Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-7986-291/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims „Swedbank“, akcinei bendrovei, V. V. V., antstolei V. Š. dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išieškotoją „Swedbank“, AB jos teisių ir pareigų perėmėju UAB „Gelvora“.Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskalbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-0301-03/2004. „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ 2011 m. birželio 28 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 11-20-29, kuria pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teisė į V. V. V. skolą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“. Apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkas buvo informuotas raštišku pranešimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją vykdymo procese iš pradinio išieškotojo „Swedbank“, AB naujuoju išieškotoju UAB „Gelvora“ jam perleidžiant reikalavimo teisę į skolininko V. V. V. skolą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. sausio 28 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0301-03/2004 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. V. V. išieškotojui „Swedbank“, AB. 2011 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-29 „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininką. Teismas neturi duomenų apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nuginčyta ir/ar negaliojanti, todėl pripažino, kad yra pagrindas vykdymo procese pradinį išieškotoją pakeisti naujuoju išieškotoju.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Jis nėra skolingas jokioms įmonėms ir institucijoms, apie šią aplinkybę yra informuota UAB „Gelvora“ bei antstolės V. Š. ir E. R.. Per antstolį A. B. buvo parduotas jam priklausantis butas ir sumokėta skola „Swedbank“, AB.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Suinteresuoto asmens V. V. V. prašymas nepagrįstas, nes vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra baigtas, skola neišieškota.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo pagrįstumo ir teisėtumo.Byloje nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys nesklebtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0301-03/2004 dėl 9 712,59 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. V. V. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. 2011 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-29 „Swedbank“, AB perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininko V. V. V. skolą pagal Sutartį Nr. T2H-1990-FA. UAB „Gelvora“ 2011 m. liepos 27 d. raštu informavo skolininką V. V. V. apie reikalavimo sutarties perleidimą. Antstolės V. Š. 2016 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 2-0301-03 patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. sausio 28 d. nutartį iš skolininko V. V. V. liko neišieškotas 2 174,66 Eur skolos likutis.Pažymėtina, kad CPK 48 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinių teisių perėmimą. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt.) teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimo teisė kaip prievolinė subjektinė teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui. Taigi perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę perleidęs pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi, nes jo vietą prievolėje užima naujasis kreditorius, kuris yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2011 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-29 kreditorius (pareiškėjas UAB „Gelvora“) perėmė iš pradinio kreditoriaus (suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB) visas reikalavimo teises į skolininko (suinteresuoto asmens V. V. V.) skolą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-0301-03/2004. Nors apeliantas teigia, kad atsiskaitė su visomis įmonėmis ir institucijomis bei pateikė A. B. 2010 m. gruodžio 30 d. raštą, kuriame nurodoma, kad šio antstolio kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš V. V. V. „Swedbank“, AB, jos užbaigtos, skolos išieškotos, siekiant išieškoti skolas buvo parduotas jam priklausantis butas, o įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-184-357/2009 pripažinta, kad bankrutavusios V. V. V. įmonės (įmonės kodas 145511064) veikla pasibaigė, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai įvykdęs iš Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. sausio 28 d. nutarties kylančias pinigines prievoles savo pradiniam kreditoriui „Swedbank“, AB ar reikalavimo teisę perėmusiam pareiškėjui UAB „Gelvora“. Priešingai, antstolės V. Š. 2016 m. rugpjūčio 11 d. pažyma Nr. 2-0301-03 patvirtina, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. sausio 28 d. nutartį iš skolininko V. V. V. liko neišieškota 2 174,66 Eur skolos, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog V. V. V. visas skolas yra sumokėjęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išieškota visa skola iš V. V. V., todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pakeitė išieškotoją vykdymo procese.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.