Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, susipažinusi su su T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu, kuriuo prašoma patraukti L. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas T. Ž. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. ir 2 d. L. O. už tai, kad pastaroji Klaipėdos miesto apylinkės teismui į nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. PKS-193-659/2015, jai nežinant, įdėjo šmeižiantį ją skundą, kuriame nurodytos frazės“ ... man buvo įteiktas T. Ž. 2014 m. lapkričio 6 dienos priešpriešinis skundas, kuriame T. Ž. nepagrįstai ir neteisėtai kaltina mane nebūtais dalykais, įvairiausiais trimis skirtingais bei neegzistuojančiais „nusikaltimais“, kurie visiškai niekaip nesusiję tarpusavyje ir kurių aš neįvykdžiau...“ bei „... Tatjana gali bet kokiu metu prie manęs ateiti ir sutrikdyti man sveikatą – gali apipilti mane rūgštimi ar kitaip sužaloti, jei ne ji pati, tai jos pasamdyti asmenys...“. Šios frazės visiškai neatitinka tikrovės ir yra pareiškėją šmeižiančios bei žeminančios.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BK 154 straipsnio dispozicijoje įtvirtina atsakomybė asmenims už šmeižimą. Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Pažymėtina tai, kad šių nusikalstamų veikų vienas iš požymių yra tyčia, t.y. asmuo turi suvokti, kad jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją arba užgauliai atsiliepia apie kitą žmogų ir siekia tokių padarinių.

Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėja T. Ž. kaltina L. O. tuo, kad pastaroji teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateikė skundą, kuriame ją apšmeižė ir pažemino.

Analizuojant ir vertinant T. Ž. teismui pateiktą privataus kaltinimo skundą, akivaizdu, jog yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, draudžianti pradėti baudžiamąjį procesą.

Teismas, analizuodamas privataus kaltinimo skunde nurodytus faktus, pastebi, kad L. O., susipažinusi su T. Ž. priešpriešiniu skundu, pateiktu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. PKS-193-659/2015, tokią nuomonę pateikė teismui skirtame skunde. Iš T. Ž. privataus kaltinimo skunde nurodytų citatų turinio akivaizdu, kad tokį skundą L. O. pateikė gindama savo teises bei teisėtus interesus. Tokia teisė procese yra numatyta kiekvienam proceso dalyviui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, tai yra neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003).

Pažymėtina tai, kad T. Ž. skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka realios situacijos. Jokių objektyvių duomenų, juolab, įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybes, kad informacija gali paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą ja, nepateikiama. Vien subjektyvus pareiškėjos įsitikinimas, kad tai ją žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju, iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, kokias pasekmes sukėlė nukentėjusiosiajai.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo L. O. pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 2 d..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.