Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant ieškovei J. O. R., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovei M. Ž., jos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. O. R. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ekspertė G. Bagdonienė parodė, kad žala paskaičiuota remiantis UAB „Sistela“ programa, kuri yra plačiai naudojama kvalifikuotų sąmatininkų, nes paprasta naudotis, aiški, pagal ją skaičiuojama darbo užmokestis, soc. draudimas, papildomos išlaidos. Metodo esmė – sąnaudos, atmetus nusidėvėjimą. Lauko durys medinės filinginės ir jos nelabai tinkamos kaip lauko durims. Veikiamos atmosferos traukiasi, plečiasi ir dėl to priimtas nusidėvėjimas 50%. Darant apskaičiavimą buvo atsižvelgta prieš kiek laiko darytas remontas. Trijų metų nusidėvėjimas yra 30 %. Elektros instaliacijos darbai paskaičiuoti už laido pakeitimą. Karnizų nuėmimas ir uždėjimas neįtrauktas į sąmatą, nes skaičiuoti remonto darbai. Yra skaičiuota vakarinės sienos dalis ir visa šiaurinė lango siena. Vakarinė pilnai ir dalis 1-2 visa rytinio kambario pusė. Pridėtinės išlaidos – nenumatyti darbai, pelnas, draudimo išlaidos nuo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidos – norminiai dalykai. Atsižvelgta į visus papildomus, nenumatytus darbus, kurie gali atsirasti remontuojant. Išvados yra pateiktos ekspertizės akte, kurios yra teisingos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, bei ištyręs ir įvertinęs rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, t.y. joms priklauso po 1/3 dalį šio pastato (t. 1, b. l. 42-48). Dar 1/3 dalis šio namo priklauso I. S. T. (t. 1, b. l. 42-48). 2008 m. rugpjūčio mėn. viduryje ieškovė pastebėjo, kad yra aplieta jai priklausanti gyvenamojo namo dalis. Buto apliejimo faktą patvirtina 2008-08-18 ir 2008-08-21 antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b. l. 22-26, 29-31). Nustatyta, kad dėl atsakovės vykdomų gyvenamojo namo antro aukšto rekonstravimo darbų buvo nuimta dalis stogo dangos ir tinkamai neuždengta kitomis medžiagomis. Vandeniu buvo aplietos buto kambarių sienos, grindys, lubos, lauko durys, baldai, televizorius. Šiuo atveju atsakovės kaltė, priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir žalos yra akivaizdūs. Tai, kad statybininkai negalėjo numatyti smarkios liūties neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, nes ji turėjo užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala namo bendraturtei.

Tarp šalių kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Ieškovė pateikė UAB „Alkaras“ atliktą darbo ir išlaidų bei medžiagų sąmatą (t. 1, b. l. 33) ir UAB „Madisonas“ defektų įvertinimo aktą (t. 1, b. l. 34), iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 12554,49 Lt žalą. Tačiau atsakovė sutinka su ieškinio suma tik iš dalies, nes prašoma priteisti žalos sumą yra per didelė. Esant tokiai situacijai, 2011-04-12 nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė.

Nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. Basgdonienės, kuri yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą (b. l. 97), pateiktame ekspertizės akte konstatuojama, kad vertinamo nekilnojamojo turto – 1/3 gyvenamojo namo dalies (buto Nr. 1), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės sumažėjimas, t.y. žalos padarytos patalpų užliejimo lietaus vandeniu metu 2011-05-06 paskaičiuota atkuriamosios vertės metodu sudaro 6154 Lt (t. 2, b. l. 4-47).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, kad jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-66/2010; kt.).

Ekspertizės aktas yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo eigoje, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kuomet kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Šioje byloje, tokių abejonių nekyla, nes ekspertė žalą paskaičiavo remiantis UAB „Sistela“ programa, kuri yra plačiai naudojama kvalifikuotų sąmatininkų, tyrimas atliktas išsamiai įvertinus padarytos žalos mąstą ir pritaikant specialiąsias žinias. Ekspertė nurodė, kad paskaičiuotos ir pridėtinės išlaidos – nenumatyti darbai, pelnas, draudimo išlaidos nuo darbo užmokesčio, statybvietės išlaidos, nes tai norminiai dalykai. Atsižvelgta į visus papildomus, nenumatytus darbus, kurie gali atsirasti remontuojant.

Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tuomet, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Teismo paskirtos ekspertizės akte esantys duomenys yra labiau visapusiški, tikslūs, išsamūs ir detalūs, nei ieškovės pateiktoje UAB „Alkaras“ sąmatoje. Ši sąmata pateikta 2009-10-12, o teismo paskirta ekspertizė atlikta 2011-05-18, todėl pastaroji tiksliau atspindi dabartines medžiagų ir darbų kainas. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad ekspertizės akte esantys duomenys, pagal jų objektyvumą, dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose.

Ieškovė nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau ekspertizės akto trūkumai ar netikslumai, kurie sudarytų pagrindą kritiškai vertinti išvadą, turi būti esminiai. Nėra ieškovės pateikta įrodymų, kad ekspertės taikyta sistema ydinga, kad metodas netikslingas, nepateikta pagrįstų argumentų, kad žala turi būti skaičiuojama kitu būdu. Šioje byloje pateikta ekspertės išvada yra pagrįsta, kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia jos objektyvumo, todėl nėra teisinių pagrindų ja nesivadovauti. Todėl įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovei padaryta žala buto apliejimu sudaro 6154 Lt. Atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, kad butas buvo remontuotas seniau nei nurodo ieškovė, jog medinės durys šiuo metu yra parduotos, todėl ieškovė siekia dvigubos naudos, bei tai jog ieškovė ketina pati savo jėgomis susiremontuoti butą, o ne samdyti įmonės darbininkus, atmestinos kaip nepagrįstos jokiais įrodymais.

Iš šalių ir ekspertės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė patyrė žalos, kuri liko neįvertinta teismo paskirtoje ekspertizėje, t.y. už 4 vnt. karnizų nuėmimą ir uždėjimą bei už sekcijos remontą. Ieškovės pateiktoje 2009-10-12 UAB „Alkaras“ sąmatoje 4 vnt. karnizų nuėmimo ir uždėjimo darbai įvertinti 160 Lt (t. 1, b. l. 33), o atsakovės pateiktoje 2010 m. spalio mėn. UAB „Ekodora“ lokalinėje sąmatoje minėti darbai įvertinti 84,32 Lt (su PVM) (t. 1. b. l. 128). Laikytina, kad pastaroji sąmata tiksliau įvertina padarytos žalos dydį pagal dabartines darbų kainas, nes yra atlikta vieneriais metais vėliau. Kitų įrodymų nepateikta, todėl už 4 vnt. karnizų nuėmimą ir uždėjimą ieškovei iš atsakovės priteistini 84,32 Lt. Sekcijai padarytos žalos dydis yra įvertintas tiktai 2010-03-22 UAB „Madisonas“ defektų įvertinimo akte, kurio išvados nepaneigtos kitais įrodymais, todėl teismas juo vadovaujasi. Ieškovei iš atsakovės priteistina 413 Lt žalos sekcijai atlyginimo.

Nustatyta, kad iš viso ieškovė patyrė 6651,32 Lt (6154 Lt + 84,32 Lt + 413 Lt) žalą, likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas objektyviais, leistinais įrodymais. Taip pat atmestini ieškovės atstovės argumentai, jog atliekant ekspertizę nebuvo atsižvelgta į tokias aplinkybes, jog ieškovė gyvena viena, kad butas nežiūrint į tai jog buvo remontuotas prieš keletą metų, susidėvėjęs nebuvo, o ekspertė nusidėvėjimo koeficientą paskaičiavo neatsižvelgdama į šias aplinkybes. Šie motyvai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes tiek ekspertės išvados, tiek paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, jog žalai nustatyti yra naudojamos metodikos, kurios leidžia nustatyti nusidėvėjimo procentą buvusį iki atsirandant žalai.

Atsakovė 2011-04-08 pervedė ieškovei 1000 Lt (t. 1, b. l. 125). Laikytina, kad tai yra ieškinio pripažinimas dalyje, todėl šia suma mažintina priteistina suma, tačiau tai neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ši suma sumokėta jau bylos nagrinėjimo metu, praėjus vieneriems metams nuo ieškinio pareiškimo ir bylos iškėlimo. Spręstina, jog iš atsakovės ieškovei priteistini 5651,32 Lt likusio neišmokėto žalos atlyginimo.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5651,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė arba atidėti teismo sprendimo vykdymą arba išdėstyti jo vykdymą dalimis. LR CPK 284str.1d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismas priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui taip pat turi nustatyti ar bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais( LAT CBS teisėjų kolegijos 2001m.lapkričio 7d. nutartis c.b. Nr.3K-3-1113/2001, kat. 107.3). Šiuo konkrečiu atveju vertintina tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši: ieškovė yra pensijinio amžiaus, jos pajamas sudaro apie 717,75 Lt( ieškinio padavimo dieną b.l. 40, t.1.), tuo tarpu atsakovė yra darbingo amžiaus tačiau nedirba, atsakovės sutuoktinis dirba gaudamas minimalią algą, šeimoje auga du vaikai, vienas iš jų nepilnametis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tokias aplinkybes, jog žala padaryta prieš trejus metus, žalos sumokėta 1000 Lt, bet to nei ieškovė, nei atsakovė nemokama teisine pagalba šioje byloje nesinaudojo, jos turėjo galimybę samdytis kvalifikuotus teisininkus- advokatus, abi turi nekilnojamojo turto, o tai rodo, jog jų materialinė padėtis yra panaši. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti dalimis, todėl šis prašymas netenkintinas.

Ieškinį tenkinus dalinai, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos padalintinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatyta, kad ieškovė patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai pagal atstovavimo sutartį ir pridėtą kvitą (t. 1, b. l. 6, 84), 50 Lt išlaidų UAB „Madisonas“ už defektų įvertinimo aktą, kuris buvo reikalingas nustatyti sekcijos remonto kainai (t. 1, b. l. 35), 400 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą 2008-08-20 ir 2008-08-21, nes tik šie antstolio protokolai yra susiję su šios bylos nagrinėjimu (t. 1, b. l. 27, 32). 2008-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ( t.1.b.l. 16-20)surašytas dar iki įvykio, todėl už jį sumokėtos išlaidos, laikytinos nesusijusios su šia byla ir prašymas priteisti ir šias išlaidas- 170 Lt netenkintinas. Iš viso ieškovė patyrė 2450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai pagal atstovavimo sutartį ir pridėtus kvitus (t. 1, b. l. 71, 126-127, t. 2, b. l.54, 76), 1500 Lt už ekspertizę pagal sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 94, t. 2. 77). Iš viso atsakovė patyrė 2700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės reikalauta atlyginti žalos suma yra 12554,49 Lt, o teismo nustatyta tikroji žalos suma yra 6651,32 Lt, t.y. ieškovės pagrindinis reikalavimas patenkintas 53 proc. Atitinkamai laikytina, jog ieškovei turi būti atlyginta 1299 Lt (2450 Lt/100*53) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 1269 Lt (2700 Lt/100*47) Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistini 30 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2).

Mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo būti 377 Lt (12554,49 Lt/100*3), tačiau ieškovė sumokėjo 200 Lt (t. 1, b. l. 5). Liko nesumokėta 177 Lt žyminio mokesčio. Už nustatytą žalos sumą (6651,32 Lt) mokėtina žyminio mokesčio suma yra 200 Lt, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 23 Lt žyminio mokesčio ieškovei ir 177 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Valstybei – iš ieškovės ir atsakovės priteistina po 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Ieškovei grąžintina iš Kauno miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos permokėtas avansas už ekspertės iškvietimą – 300 Lt, sumokėtus 2011-05-21 bankiniu pavedimu AB „Swedbank“ (t. 2, b. l. 75).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 42, 259, 268, 270, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei J. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 5651,32 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą 32 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5651,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Lt (dvidešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 30 Lt (trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir iš atsakovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 177 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio bei 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 5660.

Grąžinti ieškovei J. O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos permokėtą avansą 300 Lt(tris šimtus litų).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.