Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-03-01 · Byla Nr. A2.2.-59-314/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
A2.2.-59-314/2016
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00021-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Pažeidėjas
R. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A 2.2.-59-314/2016Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00021-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.3.; 2.14.3.; (S)
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. kovo 1 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Ž. įgaliotam atstovui S. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Onai Baranauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teisme 2016-01-18 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. sausio 14 d. mokestinės nepriemokos balansą, turi 20 805,98 EUR (dvidešimties tūkstančių aštuonių šimtų penkių eurų 98 centų) mokestinę nepriemoką. Šią mokestinę nepriemoką sudaro: 2 086,72 EUR gyventojų pajamų mokestis ir 127,91 EUR šio mokesčio delspinigiai; 12 826,00 EUR pridėtinės vertės mokestis ir 691,24 EUR šio mokesčio delspinigiai; 3 938,60 EUR pelno mokestis ir 1 127,83 EUR pelno mokesčio delspinigiai; 0,15 EUR žemės mokesčio delspinigiai; 6,64 EUR mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai; 0,89 nekilnojamojo turto mokesčio delspinigiai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), suteiktas PVM kodas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai: UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini) turi 50 procentų akcijų; R. Ž. turi 14 procentų akcijų; D. Ž. turi 36 procentus akcijų. 2015 m. lapkričio 23 dienos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba dvidešimt du darbuotojai, bendrovės direktoriumi nuo 2015 m. liepos 23 d. dienos dirba R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini). Bendrovės apskaitą nuo 2015 m. spalio 14 dienos tvarko UAB „G.“, kodas (duomenys neskelbtini).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) 2015 m. lapkričio 4 dieną pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" operatyvų patikrinimą. Tikrinamasis laikotarpis nuo 2015 m. rugpjūčio 1 dienos iki 2015 metų spalio 31 dienos. VMI prie FM 2015 m. lapkričio 23 dieną surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-10773, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž. 2015 m. lapkričio 27 d. pasirašė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo termino; pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 m. spalio 3 d. mokėjimo termino; pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 m. spalio 25 dienos; žemės mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas suėjo 2015 m. lapkričio 16.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo, bet nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio ir tuo pažeidė 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 90 straipsnio 1 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, privalo išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų bei nuo kitų A klasės pajamų išmokų pagal išmokėjimo laikotarpius, iki kiekvienos mėnesio 15 ir paskutinės dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėdama gyventojų pajamų mokesčio, pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatas.

Išanalizavus pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos išrašą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tokius mokėjimus:

1. 2015 rugpjūčio 14 d. išmokėti atlyginimai įmonės darbuotojams 3427,19 EUR;

2. 2015 rugsėjo 2 d. apmokėta skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1234,20 EUR;

3. 2015 rugsėjo 10 d. išmokėti atlyginimai įmonės darbuotojams 8707,99 EUR;

4. 2015 rugsėjo 11 d. apmokėta skola tiekėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4982,18 EUR;

5. 2015 rugsėjo 11 d. apmokėta skola tiekėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ 968,00 EUR;

6. 2015 rugsėjo 21 d. apmokėta advokatui V. K. 500,00 EUR;

7. 2015 m. rugsėjo 25 d, apmokėta AB (duomenys neskelbtini) 529,21 EUR;

8. 2015 m. spalio 15 d. išmokėti atlyginimai įmonės darbuotojams 6500,67 EUR.

Žemiau pateikiama VMI prie FM apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos sumos, tomis dienomis, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos mokėjo įmonės darbuotojams darbo užmokestį arba vykdė atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais:

1. 2015 m. rugpjūčio 14 d. - 12574,32 EUR;

2. 2015 m. rugsėjo 2 d. - 14732,85 EUR;

3. 2015 m. rugsėjo 10 d. - 14216,11 EUR;

4. 2015 m. rugsėjo 11 d. - 14216,11 EUR;

5. 2015 m. rugsėjo 21 d. - 15265,64 EUR;

6. 2015 m. rugsėjo 25 d. - 15258,33 EUR;

7. 2015 m. spalio 15 d. - 17229,24 EUR.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama atsiskaitymus su darbuotojais ir tuo pačiu metu turėdama mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Ž., elgesys pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės ir savivaldybių biudžetams.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2015 m. liepos 23 d. yra R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž., kaip įmonės vadovas, vykdė atsiskaitymus su Bendrovės darbuotojais ir tiekėjais, tačiau įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams nebuvo dengiamas ir buvo nesumokėtas atskirų mokesčių įstatyme nustatytu terminu.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 straipsnio (mokestinės prievolės vykdymas) 1 dalies 1 punkto nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) numato skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Nors pagal CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punktą, kai juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti - trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, VMI prie FM sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, kaip kreditorės teises. Kadangi R. Ž. nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pažeidėjas kaltę pripažįsta ir dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. R. Ž. 2015-07-23 paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonėje buvo nustatyta bendra 200 000 EUR skola kreditoriams. Darbuotojams nesumokėta atlyginimo už 2 mėnesius, įvairiems tiekėjams skolų apie 12 000 EUR – 13 000 EUR. Įmonės vadovas, stengdamasis išgelbėti įmonę, 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais išmokėjo darbuotojams atlyginimus, padengė skolas tiekėjams, nemokėdamas privalomų mokesčių valstybei.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08) FR1042-10773 matyti, kad Nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus specialistai patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad Bendrovė, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, iš banko sąskaitos ir grynaisiais pinigais iš Bendrovės kasos mokėjo darbuotojams užmokestį, atsiskaitinėjo su tiekėjais už prekes ir paslaugas. Bendrovė vykdydama atsiskaitymus už prekes ir paslaugas bei mokėdama darbo užmokestį darbuotojams būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. Iš įstatymo nuostatų seka, kad VMI yra R. Ž. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybei dėl laiku nesumokėtų mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir kt.) sudarė 12574,32 EUR, 2015 m. rugsėjo 2 d. - 14732,85 EUR, 2015 m. rugsėjo 10 d. - 14216,11 EUR, 2015 m. rugsėjo 11 d. - 14216,11 EUR, 2015 m. rugsėjo 21 d. - 15265,64 EUR, 2015 m. rugsėjo 25 d. - 15258,33 EUR, 2015 m. spalio 15 d. - 17229,24 EUR. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 14 – spalio 15 d. laikotarpiu Bendrovė mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaitinėjo su tiekėjais už prekes ir paslaugas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad R. Ž. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. R. Ž. yra tinkamas teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013). Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. Ž. pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.,), kas laikytina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, sunkinančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Kauno apygardos teismo 2016-02-29 nutartimi (Civilinė byla Nr. B2-1392-173/2016) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta restruktūrizavimo byla. Įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. Ž. skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², 50⁶ str. 1 d., 286-288 str. str.,

nutarė:

R. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti mažesnę administracinė nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 750 EUR (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Antanas Šeštokas