Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-658-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-04-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
1A-658-318-2011
Teisminio proceso Nr.
1-01-3-00009-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
P. M.
Nukentėjusysis
S. B.
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-658-318/2011 Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00009-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.1.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Artūro Pažarskio, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant nuteistajam P. M.,nuteistojo gynėjai adv. Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajam S. B.,nukentėjusiojo atstovei Elenai Žilėnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteistas viešaisiais darbais 4 mėnesiams, dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

S. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš P. M. priteista 620,42 Lt S. B. padarytai žalai atlyginti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. 2010 m. liepos 2 d. apie 8.50 val., suduodamas ranka į S. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, jį sudaužė.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. B. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti. Pripažinti P. M. kaltu tyčia sugadinus S. B. priklausantį lango stiklą, duris bei „pufiką“ ir nuteisti laisvės atėmimo bausme, artima sankcijos vidurkiui. Iš P. M. S. B. naudai priteisti 3517,47 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tvirtina, jog apylinkės teismas neteisingai ir vienpusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Nukentėjusysis teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina P. M. kaltę ne tik sudaužius jo buto langą, bet ir sugadinus duris bei kėdę. Nurodo, jog iš karto po konflikto su P. M. atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad išdaužtas langas, sugadintos durys, kieme mėtosi sulaužyta kėdė. Šias aplinkybes užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Kaltinamasis P. M. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl galėjo nevisiškai teisingai prisiminti nusikaltimo padarymo aplinkybes, be to, gali duoti neteisingus parodymus, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti pareigos atlyginti turtinę žalą. Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį patvirtina UAB „Verkių ūkis“ sąmata.

S. B. tvirtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes byloje neginčijamai įrodyta, kad P. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Teigia, jog teismas nepagrįstai P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nes iš tiesų kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė ir nesiūlė atlyginti padarytą žalą. Priešingai, ne kartą S. B. grasino dėl to, kad jis kreipėsi į teismą, įžeidinėjo.

Nukentėjusysis teigia, jog dėl neteisėtų P. M. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė sumušimu, sukeliant fizinį skausmą, išgyvenimu dėl patyčių. Be to jis neturėjo lėšų langui įstiklinti bei sugadintoms durims pakeisti, todėl namuose visą laiką buvo labai šalta ir jis sirgo. Tai patvirtina išrašas iš ligos istorijos apie S. B. sveikatos būklę.

Teismo posėdyje nukentėjusysis S. B. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis P. M. ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo S. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad P. M. tyčia išdaužė S. B. buto lango stiklą, ir teisingai šiuos P. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Tačiau teismas neteisingai nurodė nusikalstamos veikos padarymo laiką. Nors nukentėjusysis privataus kaltinimo skunde nurodė, jog įvykis įvyko 2010-07-02 apie 8.50 val., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog langas buvo išdaužtas 2010-07-02 apie 18.50 val. (ikiteisminio tyrimo bylos Nr., b.l. 2, 12). Tam neprieštarauja byloje esantis išrašas iš įvykių registravimo žurnalo, iš kurio matyti, kad apie įvykį policijai nukentėjusysis pranešė 2010-07-02 20.17 val., taip pat nuteistojo P. M. aiškinimas, kad 2010-07-02 jis su draugais buvo prie ežero, po to grįžo į Popieriaus gatvę, ten bendravo, o po to kilo konfliktas su S. B., bei liudytojo T. B. parodymai, kad konfliktas įvyko 2010-07-02 antroje dienos pusėje. Esant šioms aplinkybėms, tikslintas nusikaltimo padarymo laikas, nurodant, jog P. M. S. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą sudaužė 2010 m. liepos 2 d. apie 18.50 val.

Nors nukentėjusysis S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad P. M. išdaužė ne tik jo langą, bet ir sulaužė duris bei kėdę, tačiau šie jo argumentai nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis.

Visų pirma, iš karto po įvykio rašydamas pareiškimą policijai, nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu du iš matymo pažįstami vaikinai medine kėde daužė į jo buto duris ir sulaužė medinę kėdę, o P. M. tuo metu „pufiku“ išdaužė jo buto langą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-02304-10, b.l. 2, 12). Be to iš karto po įvykio policijos pareigūnams apžiūrint įvykio vietą, S. B. nenurodė, kad P. M. būtų padaręs kokius nors konkrečius jo buto durų sugadinimus (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-02304-10, b.l. 4-8). Vėliau, aiškindamas apie 2010-07-02 įvykio aplinkybes, S. B. skunde nurodė, jog visai kitu laiku, t.y. 2010-06-28, o ne 2010-07-02, jis konfliktavo su T. B., kuris su keturiais mažamečiais vaikais spardė, daužė duris, ir būtent T. B. jas su sulaužė ir per praviras buto duris metė į jį šalia stovėjusią kėdę ir „pufiką“. Po to dar dvi dienas T. B. su tais pačiais vaikais jį terorizavo ir spardė duris. Dėl tokių T. B. veiksmų buvo sugadinta viršutinė ir apatinė jo buto durų dalis, o 2010-07-02 nors P. M., T. B. ir dar vienas vaikinas daužė, spardė jo buto duris, metė į jas kėdę, P. M. „pufiku“ išdaužė tik langą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-02304-10, b.l. 30). 2010-12-22 buvo apžiūrėtos durys ir nustatyti pažeidimai (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-02304-10, 38-41). Dar kratą apklaustas, nukentėjusysis S. B. jau tvirtino, kad būtent P. M. daužė duris kojomis, kėde ir sulaužė apatinę durų dalį, o tik tada išdaužė langą (b.l. 42). Rašydamas privataus kaltinimo skundą bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. B. jau tvirtino, kad būtent P. M. padarė visus nustatytus durų sugadinimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. B. nurodė, jog viršutinę durų dalį sulaužė T. B., o antro konflikto metu jis, būdamas kambaryje, matė, kaip P. M. metė kėdę į buto duris ir sulaužė apatinę jų dalį.

Taigi viso proceso metu nukentėjusiojo S. B. parodymai buvo nenuoseklūs. Jis skirtingai nurodė žalos padarymo aplinkybes, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys. Nuteistasis P. M. nuosekliai neigė sugadinęs S. B. buto duris bei kėdę. Liudytojas T. B. patvirtino, kad P. M. ranka išdaužė S. B. buto lango stiklą, tačiau durų nespardė, kėdės nelaužė. Tuo tarpu nukentėjusiojo S. B. aiškinimas, kad P. M. sugadino buto duris prieštarauja ne tik nuteistojo P. M. ir liudytojo T. B. parodymams, bet ir jo paties aiškinimui ikiteisminio tyrimo metu, kad buto duris sugadino T. B., padarydamas sužalojimus, kurie ir buvo nustatyti antrą kartą atliekant įvykio vietos apžiūrą (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-02304-10, b.l. 30, 38-41). Iš šių faktinių duomenų seka, kad S. B. buto durys jau buvo sugadintos dar iki 2010-07-02 vykusio konflikto ir jas sugadino ne P. M.. Taigi nukentėjusiojo aiškinimą, kad jo duris sugadino nuteistasis, paneigia nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kurias patvirtina objektyvūs bylos duomenys ir paties nukentėjusiojo pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Tam neprieštarauja ir P. M. nuoseklus aiškinimas, kad jis išdaužė nukentėjusiojo buto langą, o kito turto nesugadino.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai iš P. M. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. pašalino durų ir kėdės sugadinimą, nes bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad šį svetimą turtą sugadino įvykio metu būtent jis.

Skirdamas bausmę nuteistajam P. M., apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo asmenybę – P. M. praeityje neteistas, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba. Kolegijos manymu, apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino teisingai, tačiau neatsižvelgė į tai, kad byloje yra P. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip matyti iš nuteistojo P. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, konflikto dieną jis su pažįstamu buvo prie ežero, ten išgėrinėjo, po to išgertuves tęsė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio darželio teritorijoje. Kad P. M. įvykio metu buvo neblaivus, patvirtino ir nukentėjusysis S. B.. Be to P. M. nuo pat proceso pradžios teigė, jog labai gailisi dėl savo veiksmų ir nurodė, kad taip pasielgė, nes buvo išgėręs (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 12-1-02304-10, b.l. 20, 57). Taigi šie faktiniai duomenys patvirtina, jog nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nustatyta P. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė reikšminga skiriant bausmę, todėl nuteistajam paskirta bausmė griežtintina.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nėra P. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstas. Teismų praktikoje asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas savanoriškai, neverčiamas jokių objektyvių aplinkybių, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog P. M. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs teismo nustatytus nusikalstamus veiksmus, t.y. tyčia išdaužė nukentėjusiojo S. B. buto lango stiklą, ir tvirtino, jog nuoširdžiai dėl to gailisi. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad P. M. dėjo pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Nors susitarti su nukentėjusiuoju dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio pastarajam nepavyko, tačiau tai nepaneigia nuteistojo nurodytų aplinkybių, kad jis nuoširdžiai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį.

Nukentėjusysis S. B. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3517,47 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino iš dalies ir priteisė 620,42 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes būtent tokio dydžio žala buvo padaryta nustatytais P. M. nusikalstamais veiksmais išdaužiant lango stiklą. Tačiau apylinkės teismas neišsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pabloginimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl P. M. nusikalstamų veiksmų, išdaužiant buto langą, nukentėjusysis S. B. patyrė nepatogumus, taigi jam buvo padaryta neturtinė žala ir ji turi būti atlyginta. Tačiau, įvertinusi P. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei jo veiksmais padarytos žalos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, kuris šiuo metu nedirba, turi mažametį vaiką, bei atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos suma turi būti mažinama.

Nors nukentėjusysis pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad jis, praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įvykio, kreipėsi į medikus dėl skausmų nugaroje, tačiau šie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad kaltinamojo veiksmais būtų padaryta kokia nors žala S. B. sveikatai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad P. M. tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. ranka sudaužė S. B. teisėtai valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą 2010 m. liepos 2 d. apie 18.50 val.

Pripažinti P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

P. M. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., paskirtos bausmės – viešųjų darbų – trukmę padidinti iki 5 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Iš P. M. priteisti 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. B. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Artūras PažarskisVladislavas Lenčikas