Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-310-935/2021 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. B. (I. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-167 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu I. B. buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8, 12 punktus (už nužudymą), 206 straipsnį (už piliečių asmeninių dokumentų pagrobimą), 205 straipsnio 1 dalį (už dokumentų pagrobimą, sunaikinimą, sužalojimą ar paslėpimą), 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 8, 12 punktus (už pasikėsinimą nužudyti), 35 straipsnį, 42 straipsnį laisvės atėmimo bausme dvidešimčiai metų su turto konfiskavimu, pirmus dešimt metų bausmės atliekant kalėjimo režimu. I. B. BK 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nutartimi veika kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktus buvo perkvalifikuota pagal naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), veika kvalifikuota pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 8, 12 punktus buvo perkvalifikuota pagal naujojo BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paliekant laisvės atėmimo bausmę dvidešimčiai metų, panaikinant turto konfiskaciją. Taip pat I. B. minėta nutartimi pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi I. B. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi I. B. lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir jis grąžintas atlikti jam paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

4. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. lapkričio 2 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 11 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo I. B. skundą dėl Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skunde nuteistasis I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad jo nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo 98 balų iki 84 balų, laivės atėmimo vietoje įgijo suvirintojo, siuvėjo specialybes. Be to, nuteistasis tvirtina, kad neturi žalingų įpročių, t. y. nerūko, nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų. Taigi I. B. įsitikinimu, jei per devyniolika metų, t. y. šiuo metu atliktą bausmės laiką, jis neįgijo teismo pasitikėjimo, tai likęs laisvės atėmimo bausmės laikas tikrai nieko nebepakeis.

9. Skunde nurodoma, kad I. B. jau metus laiko turi rimtų sveikatos problemų. Jis patyrė infarktą, sirgo COVID-19 liga, pataisos namų administracija jam aštuonis kartus yra kvietusi greitąją medicinos pagalbą. Nuteistajam yra tekę gulėti Santarų klinikose, du kartus po savaitę buvo reanimacijoje. Nuo 2021 metų kovo mėnesio nuteistasis turi 50 procentų neįgalumą. I. B. reikalingas gydymas, širdies vožtuvų operacija. Nuteistajam yra virš šešiasdešimties metų, taigi likusią bausmės dalį jis tikrai gali atlikti laisvėje, taikant intensyvią priežiūrą.

10. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam lygtinis paleidimas buvo taikytas 1997 metais. Tuomet jis nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų. Kai 2001 m. kovo 2 d. jis buvo nuteistas laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, dešimt metų praleido kalėjime, kur visą laiką dirbo, padėjo administracijai, dalyvavo įvairiuose renginiuose. Jis 2011 metais buvo pervestas į pataisos namus, kur taip pat nuo pirmų dienų dirbo. Paleistas lygtinai turėjo gyvenamąją vietą, dirbo AB „A.“. Tuomet prasidėjo sunkumai, t. y. susirgo ir mirė jo sutuoktinė, jis prarado butą, pažeidė probacijos sąlygas, tačiau ir toliau dirbo neoficialiai statybose, nenusikalto, administracinių nusižengimų darymo vengė.

11. Nuteistasis nurodo, kad panaikinus lygtinį pats savo noru paskambino policijai ir buvo grąžintas į pataisos namus. Pataisos namuose dirbo mėsininku, žuvininku valgykloje. Be to, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, yra gavęs nemažai padėkų, diplomų. Paleistas į laisvę, pasižada sąžiningai atlikti likusią bausmės dalį, vykdyti visus probacijos nurodymus, niekada nenusikalsti, būti drausmingu. Taip pat pasižada kaip įmanoma greičiau atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo I. B. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pagrindo.

13. BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad I. B. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

14. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. B. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jis yra vieną kartą skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, iki 2021 m. balandžio 7 d. dirbo, šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Be to, nuteistasis turi įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio elektriko ir lokomotyvų remontuotojo profesijas, atlikdamas bausmę įgijo siuvėjo specialybę, palaiko ryšius su sutuoktine telefonu bei pasimatymų metu. Aptarti faktai teigiamai apibūdina nuteistąjį I. B., tačiau vien jų nepakanka tam, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo.

16. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad I. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl keturių nusikaltimų, iš kurių du yra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų ir pasikėsinimas nužudyti dėl savanaudiškų paskatų (šis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai įvyko nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių)). Čia būtina įvertinti ir tai, kad I. B. anksčiau taip pat buvo teistas už nužudymą. Nuteistasis 1997 m. vasario 14 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (neatlikęs vienerių metų ir beveik trijų mėnesių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės). Vis tik praėjus tik šiek tiek daugiau nei trejiems metams po to, kai jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ir šiek tiek daugiau nei dvejiems metams po to, kai pasibaigė lygtinio paleidimo terminas, nuteistasis vėl nusikalto, t. y nužudė bei pasikėsino nužudyti žmogų, taip pat padarė kitus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio, švelnesnės poveikio priemonės pageidaujamo poveikio nuteistajam nedaro.

17. Išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcijai pakankamo poveikio nedaro švelnesnės poveikio priemonės, patvirtina ir faktas, jog šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę po jam taikyto lygtinio paleidimo panaikinimo, t. y. po to, kai jis buvo grąžintas atlikti paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi I. B. buvo patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis tik nuteistasis nesugebėjo tinkamai vykdyti jam paskirtų įpareigojimų, jis vengė bendradarbiauti su priežiūrą atliekančia probacijos institucija, todėl buvo paskelbta I. B. paieška. Pats nuteistasis neneigė, kad slapstėsi nuo policijos pareigūnų. Aptartos aplinkybės rodo, kad I. B., parodžius jam pasitikėjimą, palengvinus jo teisinę padėtį, nebesugeba tinkamai vykdyti įgytas teises atitinkančių pareigų, nevengia elgtis taip, kaip jam atrodo tinkamiau, o taikytos poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų neduoda.

18. Taip pat iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesielgė visiškai nepriekaištingai. I. B. bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Paskirta nuobauda negalioja, o pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, vis tik pažeidimo padarymo faktas, vertinant jį kartu su tuo, kas jau buvo aptarta anksčiau, neigiamai apibūdiną nuteistąjį. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. B. nepilna apimtimi vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas – neišreiškė motyvacijos dalyvauti elgesio pataisos programose. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo netinkamo ir pavojingo elgesio, todėl kyla abejonių, ar nuteistasis, jam dar kartą pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, sugebės tinkamai vykdyti jam nustatytas pareigas, jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jis, būdamas laisvėje nekels pavojaus sau bei kitiems visuomenės nariams, savo poreikių bei interesų įgyvendinimą sugebės užtikrinti socialiai priimtinais būdais. Abejones, kad I. B. sugebės laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, savo interesus įgyvendinti socialiai priimtinais būdais, kelia ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad I. B. nesugeba įvardinti esminių probleminių asmenybinių sričių, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, nuteistojo požiūris į savo elgesį stokoja objektyvumo, išlieka paviršutiniškas. Be to, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra labiau sietinas su jo paties sąmoningu sprendimu veikti nusikalstamai, sukūrimu aplink save asocialios aplinkos, o ne pasidavimu jos įtakai.

19. Nuteistasis skunde akcentuoja savo darbine veiklą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo darbinė veikla pataisos įstaigoje nėra pagrindas jam taikyti lygtini paleidimą, ypač atsižvelgus į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog nuteistojo motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje išlieka maksimali tik pataisos įtaigoje, o laisvėje pasireiškia poreikio įsitraukti į oficialią darbinę veiklą mažėjimas.

20. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad I. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi I. B. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimo nepakito, ji išliko vidutinė, nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kurių yra pakankamai daug, išliko tokie patys, be to, nėra stebimi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamų reikšmingų kriminogeninių poreikių valdymo pokyčiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. B. nusikalstamumo rizika nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 8 d. nutartimi jam taikyto lygtinio paleidimo tik didėjo. Įvertinus šį faktą kartu su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pagrindo tvirtinti, kad I. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir jam galima taikyt lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad I. B. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra aukšta.

21. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad I. B. sveikatos problemos nėra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta nuteistųjų teisė teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog tinkama medicininė pagalba (gydymas) I. B. negali būti suteikta bausmės vykdymo vietoje. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracija į nuteistojo sveikatos problemas iki šiol reagavo tinkamai ir laiku, nuteistajam būtina medicinos pagalba ir priežiūra buvo teikiama.

22. Įvertinęs I. B. nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl jo skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo I. B. (I. B.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.