Telšių apylinkės teismo nuosprendis

prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajam A. C., gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, nukentėjusiajai G. N., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-09-14 Mažeikių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsituokęs, gyvenantis Pavasario 49-28, Mažeikiai, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2012 m. sausio 16 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Mažeikių mieste, Pavenčių g. 49 namo 28 bute, mažametės A. Š., gim. 2001 m., akivaizdoje, tarpusavio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai G. N. koja du smūgius į dešinę šlaunį, rankomis laužė rankas, padarydamas kairės šlaunies apatinio trečdalio nubrozdinimą, dešinės rankos pirmo piršto nubrozdinimą, tokiais veiksmais sukėlė G. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. sausio 16 d., jis su draugu, vardu Tomas, girtavo savo sugyventinės G. N. bute Pavenčių g. 49 -28. Grįžusi iš darbo sugyventinė priekaištavo dėl garsiai grojančios muzikos ir, kad jis nesilaiko savo pažado nebegerti. Jis sugyventinės atsiprašinėjo keletą kartų, sakė, kad, baigus gerti alų, draugas išeis. Pavakaryje, G. N. gulint lovoje, jis norėjo dar kartą jos atsiprašyti ir paėmęs už rankų prisitraukti prie savęs, kad pabučiuoti. Sugyventinė jį stūmė nuo savęs, įspyrė jam į šoną. Jis, stovėdamas prie lovos, staiga sugriebęs už kojų, stipriai patraukė ją prie savęs ir paleido. Nukentėjusioji nukrito ant grindų prie lovos. Porą kartų gulinčiai ant grindų įspyrė sakydamas „mane spardai“ ir išėjo iš miegamojo. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė į policijos komisariatą. Gailisi dėl padaryto, sugyventinės atsiprašė, su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji G. N. parodė, kad A. C. yra jos sugyventinis maždaug apie 9 mėn. 2012 m. sausio 16 d. grįžus iš darbo, sugyventinis su draugu Tomu gėrė alų, nors buvo jai pasižadėjęs nebegerti ir maždaug pusę metų šio pažado laikėsi. Vyrai girtavo beveik visą dieną, ėjo dar nusipirkti alaus, garsiai klausėsi muzikos ir trukdė dukrai ruošti pamokas. Sugyventinis jos atsiprašinėjo, bet vis tiek girtavimas nesibaigė. Jai gulint miegamajame ant lovos, A. C. priėjo ir, prašydamas nepykti, pasilenkė ją pabučiuoti. Supykusi stūmė jį nuo savęs, tačiau kaltinamasis, lauždamas pirštus vis tiek ją traukė prie savęs. Įspyrė sugyventiniui į šoną sakydama „eik šalin, nekenčiu tavęs“. Sugyventinis, sugriebęs ją už pėdų, stipriai patraukė iš lovos ir paleido. Ji nukrito ant grindų, tada jis porą kartų įspyrė į jai į dešinę šlaunį ir išėjo iš kambario. Apklausos protokole nurodyta į kairę, mano, kad dėl rašymo apsirikimo, kurio ji anksčiau nepastebėjo. Dėl tokio sugyventinio elgesio supyko, paskambino į policiją. Dėl sugyventinio veiksmų jai buvo sukeltas skausmas, nubrozdinta dešinė šlaunis ir dešinės rankos pirštas. Bylos nagrinėjimo teisme metu su sugyventiniu susitaikė, mano, kad jis savo klaidą suprato ir nori su juo toliau gyventi, prašo jam kardomąją priemonę panaikinti.

Liudytojas Marijus Navardauskas parodė, kad 2012 m. sausio 16 d. jis su savo drauge D. B. buvo namuose. Apie vidurdienį grįžo mamos sugyventinis Antanas su draugu Tomu ir girtavo. Mama pyko, kad Antanas geria, garsiai klausosi muzikos, jie vis barėsi. Neapsikentęs to triukšmo, jis su drauge išėjo pas močiutę. Vakare grįžus pamatė, kad mama miegamajame kambaryje guli lovoje, šalia stovi Antanas ir jie kažką aiškinasi. Jis nusirengė, nuėjo į virtuvę, eidamas iš virtuvės pamatė, kad mama guli ant žemės prie lovos, Tomas sako Antanui „baik, darai nesąmones“. Jis nuėjo į savo kambarį, už kelių minučių atvažiavo policija.

Liudytoja D. B. parodė, kad savaitgaliais būna pas savo draugą M. N.. 2012 m. sausio 16 d. Marijaus mamos sugyventinis Antanas girtavo su savo draugu. Ji su Marijumi išėjo pas močiutę. Vakare grįžus, būdama prieškambaryje matė, kad Gitana miegamajame keliasi nuo grindų.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2012 m. sausio 16 d. gėrė alų pas A. C.. Jo sugyventinė dėl to pyko. Jis buvo nemažai išgėręs, visko gerai nepamena. Vakare atvažiavo policija.

Mažametė liudytoja A. Š. parodė, kad Antanas su Tomu gėrė, garsiai klausėsi muzikos. Antanas barėsi su mama, suko mamai rankas, išmetė mamą iš lovos.

Medicininės apžiūros metu G. N. nustatytas dešinės rankos pirmo piršto nubrozdinimas ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio nubrozdinimas (b.l. 16).

Nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė, prašo bylą nutraukti (b.l. 55).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. C. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – mušant sukėlus fizinį skausmą G. N..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi jis prisipažino tik ištyrus byloje visus įrodymus ir jo gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusioji ieškinio nereiškia ir žalos neprašo atlyginti, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, nukentėjusioji nurodė, kad nori toliau su kaltinamuoju gyventi, kaltinamojo teistumas išnykęs neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis) ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnis). Kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikant Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniais, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti A. C. 2 mėn. ( du mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. N. ir įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja G. N. bei kartu su ja gyvenančiais A. Š., M. N., panaikinti paskelbus nuosprendį.

Išaiškinti A. C., kad, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.