAB „Č.“ klausimą yra paneigtas surinkta medžiaga.

Kaip pagrįstai pastebėjo pareiškėjas A. K. Č., aukščiau minėto Tarnybinio pranešimo 3.2. punkto pastabose iš tiesų yra klaidingai nurodyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data, t.y. vietoje 2008-03-21, yra nurodyta 2008-03-28. Tačiau ši aplinkybė, sprendžiant iš AB bankas „Snoras“ Finansinės rizikos departamento direktoriaus A. R. parodymų, esminės reikšmės svarstant klausimą dėl paskolos išdavimo neturėjo. Viena vertus, Tarnybinis pranešimas yra banko vidinis dokumentas, kuriuo pateikiama medžiaga svarstymui dėl paskolos išdavimo. Todėl kartu su šiuo Tarybiniu pranešimu AB bankas „Snoras“ centrinės būstinės Kreditų departamentui buvo pateikti UAB „V.“ 2008-01-23 turto vertinimo ataskaita bei Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo 2008-03-21 sutartis, sudaryta tarp pardavėjų G. ir R. T. ir pirkėjo UAB „Č.“. Ši, Centrinėje banko būstinėje gauta medžiaga, liudytojo A. R. teigimu, buvo pakartotinai išanalizuota. Todėl akivaizdu, kad Nekilnojamo turto pirkimo pardavimo 2008-03-21 sutarties, sudarytos tarp pardavėjų G. ir R. T. ir pirkėjo UAB „Č.“ tikroji data, sprendžiant paskolos išdavimo UAB „Č.“ klausimą buvo žinoma. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tame pačiame Tarnybiniame pranešime „Siūlomas nutarimo projektas“ 3 punkte yra nurodyta ir teisinga pirkimo pardavimo sutarties data – 2008-03-21, kas leidžia konstatuoti, kad Tarnybinio pranešimo 3.2. punkto pastabose nurodyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data 2008-03-28 yra tik techninė klaida (t. 2, .l. 32, 35, 154).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta ir jokių objektyvių faktinių duomenų, jog AB banko „Snoras“ Tauragės filialo direktoriaus išduota 2008-03-21 pažyma Nr. T00085/08 Dėl paskolos suteikimo UAB „Č.“ adresuota notarui atitiktų suklastoto dokumento požymius. Analizuojant šios pažymos turinį kitų dokumentų aspektu matyti, kad tuometinis AB banko „Snoras“ Tauragės filialo direktorius R. Š., dar prieš priimant bankui oficialų sprendimą dėl UAB „Č.“ paskolos suteikimo, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną notarui pranešė, kad bankas UAB „Č.“ suteiks 2 mln. Lt paskolą, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose įsigijimui per 25 kalendorines dienas, pirkėjui sudarius minėto žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir ją pateikus bankui, įregistravus pirkimo sandorį nuosavybės teise VĮ Registrų centre bei įregistravus žemės sklypo hipoteką Šiaulių apylinkės teismo hipotekos skyriuje ( 1 t. b. l. 32). Nors toks išankstinis pranešimas apie numatomą banko sprendimą nebuvo korektiškas, tačiau teigti, kad jame buvo įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, negalima. Viena vertus, kaip pastebėjo liudytoju apklaustas A. R., R. Š., kaip banko darbuotojas, pagal savo pareigas ir darbo patirtį įvertinęs situaciją buvo tikras, kad bankas bendrovei „Č.“ tokią paskolą suteiks. Kita vertus, kaip matyti iš UAB „Č.“ direktoriaus A. K. Č. paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų, tarp A. K. Č. ir banko filialo direktoriaus R. Š. buvęs žodinis susitarimas dėl paskolos sklypui įsigyti suteikimo netrukus buvo įgyvendintas. Todėl AB banko „Snoras“ Tauragės filialo direktorius R. Š. išduodamas pažymą dar neturėdamas UAB „Č.“ paraiškos paskolai gauti, galimai ir pažeidė banko vidaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pastarojo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus.

Gi dėl UAB „V.“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 suklastojimo, sprendžiant iš bylos medžiagos jau buvo pasisakyta ikiteisminio tyrimo Nr. 85-1-01015-08 metu, kuris Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2010-03-10 nutarimu buvo nutrauktas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis prokuratūros nutarimas, priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-04 nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo A. K. Č. skundas, yra įsiteisėjęs ( 1 t. b. l. 53-56). Be to, reikia pažymėti ir tai, kad turto vertinimo turinio kvestionavimas yra prilyginamas ginčui dėl turto vertinimo ir galėjo būti ginčijamas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, apie ką UAB „Č.“ ir buvo informuota ( 1 t. b. l. 178).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tiriamos veikos pavojingumas, nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti, nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms bei nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad AB banko „Snoras“ Tauragės filialo direktoriaus R. Š. veiksmuose yra ir BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų nusikaltimų požymiai, juolab, kad šią R. Š. veiką, UAB „Č.“ direktorius sieja su aukščiau aptartų dokumentų klastojimu. Taigi kadangi baudžiamasis įstatymas nusikaltimu nelaiko veikos, kuri formaliai kad ir turi kokių nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga, joje nėra objektyviosios pusės – pavojingos veikos požymio, kas reiškia, kad nėra ir nusikaltimo sudėties.

Taigi priešingai nei teigiama UAB „Č." atstovo adv. Ž. Mišeikio skunde, ir iki ginčijamų civilinių santykių atsiradimo atlikti veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami baudžiamosios teisės plotmėje.

Reikia pažymėti ir tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Šioje gi byloje, to pasiekta nebus. Todėl, priešingai nei mano pareiškėjai, ikiteisminio tyrimo tęsimas baudžiamojo proceso tikslų atžvilgiu taptų beprasmiu, reikštų nereikalingą lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, ir tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas, kaip neteisėtas asmens teisių suvaržymas.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti pareiškėjų skundus juose nurodytais motyvais nėra procesinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte,

nutarė:

Pareiškėjų UAB „Č." direktoriaus A. K. Č. bei UAB „Č." atstovo advokato Žilvino Mišeikio skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.