- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-634-337-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- N., N. V.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-634-337/2008
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. ir nubaustas:
- pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK 259 str. 2 d. - areštu 20 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta iš dalies sudedant su Panevėžio m. apylinkės teismo 2006-09-11 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, ir N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
n u statė:
N. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 14 d., apie 22.15 val., prie Aukštaičių g. 89-o namo, Panevėžyje, įveikdamas papildomas apsaugos priemones – išdauždamas R. K. priklausančio automobilio „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių stiklą, kurio vertė 30 Lt, įsibrovė į saugyklą – minėtą automobilį, iš kur pagrobė svetimą – R. K. priklausantį turtą – magnetolą „Sony“, kurios vertė 80 Lt.
Be to, jis, 2008 m. kovo 15 d., apie 00.04 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo striukės kišenėje laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,182 g metamfetamino, kol Panevėžio miesto Vyriausiajame policijos komisariate, atliekant N. V. apžiūrą, ši medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
N. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-15 nuosprendį ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą teismo nustatytam terminui. Jei apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad jam bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės subendrintą dydį iki minimalaus. Apeliantas teigia, kad nuosprendis priimtas neteisingai pritaikant baudžiamąjį įstatymą – BK 41 str. 2 d. 5 p., 75 str. 1 d., pažeidžiant teisingumo principo įgyvendinimą, neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl teisingumo principo įgyvendinimo.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl savo įvykdytų veikų nuoširdžiai gailisi, savo noru per atstovą atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Viena jo padaryta veika vertinama kaip apysunkis nusikaltimas, o kita – kaip baudžiamasis nusižengimas, sunkių pasekmių jo veika nesukėlė. Teigia, kad iki jo suėmimo jis dirbo, charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, vienintelis išlaiko nepilnametį vaiką, kurio motina nedirba, padėjo kartu su juo gyvenantiems senyvo amžiaus, ligotiems ir dėl jų amžiaus bei sveikatos būklės pagalbos reikalingiems pensininkams tėvams, dėl savo netinkamo elgesio padarė išvadas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir tuo pagrindu šios bausmės vykdymas atidėtinas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad pasiuntus jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, būtų negrįžtamai pažeisti socialiniai santykiai ir tokia bausmė neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Jis netektų darbo, prarastų galimybę aprūpinti, auginti bei auklėti mažametį vaiką, taip būtų pažeisti jo ir jo mažamečio vaiko socialiniai ryšiai, jis ir jo artimieji būtų sužlugdyti moraliai. Mano, kad tokios negatyvios ir jam bei jo artimiesiems sunkius padarinius sukelsiančios pasekmės būtų neadekvačios jo padarytoms veikoms ir prieštarautų teisingumo principui.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, tvirtindamas esant BK 75 straipsnyje numatytiems bausmės vykdymo atidėjimo pagrindams. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, o bausmę paskyrė teisingai.
Skiriant bausmę N. V., teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus ir stadijas (padarytas baudžiamasis nusižengimas ir vienas tyčinis, baigtas apysunkis nusikaltimas), tinkamai įvertino N. V. asmenybę (iki sulaikymo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalto būdamas eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir yra recidyvistas, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl N. V. skirtinas realus sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytų bausmių atlikimas. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 str. numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįsti atmestini N. V. teiginiai dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų buvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši sąlyga yra privalomoji, todėl nesant jos bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.
Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo N. V. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, N. V. paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis charakterizuojamas teigiamai, vienintelis išlaiko nepilnametį vaiką, kurio motina nedirba, padeda kartu su juo gyvenantiems senyvo amžiaus, ligotiems ir dėl jų amžiaus bei sveikatos būklės pagalbos reikalingiems pensininkams tėvams, teismo išvados nepaneigia. Kitas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismas jau buvo tinkamai įvertinęs skirdamas bausmę.
Remdamasi išdėstytu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.