Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė „Turto bankas“, A. I. (A. I.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, O. I. (O. I.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pagal Testamentų registrų duomenis, sutuoktinis testamento niekam neišdavė. Palikimą sudaro – 470/1025 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais – lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas).

5. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir fakto nustatymo pagal įstatymą į nekilnojamąjį turtą, konkrečiai – į 470/1025 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais – lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

6. 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. VĮ Turto bankas prašė I. I. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalies ir nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

8. Suinteresuotiems asmenims A. I. ir O. I. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

9. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

11. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjo N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sutuoktinė – pareiškėja I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai turėjo du vaikus: A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. I., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, nustatyta, kad N. I. (toliau ir – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjui ir pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 470/1025 dalys žemės sklypo su statiniais, esančios adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2021 m. lapkričio 9 d. Testamentų registro išrašo duomenimis įregistruotų palikėjo N. I. vardu sudarytų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Byloje nėra duomenų, kad po palikėjo N. I. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla.

13. Po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) palikėjo sutuoktinė I. I. rūpinosi turtu kaip savo – iš pateiktų į bylą mokėjimo išrašų matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pareiškėja liko gyventi palikėjo turte. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 30 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis I. I. savo gyvenamąją vietą nuo 1975 m. balandžio 18 d. (iki dabar) deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta pareiškime, I. I. turte atlieka ūkio darbus.

14. Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėja nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinio N. I. mirties. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po sutuoktinio N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

15. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po N. I. mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė I. I. (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 444-445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio N. I. (N. I.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.