- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-34244-994/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27498-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms G. N. ir N. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus – darbo laikotarpį ir draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. kad darbo Vilniaus dailės akademijoje laikotarpiu 1974-11-05 – 1977-01-14, dirbdamas mokymo meistro pareigose, gavo 90 rublių per mėnesį dydžio atlyginimą. Nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas įstatymu nustatytą teisę gauti draudžiamąsias pajamas atitinkančio dydžio senatvės pensiją, tokio dydžio pensijos gauti negali, kadangi nėra išlikę draudžiamųjų pajamų dydį patvirtinantys dokumentai. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas senatvės pensijos tinkamam dydžiui apskaičiuoti (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 28-30), kuriame nurodo, kad senatvės pensija paskirta įskaičius į stažą darbo Vilniaus dailės akademijoje laikotarpiu nuo 1972-01-24 iki 1973-11-13, nuo1977-01-15 iki 1987-07-31 (iki atleidimo iš darbo) bei nuo 1989-01-24 iki 2016-01-31 (iki senatvės pensijos skyrimo iš naujo), nes minėtoje įstaigoje pareiškėjas dirba iki šiol duomenų apie pareiškėjo darbą Vilniaus dailės akademijoje nuo 1974-11-05 (baigus tarnybą sovietinėje armijoje) iki 1977 metų pensijos byloje nėra, todėl paminėtas laikotarpis neįskaitytas į stažą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo pareiškime teismui teigia, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą galės būti įteisintas jo faktiškai gautų draudžiamųjų pajamų dydis, dėl ko jam galės būti paskirta didesnė senatvės pensija. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio nuostatomis, apskaičiuoti pareiškėjo pensiją iš 1974-1977 metų uždarbio nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjo pensijos byloje yra duomenys apie jo turėtą penkerių metų darbo užmokestį 1984-1993 metų laikotarpiu. Jei būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuo 1974-11-05 iki 1977-01-14 dirbo Vilniaus dailės akademijoje, pareiškėjo senatvės pensijos dydis pasikeistų dėl perskaičiuoto stažo, o draudžiamųjų pajamų koeficientas liktų toks pats.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad po paskyrimo 1973 m. birželio mėnesį, baigus studijas, jis privalėjo išdirbti trejus metus. Anksčiau buvo pradėjęs dirbti dar būdamas studentu. Dirbo Tekstilės katedroje mokymo meistro pareigose. Jo funkcijos buvo studentų materialinis aprūpinimas priemonėmis ir pan. Jo alga buvo 90 rublių, ir tik nuo 1978 m. – 120 rublių. Po grįžimo iš Tarybų armijos (1974 m. lapkričio mėnesį) jis vėl pradėjo dirbti Dailės institute ir dirbo iki šiol. Išklausęs suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovų paaiškinimų, reikalavimo dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo laikotarpiu nuo 1974-11-05 iki 1977-01-14 atsisakė, kadangi pareiškėjo pensijos dydis pasikeistų dėl perskaičiuoto darbo stažo, o ne nuo nustatytos draudžiamųjų pajamų sumos.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, pareiškimui dėl darbo stažo nustatymo neprieštaravo. Nurodė, kad juridinis faktas dėl darbo užmokesčio nustatymo nesukels pareiškėjui pasekmių, kadangi, remiantis Pensijų įstatymo 56 straipsniu, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai yra apskaičiuojami už laikotarpį nuo 1984 m. iki 1994 m. Neprieštaravo juridinio fakto nustatymui dėl darbo stažo.
Liudytojas M. P. Valutis teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo nuo 1970 m. iki 1977 m. birželio mėnesio Grafikos katedroje laborantu. Padėdavo studentams atspausdinti grafiko darbus ir pan. Kiek pamena jo atlyginimas buvo 70,50 rublių, bet galimai buvo ir šiek tiek kitoks. Su pareiškėju dirbo kartu, jų kabinetai buvo greta. Pamena, kad pareiškėjas grįžo dirbti po Tarybinės armijos į Dailės institutą, su juo bendraudavo.
Liudytojas V. B. nuo 1975 m. spalio mėnesio pradėjo dirbti Piešimo katedroje vyr. dėstytoju. Pažinojo pareiškėją dar nuo studijų laikų, žino, kad jis dirbo laborantu dar studijų metais bei po grįžimo iš Tarybų armijos. Nuolatos bendraudavo, pažinojo pareiškėjo brolį. Nežino, kiek buvo jo atlyginimas 1974-1977 metais. Liudytojas kaip vyr. dėstytojas gaudavo 145 rublių. Nurodė, kad pareiškėjo atlyginimas galėjo būti 90-100 rublių.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinį faktą – darbo užmokesčio dydį nutrauktina. Pareiškimas likusioje dalyje tenkintinas.
Pagal civilinio proceso teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia pareiškėjas, pareiškime nurodydamas pareiškimo faktinį pagrindą ir dalyką. Pareiškėjas bei jo atstovė baigiamosiose kalbose reikalavimo dėl darbo užmokesčio dydžio laikotarpiu nuo 1974-11-05 iki 1977-01-14 nustatymo atsisakė, išklausius VSDFV atstovės paaiškinimus ir šio prašymo nebepalaikė, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, sprendžia klausimą tik dėl likusio reikalavimo – juridinę reikšmę turinčio fakto, t. y. pareiškėjo darbo laikotarpio nustatymo. Teismas išaiškina pareiškėjui, kad vadovaujantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, atsisakius nuo pareiškimo (ieškinio) dalies ir bylą toje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK 445 str.) teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų negali arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl darbo laiko juridinio fakto nustatymo, nes negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes nuo juridinių faktų priklauso pareiškėjo gautinos pensijos dydis.
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01 buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995-01-01 buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal valstybinio socialinio draudimo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 24 p.).
Iš byloje pateiktos Vilniaus dailės akademijos 2016-03-02 pažymos Nr. F13/A-3 matyti, kad dėl akademijos buvusių darbuotojų aplaidumo išsaugoti ne visi rektoriaus įsakymai bei kiti dokumentai, patvirtinantys, kad J. S. dirbo Viliaus dailės akademijoje laikotarpiu nuo 1974-11-05 iki 1977-01-14 (b. l. 9). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-07-25 rašte taip pat pažymėta, kad dokumentų apie pareiškėjo darbą laikotarpiu nuo 1974-11-05 (baigus tarnybą sovietinėje armijoje) iki 1980-11-20 pensijos byloje nebuvo, todėl šis laikotarpis, skiriant pirmą kartą pensiją, į stažą nebuvo įskaitytas (b. l. 11-12). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. nuo 1972-10-01 buvo priimtas į Dailiosios tekstilės katedros mokymo meistro pareigas, o 1973-11-13 iš darbo atleistas dėl išėjimo į Tarybinę armiją (b. l. 4-8, 10). Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 1974-11-05, atlikęs priverstinę karinę tarnybą, pareiškėjas vėl įsidarbino toje pačioje darbovietėje, tose pačiose pareigose ir dirbo iki šiol. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtinto ir liudytojai, pareiškėjo buvę bendradarbiai, kolegos, kurių paaiškinimai neprieštaringi tarpusavyje bei pareiškėjo paaiškinimams.
Remiantis byloje esančiais įrodymais bei pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais, kad Vilniaus dailės akademijos darbuotojams neišsaugojus visų dokumentų, patvirtinančių J. S. darbo Vilniaus dailės akademijoje stažą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. S. dirbo Vilniaus dailės akademijoje mokymo meistru nuo 1974-11-05 iki 1977-01-14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas negali pateikti suinteresuotam asmeniui dokumentų, reikalingų tinkamam senatvės pensijos apskaičiavimui, nurodomą aplinkybę patvirtina suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 9, 11-15). Suinteresuoto asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės neprieštaravo, išklausius pareiškėją bei liudytojus teismo posėdyje, juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pareiškėjo darbo stažo nustatymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsniu, 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
priimti pareiškėjo J. S. atsisakymą nuo pareiškimo dalies dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad atsisakius nuo pareiškimo dalies ir bylą toje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Likusioje dalyje pareiškėjo J. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus dailės akademijoje nuo 1974 m. lapkričio 5 dienos iki 1977 m. sausio 14 dienos mokymo meistro pareigose.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tikslas – perskaičiuoti pareiškėjui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skiriamos senatvės pensijos dydį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.