- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- ATP-449-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07630-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K. atstovo advokato padėjėjo V. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 29 d. 19.30 val. prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodamas atbulas iš kiemo į kelią neįsitikino, kad tai daryti bus saugu nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą ir neesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,133, 234 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., jam skirta 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) bauda, bei padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., jam skirta 897 (aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda 897 (aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
A. K. atstovas advokato padėjėjas V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą - išteisinti A. K. kaip asmenį nepadariusį ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinės teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2014-09-29 automobilio Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Į kitą stovintį automobilį neatsitrenkė, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai nepasišalino ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Dėl to nepadarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų. Duodamas parodymus Kauno apylinkės teisme nurodė, jog nepripažįsta padaręs pažeidimo, tokio įvykio neatsimena. Duodamas parodymus policijos nuovadoje prisipažino, kadangi policininkai sakė – „geriau prisipažink, tau bus geriau“. Kauno apylinkės teismas priimdamas 2015-03-16 nutarimą subjektyviai vertino liudytojų parodymus pagrindžiančius jo kaltę. Nebuvo patikrinta, ar tariamai įvykį matę liudytojai galėjo iš gyvenamojo namo balkono matyti įvykio vietą ir detalias aplinkybes. Ar buvo įmanoma matyti, kad tikri A. K., o ne kas nors kitas vairavo automobilį Volvo XC70 valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad minimo įvykio metu A. K. automobilio nevairavo, todėl nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
Kauno apskrities VKP Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno aplinkės teismo 2015-03-16 nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirti 579 Eur baudą; už pažeidimo , numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą skirti 30 parų administracinį areštą su transporto priemonės Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. A. K. skirti administracinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą, su transporto priemonės Volvo XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymo normą, netinkamai įvertino A. K. byloje esančius duomenis ir skirdamas nuobaudas padarė išvadą, prieštaraujančią byloje esantiems duomenims. A. K. teisė vairuoti transporto priemones pažeidimo padarymo metu jau buvo atimta. A. K. Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nutarimu Nr. A2.6-8693-825/2014, už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – piniginė 897 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 37 mėn. A. K. praeityje yra baustas 26 kartus. Teismas parinkdamas administracinę nuobaudą neatsižvelgė į tai, jog byloje esantys faktiniai duomenys liudija, jog A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis pakartotinai (antrą kartą per metus) padaro tos pačios rūšies pažeidimą, pavojingą ir šiurkštų. Vertinant praeityje A. K. padarytus pažeidimus, skirtas nuobauda ir jų poveikį tolesniam A. K. elgesiui, mano, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos skyrimo tikslai bus įgyvendinti skiriant A. K. didžiausią numatytą nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašė apeliacinio skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių šiuos apelianto argumentus. Be to, pat apeliantas pirminiame paaiškinime, esančiame byloje, nurodo, kad 2014-09-29 jis vairavo transporto priemonę Volvo XC70, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)ir buvo eismo įvykio vietoje. Liudytojai, apelianto kaimynai, matė eismo įvykį ir apelianto transporto priemonę ir patį apeliantą, kuris važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą transporto priemonę. Iki bylos nagrinėjimo teisme apeliantas nei rašytiniame paaiškinime, nei bylą tiriančiam pareigūnui net neminėjo, kad eismo įvykio dieną jo automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo. Tokių faktų jis nepareiškė ir bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Mano, kad A. K. suvokė ir žinojo, kad pardarė eismo įvilkį. Mano, kad teismas visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirdamas sankcijoje numatytą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš A. K. atstovo skundo, jis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. K. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Teigia, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė administracinę nuobaudą, nes įvykio metu jis automobilio nevairavo. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde nesutinka su skirta nuobauda, mano, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos skyrimo tikslai bus įgyvendinti skiriant A. K. didžiausią įstatyme numatytą nuobaudą.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinių skundų bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. K. administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl nepagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius šį pažeidimą. A. K. dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas pagrįstai.
Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. K. vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga buvo neatidus, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį iš, eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos esančius duomenis, konstatavo, kad A. K. kaltė pilnai įrodyta rašytine bylos medžiaga ir apklaustų liudytojų parodymais. Tačiau teismas nepasisakė dėl subjektyviųjų požymių buvimo, A. K. pasišalinus iš įvykio vietos. Teismas spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose privalo konstatuoti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį bei tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).
Įvertinus šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių A. K. nuosekliai ir kategoriškai neigė padaręs autoįvykį ir pasišalinęs iš autoįvykio vietos. A. K. 2014-10-09 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, jog 2014-09-29 apie 19.30 val. išvažinėjo iš savo namo kiemo, kad ką nors būtų kliudęs, nepajuto. Bamperio apgadinimus pastebėjo tik kai parodė policijos pareigūnai (b.l. 7). Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad pažeidimo nepripažįsta, apie jį sužinojo, kai atvyko į policiją dėl kito įvykio, panašiai atsimušus į kitą mašiną. Paaiškino, kad apgadinimai galėjo atsirasti dėl to, kad pati mergina galėjo atsimušti į jį, jis galėjo būti sustojęs (b.l. 58). Tyčios A. K. veiksmuose nebuvimą patvirtina ir liudytojų parodymai. M. Ž. 2014-09-29 paaiškinime, t.y. nurodė, jog stovėjo su drauge balkone, kai tuo metu draugės kaimynas, išsukinėdamas iš savo namo kiemo atbuline eiga, įvažiavo į jos automobilio galinį bamperį. Sustojo, grįžo į kiemą išsitiesinti automobilį ir išvažiavo iš kiemo (b.l 6). Teismo posėdžio metu ji minėtas aplinkybes patvirtino bei papildomai parodė, jog atsitrenkus automobiliui garsas buvo, jos automobilis šiek tiek sujudėjo, pavažiavo į priekį, V. K. išsitiesino vairą ir nuvažiavo. Jis neišlipo, jo stabtelėjimas neilgas (b.l.66). Liudytoja G. M. taip pat parodė, jog buvo balkone. Automobilis išvažinėjo atbuline eiga, matė, kad vyras vairuoja. Išvažinėjo į gatvę. Volvo ne tiesiai, bet skersai važiavo ir tada palietė, užkabino Miglės mašiną, nes pamatė kaip sudrebėjo, buvo garsas, atkreipti buvo galima dėmesį. Tada jis pavažiavo į priekį, ištiesino vairą ir nuvažiavo (b.l. 72). Įvertinus įvykio aplinkybes, t.y. tai, jog A. K. po susidūrimo trumpam stabtelėjo, pavažiavo į priekį ir ištiesino vairą, ir tik po šio manevro atbulas išvažiavo, neišlipant iš automobilio, visos šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. suvokė padarius pažeidimą ir pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės. Byloje nėra nustatytas būtinasis ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė. Konstatuojama, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl tikėtina, kad atlikdamas automobiliu manevrą, nebuvo pakankamai apdairus ir tai lėmė pasekmes. Pažymėtina, kad ant automobilių Volvo XC70, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)ir VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai pasireiškė dažų nubraukimu (b.l. 9-17), tai teismo posėdyje patvirtino ir Kauno apskrities VPK KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas Ž. M., nurodydamas, kad tarp automobilių nubraukimų ryšys buvo, ant Volvo buvo likę žalių dažų ir du dryžai atitiko (b.l. 64). Analogišką automobilių sugadinimą nurodė ir tarnybiniame pranešime, kur užfiksuota, jog 2014-10-09 buvo apžiūrėti automobiliai Volvo XC70 bei VW Golf, ant abiejų automobilių 0,4m ir 0,6m aukštyje nuo žemės plokštumos, ant automobilio VW Golf užpakalinio bamperio vidurio matomos braukimo žymės, ant automobilio Volvo užpakalinio bamperio kairės pusės kampo braukimo žymės ir likusių žalios spalvos dažų (b.l. 3). Todėl, įvertinus automobilių apgadinimo pobūdį bei atsižvelgus į tai, kad A. K. vairavo Volvo XC70 markės automobilį, kuris yra didelių gabaritų ir tai, kad automobilis VW Golf buvo kliudytas Volvo XC70 galiniu bamperiu (plastmase) braukiant, teismui kyla abejonė, ar A. K. iš tiesų galėjo pajausti kontaktą.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti A. K. kaltei padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius A. K. veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Apeliaciniame skunde taip pat neigiama A. K. kaltė padarius ATPK 127 str. 2 d. nustatytą pažeidimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius minėtą pažeidimą byloje atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas: administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. V. ir Ž. M. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teismo posėdžio metu, eismo įvykio vietos schema, automobilių fotonuotraukos, Volvo XC70 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, liudytojų M. Ž., G. M., E. I., T. P. parodymai neginčijamai įrodo, jog A. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, todėl pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas pagrįstai. Apeliantas skunde teigia, kad 2014-09-29 automobilio Volvo XC70 apskritai nevairavo. Tačiau aukštesnysis teismas tokią versiją vertina kaip gynybinio pobūdžio, nes tai prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Pats A. K. 2014-10-09 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, jog 2014-09-29 apie 19.30 val. išvažinėjo iš savo namo kiemo (b.l. 7), teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, jog minėtą paaiškinimą surašė savo ranka (b.l. 58). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. K. teigė, kad ta pati mergina galėjo į jį atsimušti, jis galėjo būti sustojęs, teigia, kad tos mašinos nematė (b.l. 58), t.y. net neužsimenama, kad apie kitą asmenį, vairavusį Volvo XC70. Taip pat pažymėtina, jog ir jo atstovas, ginantis A. K. teises ir teisėtus interesus, pirmosios instancijos teisme neneigė A. K. kaltės, t.y. esant galimybei, prašė taikyti kuo švelnesnę nuobaudą (b.l. 73), o tvirtinimas, kad A. K. įvykio dieną nevairavo, atsirado tik apeliaciniame skunde. Liudytojos M. Ž. ir G. M. taip pat kategoriškai nuo pat pradžių tvirtino, jog automobilį Volvo XC70 vairavo būtent A. K., būtent šis asmuo nurodytas ir pranešime apie įvykį policijai (b.l. 4). Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės , kad automobilį vairavo ne A. K., o kitas asmuo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtintos jokiais kitais įrodymais.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti nutarimą ir skirti griežtesnę bausmę A. K.. Apeliantas pažymėjo, kad A. K. teisė vairuoti transporto priemones pažeidimo padarymo metu buvo atimta. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, kadangi pažeidimas šioje nagrinėjamoje byloje buvo padarytas 2014-09-29, o remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-8693-825/2014 2014-11-07 nutarimu už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymą, A. K. paskyrė administracinę nuobaudą – piniginę 897 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, taigi, šio pažeidimo padarymo metu A. K. teisė vairuoti transporto priemones dar nebuvo atimta ( b.l. 87-93). Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. K. praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 26 kartus, beveik visi jo pažeidimai tyčiniai, jam paskirtų baudų nemoka. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas pateikė Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis apie registruotus pažeidimus bei pažymą apie asmens finansinę būseną (b.l. 87-95). Tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, registro duomenimis nėra informacijos apie baudos sumokėjimą tik dėl vieno pažeidimo (paskirtos 2011-11-23 nutarimu), o 2014-11-07 nutarimu bauda (kuri taip pat nesumokėta) skirta jau po to, kai buvo padarytas šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas. Pažymėtina, kad ATPK 32 str. 1 d. 5 p. nustatytas pakartotinumas reiškia, kad asmuo kuris buvo baustas administracine tvarka, vėl pakartotinai per vienerius metus nuo nuobaudos įvykdymo momento padaro tokios pačios rūšies teisės pažeidimus. Šiuo konkrečiu atveju paskirtoji bausmė- bauda 2011-11-23 nutarimu, kadangi nėra duomenų apie baudos sumokėjimą, sudaro pakartotinumą ir pripažintina sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe ( ATPK 32str.1d.5p.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. K. už ATPK 127str.2d. padarymą yra paskirta 43 Eur. bauda, kuri yra artima sankcijoje numatyto vidurkio, jos griežtinti dar labiau, nėra teisinio pagrindo. Esant aukščiau nurodytiems įrodymams darytina išvada, jog Institucija nepagrįstai nurodo, kad A. K. nemoka jam paskirtų baudų, minėtieji duomenys patvirtina, kad piniginė bauda yra efektyvi nuobaudos rūšis pažeidėjui jis jas stengiasi sumokėti laiku, o ATPK 20 str. numatyti tikslai užkirsti kelią ATPK pažeidimų darymui gali būti pasiekti A. K. taikant ir pinigines baudas. Kadangi šioje byloje yra nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 str. 1 d. nustatyto pažeidimo, Institucijos skunde nurodyti motyvai dėl administracinės nuobaudos griežtinimo skiriant nuobaudą už šį pažeidimą neanalizuotini ir dėl jų nepasisakoma. Už ATPK 127 str. 2 d. nustatyto pažeidimo padarymą apeliaciniame skunde A. K. prašoma skirti 579 eurų baudą.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo 289 iki 579 eurų. Kadangi pažeidimo padarymo metu 2014m. rugsėjo 29 dieną A. K. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, Institucija nepagrįstai prašo skirti 579 eurų dydžio baudą, kuri yra sankcijoje numatyta atsakomybės priemone asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės. Kadangi pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę vertino pažeidėjo asmenybę, padarytų transporto priemonių nežymų apgadinimą, charakterizavo A. K., kaip asmenį linkusį daryti administracinės teisės pažeidimus ir atsižvelgiant į tai skyrė piniginę baudą artimą sankcijos vidurkiui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutarimu skirta 43 (keturiasdešimt trijų) eurų bauda už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą, o Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinis skundą, atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėja
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo dalį, kurioje A. K. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta trijų tūkstančių vieno šimto litų, t.y. aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ir A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant pažeidimo numatyto ATPK 130str.1d. sudėties ( ATPK 250str.1p.).
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirta galutinė trijų tūkstančių vieno šimto litų, t.y. aštuonių šimtų devyniasdešimt septynių eurų, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Kitos nutarimo dalies nekeisti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.