Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nutarime akcentuota, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 98 straipsnio l dalies l punkte nurodyta, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Iš paminėtų įstatymų nuostatų seka, kad nustatinėjant, buvo ar nebuvo nelegalaus darbo faktas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar tarp asmenų atsiradę faktiniai santykiai pagal savo pobūdį yra darbo teisiniai santykiai, kaip juos apibrėžia Darbo kodekso 93 straipsnis. Kaip matyti iš liudytojų M. M. , V. B. . D. D. , L. J. , A. P. parodymų, Ž. V. M. ūkyje atlikinėjo nuolatinio pobūdžio darbinę funkciją - dirbdavo pagalbinius žemės ūkio darbus, taip pat dirbdavo ir su žemės ūkio technika, darbines funkcijas atlikinėjo V. M. prižiūrint, vykdant jo nurodymus. Už atliekamą darbą Ž. B. gaudavo atlygį — liudytojai minėjo įvairias pinigines sumas, nurodė, kad buvo atsiskaitoma ir cigaretėmis bei alkoholiniais gėrimais. Konkretaus atlyginimo dydžio teismas nenustatė, tačiau kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotose Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijose, nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad buvo dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Pvz., dirbama ilgą laiką, kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali būti atliekamas, ir kt. Pats V. M. bei jo prašymu apklausti liudytojai A. M. , O. M. , S. B. , G. T. ir K. M. neneigia, jog V. M. ūkyje dirbo Ž. B. , tačiau tvirtina, kad darbai buvo atliekami epizodiškai, talkų metu. DK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu nėra laikomi pagalbos (talkos) darbai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1500 patvirtino Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką, tačiau šis nutarimas neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 827 (nuo 2005 m. rugpjūčio 12 d.). Minėtame nutarime buvo pateikta talkos sąvoka, nustatyta, kokių sąlygų ir tvarkos laikantis gali būti atliekami talkos darbai. Šiam teisės aktui negaliojant, teismas, spręsdamas ar šioje byloje nustatyti faktai gali būti vertinami kaip talkos darbai, vadovaujasi Ūkininko ūkio įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. Nr. IX-1250 red.) 2 str. 4 p. (Talkininkas - fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje atliekantis neapmokamą darbą) ir susiklosčiusia teismų praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinimais ir išaiškinimais dėl nelegalaus darbo sąvokų. Paprastai pagalbos (talkos) darbai žemės ūkyje suprantami kaip specialaus pasiruošimo ir kvalifikacijos nereikalaujantys savitarpio pagalbos fiziniai darbai, susiję su žemės ūkio produkcijos gamyba, kurių atlikimui dėl jų labai trumpo laikotarpio ir tradiciškai susiklosčiusio neatlygintinumo netikslinga sudaryti darbo sutartis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Ž. B. savarankiškai, t. y. niekieno nepadedamas ir neprižiūrimas, 2005 m. rugsėjo 18 d. traktoriumi MTZ 80 su šiaudų - šieno presu "John Deere 410" presavo šiaudus. Teismas atmetė V. M. paaiškinimus, kad Ž. B. dirbo su ruloniniu presu be jo žinios ir leidimo kaip logiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius liudytojų, teigusių, kad Ž. B. pastoviai dirbo pas ūkininką su žemės ūkio technika, parodymams, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, nurodė, kad Ž. B. jam padėjo dirbti — presavo šiaudus (b. l. 102 - 103). Aplinkybė, ar Ž. B. pats pasisiūlė padėti, ar sutiko dirbti V. M. paprašytas, neturi reikšmės vertinant, ar tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai, nes būtent darbdaviui tenka pareiga įvertinti numatomų darbų pobūdį, ir vien tik darbdavys gali leisti dirbti, tuo pačiu prisiimdamas pareigą sudaryti darbo sutartį, o asmens išreikštas pageidavimas atlikti darbą, darbdaviui nėra privalomas. Talkos darbais negali būti dangstomi visi žemės ūkyje atliekami darbai. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai, atsižvelgiant į tam tikrų darbų ypatumus suteikia darbdaviui, tame tarpe ir ūkininkui, galimybę rinktis priimtiniausią darbo sutarties rūšį. DK 113 - 117 straipsniuose numatyti atskirų darbo sutarčių sudarymo ypatumai, kurie detalizuoti Vyriausybės nutarimuose. V. M. neturi samdomų darbuotojų (VSDFV Šakių sk. duomenys, b. l. 115). Ūkininkas, dirbantis 182.86 ha pasėlių plotą, nesamdantis darbuotojų ir neturintis kitų ūkio narių, vienas fiziškai negali atlikti visų darbų ir vykdydamas savo veiklą - augindamas javus - yra objektyviai priverstas naudoti žemės ūkio techniką, samdyti darbuotojus dirbti su ja. Liudytojų A. Z. , A. M. ir G. T. parodymai, kad Ž. B. pragyvendavo rinkdamas metalo laužą, nepaneigia to fakto, kad V. M. ir Ž. B. siejo faktiniai darbo santykiai.

Neginčytinai byloje nustatytos aplinkybės, kad darbai buvo dirbami toli nuo Ž. B. gyvenamosios vietos, atliekami naudojant potencialiai pavojingus įrenginius, atliekant darbą, reikalaujantį reikiamos kvalifikacijos, buvo dirbama atskirai nuo darbus organizavusio asmens, iš darbo pobūdžio yra akivaizdu, kad nemokamai dirbamas šis darbas negali būti atliekamas, leidžia konstatuoti, kad Ž. B. negalima laikyti talkininku, jo darbą negalima priskirti prie pagalbos (talkos) darbų.

Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad Ž. B. , V. M. vadovaujant ir jam paklūstant, pas jį atlikinėjo tam tikras darbuotojo pareigas už darbo užmokestį. Šie požymiai atitinka Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties apibrėžimą. Kadangi faktiniai tarp V. M. iš vienos pusės ir Ž. B. iš kitos pusės susiklostę santykiai patenka būtent į darbo teisės reguliavimo sritį, tad jie ir privalėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo svarstyti, ar tarp V. M. ir Ž. B. galėjo būti susiklostę kokie nors kiti, civilinio teisinio pobūdžio, santykiai.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje yra nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Vienas jų yra siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ straipsnio l dalies sankcijoje numatyta, kad už nelegalų darbą yra skiriama nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų bauda. Konkretus baudos dydis administracinio teisės pažeidimo byloje parenkamas pagal sankcijos vidurkį, o įvertinus nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, bauda gali būti mažinama ar didinama nustatytos sankcijos ribose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kilusios sunkios pasekmės (Ž. B. mirtis) nesietinos priežastiniu ryšiu su nustatytu nelegalaus darbo faktu - dėl galimo darbų saugos reikalavimų pažeidimo šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kadangi šioje byloje kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtina šešių tūkstančių penkių šimtų litų bauda.

II.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas konkrečiai tik dėl vienos dienos - 2005 m. rugsėjo 18 d. Taigi, darytina išvada, jog teismas išėjo už jam pateikto administracinio teisės pažeidimo fakto ribų. Kokią įrodomąją reikšmę turi minėtų liudytojų parodymai su tariamu Ž. B. nelegaliu darbu ūkyje, neaišku. Jų visų parodymai yra išvestiniai, t. y. sužinoti iš ankstesnių Ž. B. pasakojimų. Jie yra mirusiojo artimieji, todėl suinteresuoti bylos baigtimi, tuo labiau visi tikisi ateityje prisiteisti dideles kompensacijas dėl giminaičio žūties, tokie parodymai prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skundžiamą nutarimą pagrindė M. M. , V. B. , D. D. , L. J. , A. P. parodymais, kadangi nė vienas iš jų, tų aplinkybių, kad 2005 m. rugsėjo 18 d. Ž. B. jo ūkyje dirbo nelegaliai, nenurodė. Jie visi teismo posėdžio metu kalbėjo abstrakčiai, nenurodydami jokių konkrečių aplinkybių, kurios turėtų nors kokį ryšį ar sąsajų su 2005 m. rugsėjo 18 d. įvykiais, tačiau duodami pirminius paaiškinimus darbo inspekcijai akivaizdžiai patvirtino faktą, jog Ž. B. tik talkino.

Vienu iš jo kaltės įrodymų nutarime konstatuota tai, jog Šakių rajono Policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tačiau šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Atkreiptas dėmesys, kad žuvusiojo artimi giminaičiai, kurie visiškai nieko negalėjo pasakyti apie pastarojo darbą 2005 m. rugsėjo 18 d., buvo apklausti tik teisėjo iniciatyva ir tik jų parodymais teismas vadovavosi priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Tačiau neaišku dėl kokių priežasčių nutarime nekreipiamas dėmesys į tai, kad šių asmenų duoti parodymai iš esmės prieštaravo jų pirminiams paaiškinimams, duotiems darbo inspekcijos atstovui. Jie visi tvirtino, kad tą dieną Ž. B. pas jį dalyvavo tik talkoje. Tai akivaizdus apelianto nekaltumo įrodymas. Iš priimto nutarimo darytina išvada, jog teismas bet kokiu būdu stengėsi jį pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą, nors ir trūko įrodymų. Negana to, nutarime nurodyti faktai akivaizdžiai prieštarauja objektyviai tiesai. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 straipsnis). Tačiau jis nei tyčia, nei dėl neatsargumo jokio administracinės teisės pažeidimo nepadarė. Pakvietęs Ž. B. į talką jis tikrai nesuprato ir net nenumatė bei neįtarė, kad jo tokie veiksmai yra priešingi teisei. Ž. B. mirtis nėra pasekmė suorganizuotos talkos, jis mirė nelaimingo atsitikimo metu ir jo veikimas ar neveikimas nėra susijęs su nelaimingu atsitikimu. Be to, teismas akivaizdžiai susiejo mirtį nelaimingo atsitikimo metu su nagrinėjama administracinės teisės pažeidimo byla, nors Ž. B. mirtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas, priimdamas nutarimą, daugiau vadovavosi emocijomis ir apelianto pasmerkimu, nei įstatymais ir byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra surinkta jokių neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad 2005 m. rugsėjo 18 d. Ž. B. dirbo pas jį ne kaip talkininkas.

DK 93 straipsnyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka - darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, šiame straipsnyje apibrėžti pagrindiniai darbo sutarties požymiai. Todėl visiškai nesuprantama ir nesuvokiama, kokia nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad tarp jo ir Ž. B. susiklostę santykiai patenka į darbo teisės reguliavimo sritį, kad visi surinkti įrodymai patvirtina tą faktą, kad tarp jo ir Ž. B. nebuvo susiklostę civilinio teisinio pobūdžio santykiai. Tokia išvadą pagrindžiančių motyvų nutarime nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pagal ATPK 256 straipsnį, protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra proceso dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas apylinkės teismo nutarimas. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Tiek iš protokolo teksto, tiek iš darbo inspekcijos atstovo aiškinimų, galima daryti neabejotiną išvadą, kad šių nuostatų nepaisyta. ATPK 260 straipsnis įtvirtino būtiniausius reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turėjo būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Jame nurodyta, kad ūkininkas V. M. , nesudaręs darbo sutarties, 2005 m. rugsėjo 18 d. leido dirbti su žemės ūkio technika (traktoriumi MTZ – 80 su šieno – šiaudų presu) savo ūkio lauke Ž. B. . Pagal M. M. paaiškinimą Ž. B. įvairius ūkio darbus dirbo ir anksčiau. Vadovaujantis anksčiau paminėtu paaiškinimu darbo santykiai tarp Ž. B. ir V. M. turėjo požymius, nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje, kada dirbamas darbas už atitinkamą darbo užmokestį. Tokiais veiksmas patrauktasis atsakomybėn asmuo pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Ž. B. dirbo nelegaliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas grindžiamas M. M. , V. B. , D. D. , L. J. , A. P. rašytiniais paaiškinimais.

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi rimtų trūkumų. Todėl neatsitiktinai teismas ėmėsi priemonių padėčiai ištaisyti ir kvietėsi savo iniciatyva liudytojus. Tačiau reikia sutikti su apeliantu, kad administraciniu teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, apkaltinant V. M. , būtina buvo įrodyti, kad tarp jo ir Ž. B. kaip darbdavio ir darbuotojo buvo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigojo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigojo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Taigi, apylinkės teismas turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis. ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kaip matyti, apylinkės teismas ėmėsi pakankamai daug ryžto tinkamai išnagrinėti bylą. Reikia sutikti su apeliantu, kad nesurinkta neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad 2005 m. rugsėjo 18 d. Ž. B. dirbo pas ūkininką ir nebuvo talkininkas.

Kaip žinia, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija, tačiau kaltinimą pagrįsti įtikinamų įrodymų nebuvo surinkta ir kaltinimas - nelegalus darbas - suformuluotas nepakankamai tiksliai. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, reiškiančios, kad visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Štai, M. M. (b. l. 6) 2005 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime darbo inspektoriui nurodė, kad Ž. B. paskutines dvi savaites gyveno pas ūkininką V. M. , kuris jam suteikė prieglobstį, ir jam talkindavo, nes buvo išėjęs iš namų. Ji 2005 m. spalio 4 d. paaiškinime teigė, kad žuvusysis ne talkindavo ūkininkui, o pas jį dirbo ketverius – penkerius metus (b. l. 11). Apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. posėdyje M. M. , apklausiama kaip liudytoja teigė, kad jis, Ž. B. , keturis metus dirbo pas V. M. ūkyje ir žuvo. Ž. B. gyveno pas ją ir ryte V. M. jį išsiveždavo, o vakare parveždavo (b. l. 24). Taigi, liudytojos parodymai skirtingi. Teismo nutarime nurodyta, kad teismas, pripažindamas V. M. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo, remiasi M. M. , V. B. . D. D. , L. J. , A. P. parodymais, tačiau šių asmenų parodymai, kurie užprotokoluoti ir pateikti teismo nutarime, negali būti pripažinti kaltės įrodymu, nes jie, kaip teisingai akcentuota apeliaciniame skunde, neįrodo administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas ir jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą.

Reikia sutikti su apeliantu, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma liudija, kad Ž. B. , V. M. vadovaujant ir jam paklūstant, pas jį atlikinėjo tam tikras darbuotojo pareigas už darbo užmokestį, kad šie požymiai atitinka Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties apibrėžimą, kadangi faktiniai tarp V. M. iš vienos pusės ir Ž. B. iš kitos pusės susiklostę santykiai patenka būtent į darbo teisės reguliavimo sritį, tad jie ir privalėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi, kad įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo svarstyti, ar tarp V. M. ir Ž. B. galėjo būti susiklostę kokie nors kiti, civilinio teisinio pobūdžio, santykiai, viršija pateiktojo kaltinimo ribas arba, kitaip tariant, nesiderina su juo.

Negalima sutikti su apeliantu, kad apylinkės teismas negalėjo pratęsti bylos nagrinėjimo termino. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis tokį veiksmą teismas iki termino pasibaigimo galėjo padaryti. Įstatymo leidėjas pateikė tik pavyzdinį priežasčių sąrašą, kuris nėra išsamus. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepriimami.

Kadangi apylinkės teismo priimtas nutarimas neatitinka šiam dokumentui keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutarimą panaikinti ir V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas