Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A.T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. T. 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) virtuvėje, būdamas neblaivus, grasino padegti namus, užmušti, papjauti dukrą–V. T., gim. 1993 m.

A. T. pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., bei apklausus jį įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-16 padėjo broliui A. T. kasti bulves, po to abu vartojo alkoholį. Po 21.00 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini) Namuose buvo motina J. T., tėvas A. T., dukra V. T. bei dvi anūkės. Parsinešęs alaus, gėrė kartu su tėvu. Begeriant susipyko, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto priežasčių nepamena. Į konfliktą įsikišo dukra V. T., kuri žadėjo kviesti policiją. Tiksliai aplinkybių nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo gąsdinti, jog padegs namus ar užmuš. Taip pasakė, nes buvo įpykęs. Niekada nėra smurtavęs prieš šeimos narius. Kodėl buvo taip įpykęs, kad net ėmė grasinti, negali pasakyti, buvo neblaivus (b.l. 31-32).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. T. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios V. T. apklausos protokolo (b.l. 16) matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu A. T.. Namas priklauso močiutei J. T., su ja dar gyvena mažametės dukros. 2016-09-16, apie 18.00 val., atvyko brolis S. T., jis su tėvu vartojo alkoholį. Apie 21.30 val. kilo žodinis konfliktas. Nuėjusi į virtuvę, išgirdo, kaip tėvas, būdamas girtas, garsiai pradėjo šaukti, kad visus užmuš, papjaus. Išsigando ir iškvietė pagalbą. Tėvas, supratęs, kad pareigūnai jį išsiveš, vėl žodžiu pagrasino, jog sugrįžęs papjaus ir uždegs namus. Jo grasinimais tiki, nes tėvas girtas labai agresyviai elgiasi. Smurto niekada tėvas jos atžvilgiu nevartojo. Jos vaikai tuomet miegojo, nieko negirdėjo.

Iš 2016-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 8-10) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti sodyba, kurios teritorija dalinai aptverta medine tvora. Namas vieno aukšto su mansarda, medinis. Įėjimas į namą yra pietinėje pusėje. Dešinėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys. Pro jas patenkama į virtuvę. Pietinėje ir vakarinėje virtuvės sienose yra mediniai langai. Šiaurinėje pusėje yra baltos medinės durys į miegamąjį kambarį. Rytinėje pusėje yra medinės durys į kambarį.

Iš asmens blaivumo testo Nr. 8324 matyti, kad 2016-09-17, 00.35 val., A. T. nustatytas 1,45 prom. girtumas (b.l. 21).

A. T. laikinai sulaikytas 2016-09-17, 00.01 val., paleistas iš laikino sulaikymo 2016-09-18, 15.26 val. (b.l. 25, 28).

2016-09-18 nutarimu A. T. skirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. T. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis A. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (b.l. 36), baustas administracine tvarka (b.l. 40-46), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l. 48), pagal gyv. vietą nusiskundimų negauta (b.l. 50), bedarbis (b.l. 39), su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir trukme sutinka (b.l. 52-54).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, jog kaltinamasis visiškai pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė, BK 64¹ str. pagrindu, mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,

nusprendžia:

A.T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 46 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2b p. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą, prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6), į paskirtą bausmę įskaityti A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-17, 00.01 val., iki 2016-09-18, 15.26 val., viso 2 paras, jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų ir laikyti, kad A. T. yra atlikęs 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.

Išaiškinti A. T., kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.