- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-308/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- L. M., M. S., A. J.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
gynėjams advokatams: Valerijui Karpovui, Ričardui Girdziušui, Jolantai Teresei Litvinskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Aivaro Alimo, nuteistojo A. J. bei nuteistojo M. S. gynėjo Valerijaus Karpovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. balandžio 9 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu septyneriems metams;pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. gegužės 9 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu septyneriems metams trims mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. birželio 8 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu aštuoneriems metams;pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. rugpjūčio 10 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. rugsėjo 19 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. M. paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir L. M. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. birželio 8 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. rugsėjo 19 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo - laisvės atėmimu trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. S. paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeista bausme ir M. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. gegužės 9 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu septyneriems metams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. rugpjūčio 10 d., taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu septyneriems metams trims mėnesiams;pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga kanapėmis, neturint tikslo jų platinti - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant bei apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš L. M. , A. J. solidariai priteista 3 800 Lt, iš L. M. ir M. S. solidariai priteista 12 500 Lt proceso išlaidų, kurios susidarė dėl psichotropinių medžiagų pirkimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, turėdamas tikslą ją platinti, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos -301,479 g 916 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 82,791 g MDMA, šią medžiagą laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir ją pardavė R. T. , t. y. 2006 m. balandžio 5-6 dienomis iš R. T. paėmė 3 400 Lt, o 2006 m. balandžio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, Baltijos pr., prie namo Nr. 20A, šią psichotropinę medžiagą, tarpininkaudamas N. R. , perdavė R. T. .
Be to, L. M. , veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 121,621 g 501 vnt. tablečių, kuriu sudėtyje yra 44,439 g MDMA, šią medžiagą laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir ją 2006 m. gegužės 9 d., apie 19 val. 40 min., Kaune, Tilkos g., prie namų Nr. 7-9, už 1 900 Lt pardavė R. T. , veikiančiam pagal 2006 m. balandžio 21 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, L. M. , veikdamas bendrininkų grupe su M. S. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 1 004,05 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 341,624 g metamfetamino, ir, vykdydamas išankstinį susitarimą su M. S. , ją 2006 m. birželio 8 d., apie 13 val., garažų masyve Islandijos pl. 69-85, Kaune, už 7 000 Lt pardavė R. T. ir liudytojui Nr. 1, veikiantiems pagal 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. gegužės 24 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, L. M. , veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 117,418 g 497 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 37,222 g MDMA, šią medžiagą laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir ją 2006 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 10 min. Kaune, Tilkos g., prie namo Nr. 7, už 1 900 Lt pardavė R. T. , veikiančiam pagal 2006 m. gegužės 24 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, L. M. , veikdamas bendrininkų grupe su M. S. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 1 000,70 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 176,158 g metamfetamino, ir vykdydamas išankstinį susitarimą su M. S. ją 2006 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val., garažų masyve, Islandijos pl. 69-85, Kaune, už 7 000 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, veikiančiam pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos platinti, bei neteisėtai disponavo dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, turėdamas tikslą ją platinti, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupe su L. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 121,621 g 501 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 44,439 g MDMA, šią medžiagą laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir ją 2006 m. gegužės 9 d., apie 19 val. 40 min., Kaune, Tilkos g., prie namų Nr. 7-9, už 1 900 Lt pardavė R. T. , veikiančiam pagal 2006 m. balandžio 21 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, A. J. , veikdamas bendrininkų grupe su L. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 117,418 g 497 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 37,222 g MDMA, šią medžiagą laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir ją 2006 m. rugpjūčio 10 d., apie 20 val. 10 min., Kaune, Tilkos g., prie namo Nr. 7, už 1 900 Lt pardavė R. T. , veikiančiam pagal 2006 m. gegužės 24 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, A. J. , neturėdamas tikslo platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos –48 g kanapių ir jų dalių, kurią iki 2006 m. spalio 17 d., 18 val. 30 min., laikė savo namuose, Tilkos g. 7-4, Kaune, kur ji rasta kratos metu.
M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu bei pagamino netikrą dokumentą ir juo naudojosi, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupe su L. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė labai didelį kiekį psichotropines medžiagos - 1 004,05 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 341,624 g metamfetamino, kurią L. M. , vykdydamas išankstinį susitarimą su M. S. , 2006 m. birželio 8 d., apie 13 val., garažų masyve, Islandijos pl. 69-85, Kaune, už 7 000 Lt pardavė R. T. ir liudytojui Nr. 1, veikiantiems pagal 2006 m. gegužės 22 d. ir 2006 m. gegužės 24 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, M. S. , veikdamas bendrininkų grupe su L. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 1 000,70 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 176,158 g metamfetamino, kurią L. M. , vykdydamas išankstinį susitarimą su M. S. , 2006 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val., garažų masyve, Islandijos pl. 69-85, Kaune, už 7 000 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, veikiančiam pagal 2006 m. rugpjūčio 24 d. Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Be to, M. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis padavė savo fotonuotrauką nenustatytam asmeniui, kuris M. S. pagamino netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. LB 061298, išduotą 2000 m. kovo 17 d. G. P. vardu, kurį iki 2006 m. spalio 12 d. laikė savo namuose, Padauguvos k., Vilkijos sen., Kauno rajone, kur jis rastas kratos metu.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su BK 54 straipsnio 3 taikymu skiriant nuteistiesiems bausmes dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, taip pat su M. S. paskirtų bausmių subendrinimu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dydį dydžiu.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Prokuroras mano, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog šioje byloje yra išimtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog sankcijoje už disponavimą narkotinėmis medžiagomis numatytų bausmių skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl šios nepagrįstos išvados buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas - BK bendrosios dalies norma (BK 54 straipsnio 3 dalis) ir neteisingai paskirta bausmė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistųjų paskatoms daryti nusikalstamas veikas turėjo įtakos liudytojo R. T. ir liudytojo Nr. 1, kuriems buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, elgesys, tačiau ši įtaka nebuvo lemiama. Prokuroras pažymi, kad R. T. iš L. M. psichotropines medžiagas įgijo daugiau kartų dar iki teismui duodant leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. R. T. parodė, kad, susipažinęs su L. M. , sužinojo, kad pastarasis gali gauti psichotropinių medžiagų, jų gali gauti nuolatos. Todėl jau atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo prisijungta prie jau daromos nusikalstamos veikos, t. y. tiek L. M. , tiek kiti nuteistieji atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus jau turėjo tvirtai susiformavusias nuostatas psichotropines medžiagas platinti ir jas platino. R. T. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, įtaka pasireiškė tik tuo, kad jie sutiko jas pirkti, tačiau ši įtaka nuteistųjų apsisprendimui negali būti pripažinta esmine ar didele. Nuteistieji, turėdami visišką valios laisvę (jie nebuvo verčiami, įtikinėjami ar kitaip provokuojami platinti medžiagas, jiems nebuvo grasinama ir pan.), sąmoningai pasirinko nusikalstamą elgesio variantą, todėl teismo teiginys, kad nuteistųjų nusiteikimas daryti nusikalstamas veikas formavosi ne laisva valia, yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis tarp L. M. ir nenustatytų asmenų, iš kurių matyti, kad L. M. platino psichotropines ir narkotines medžiagas ne tik R. T. ar liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, bet ir kitiems asmenims (t. 3, b. l. 187, 193-194).
Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad iniciatyva realizuoti labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį kilo iš nuteistųjų. Liudytojas R. T. parodė, kad būtent L. M. jam pasiūlė pirkti metamfetaminą, kuris buvo miltelių pavidalu, t. y. kitos rūšies ir formos psichotropinę medžiagą, negu anksčiau. Iš 2006 m. gegužės 24 d. susitikimo metu daryto garso įrašo matyti, kad L. M. nustato psichotropinės medžiagos kainą, klausia, kiek liudytojas galėtų psichotropinės medžiagos nupirkti, t. y. aktyviai derasi dėl pardavimo sąlygų ir jas diktuoja (t. 1, b. l. 124-134). Todėl teismo išvada, kad nuteistieji savo iniciatyva neketino platinti labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio, nepagrįsta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes“ apžvalgoje konstatuojama, kad teismai, skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, remdamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios aplinkybės - tai nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, kurie padeda nustatyti vidines kaltinamojo elgesio paskatas, nusikalstamos veikos stadija, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybė (ankstesnės veikos, vertybinė orientacija, požiūris į mokslą, darbą, šeimą ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji visas nusikalstamas veikas padarė tiesiogine apibrėžta tyčia, veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti, taip buvo padaryta didelė žala žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui, visos nusikalstamos veikos baigtos.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad būtina atsižvelgti į nuteistųjų asmenybes ir jų elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir padarius nusikalstamą veiką. Teigia, kad nė vienas iš nuteistųjų pats savo noru neatvyko ir neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, L. M. ir M. S. kaltais neprisipažino, dėl nusikaltimų padarymo nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir kitus bendrininkus (nenurodė asmenų, iš kurių gavo psichotropines medžiagas), abu praeityje teisti. A. J. , nors savo kaltę prisipažino, tačiau jo prisipažinimas nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos, jis taip pat nenurodė asmenų, iš kurių įgijo psichotropines medžiagas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad yra nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (bendrininkų grupė), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad šioje byloje nėra nė vienos išimtinės aplinkybės, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas nuteistiesiems prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra ir pagrindo skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatytą, bausmę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.
Taip pat pažymi, kad nors teismas padarė išvadą, kad nuteistiesiems būtų teisinga paskirti tokias bausmes, kurias numato įstatymas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, tačiau teismas nesilaikė šios savo paties suformuluotos nuostatos ir skirdamas bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskyrė nuteistiesiems nuo 7 metų iki 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, t. y. švelnesnes, nei numatytas BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmes L. M. ir A. J. , tinkamai jų neindividualizavo ir abiem nuteistiesiems pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė analogiškas bausmes, nors A. J. praeityje nėra teistas, dėl veikų padarymo iš esmės prisipažino ir šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Anot apelianto, tokios pačios bausmės paskyrimas L. M. , kuris nusikalto būdamas praeityje teistas, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, prieštarauja teisingumo principui.
Motyvuojamoji dalis
Dėl M. S. paskirtų bausmių subendrinimo
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, paskyręs M. S. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 2 dalį ir jas subendrinęs vadovaudamasis BK 63 straipsnio l dalimi ir 4 dalimi, t. y. jas iš dalies sudėdamas, netinkamai pritaikė BK bendros dalies normą. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos prie skirtingų nusikalstamų veikų kategorijų. Todėl teismas turėjo bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes“ apžvalgos 25 punktas).
Dėl M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dydžio
Teismas, skirdamas M. S. bausmę pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, neargumentavo, kodėl skiria minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę. BK 61 straipsnyje numatyti skiriamos bausmės dydžio nustatymo pagrindai, kurie įpareigoja teismą nustatyti skirtinos bausmės vidurkį ir nuo jo skaičiuojant motyvuotai parinkti skiriamos bausmės dydį. Už BK 300 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą numatyta iki 4 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. šiuo atveju bausmės vidurkis yra ne mažiau kaip 2 metai laisvės atėmimo. Įvertinus M. S. asmenybę ir tai, kad veiką padarė būdamas praeityje du kartus teistas ir neišnykus teistumui, darytina išvada, kad nėra motyvų, kurie galėtų leisti jam paskirti žymiai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Prokuroras prašo skirti tokias bausmes:
L. M. :
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. balandžio 9 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. gegužės 9 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. birželio 8 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. rugpjūčio 10 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti 13 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi 2 punktu ir 9 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir L. M. paskirti galutinę 13 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;
M. S. :
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. birželio 8 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. S. paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista bausme ir M. S. paskirti galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;
Žemesnės instancijos teismas
A. J. :
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. gegužės 9 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. rugpjūčio 10 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga kanapėmis, neturint tikslo jų platinti, pagal BK 259 straipsnio l dalį paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant bei apėmimo būdu ir A. J. paskirti galutinę 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nuskalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, yra neteisingas, nes teismas neįvertino visų objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, kurios sąlygojo nusikalstamus veiksmus, bei jų neįvertino skirdamas bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstamų paskatų formavimuisi didelę reikšmę turėjo R. T. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, tačiau teismas nepakankamai įvertino paties nuteistojo nusikalstamų veiksmų motyvus. Teigia, kad nusikalsti jį paskatino sunki materialinė šeimos padėtis ir jo žmonos progresuojanti akių liga, dėl kurios ji pripažinta neįgalia (2 grupės invalidumas). Dėl ligos žmonai būtina kiekvieną dieną vartoti nekompensuojamuosius vaistus. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamas veikas darė siekdamas aprūpinti sergančią žmoną vaistais ir išlaikyti tris mažamečius vaikus (ne du, kaip teigiama nuosprendyje). Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje ištirti duomenys rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos formavosi ne jo (A. J. ) laisva valia, o dėl liudytojų R. T. ir Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, įtakos. Teigia, kad jo pajamas sudarė ne vien iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai per šešių mėnesių slapto sekimo laikotarpį nenustatė jokių kitų nusikalstamų veikų, išskyrus tas, kurios buvo padarytos dalyvaujant nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui R. T. . Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai įvertino jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos susidarius nepalankiai situacijai ir tai nebuvo dėsninga viso ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl teismas negali skirti vienodos bausmės asmeniui, kuris charakterizuojamas teigiamai, o nusikaltimą padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai, ir asmeniui, padariusiam veiką dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, kuris pats aktyviai ieško galimybės nusikalsti.
Apeliantas pažymi, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai ir teisingai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau teismas nepakankamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas (skunde rašoma 54 straipsnio 7 dalies), reikalaujančias įvertinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei neįvertino galimybės pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad jis bylos nagrinėjimo metu negalėjo atlyginti proceso išlaidų, kadangi tuo metu jis nieko nežinojo apie civilinį ieškinį, o kai sužinojo, jau nebuvo laiko iki nuosprendžio priėmimo jo atlyginti. Todėl teigia, kad kai tik galės, atlygins proceso išlaidas.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 62 straipsnio 2 dalyje 1 ir 2 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. to, kad jo žmona neįgali, tik iš dalies darbinga (35 %), todėl be jo pagalbos negali išsiversti ir prižiūrėti vaikus. Anot apelianto, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti mažamečius vaikus (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Prašo įvertinti visas BK 54 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo, taip pat BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybes ir maksimaliai sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Valerijus Karpovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžio motyvais dėl bausmės skyrimo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas sutinka tiek, kiek tai susiję M. S. , jeigu jis būtų pripažintas kaltu. Gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu. Mano, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl padarė nepagristas išvadas, kad M. S. ir L. M. iš anksto susitarė ne tik dėl narkotinių medžiagų pardavimo, bet ir dėl šių medžiagų kiekio.
Gynėjas mano, kad byloje neginčijamai įrodyta tik tai, kad narkotinių medžiagų mikrodalelių ir jų pėdsakų rasta tik ant svarstyklių, automobilyje „WV Golf“, kuriuo naudojosi M. S. , ir ant jo drabužių. Tačiau šie įrodymai neįrodo, kad M. S. disponavo būtent dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Jie tik patvirtina, kad M. S. turėjo sąlytį su narkotinėmis medžiagomis, ko jis neneigia, nes pats kartais naudojo metamfetaminą tabletėmis. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ant svarstyklių, paimtų iš namo, kuris nepriklausė M. S. , nors jis jame gyveno, net nerasta jo pirštų antspaudų. Tai, anot gynėjo, įrodo, kad M. S. šios svarstyklės nepriklausė ir jis jomis nesinaudojo. Nurodo, kad pas M. S. atlikta krata 2006 m. spalio 12 d., mikrodalelių pavyzdžiai iš automobilio „WV Golf“ paimti tyrimui 2006 m. lapkričio 16 d., o kaltinimai jam dėl 2006 m. birželio 8 d. ir 206 m. rugsėjo 19 d. narkotinių medžiagų pardavimo pagrįsti būtent šiais įrodymais. Tačiau gynėjas kelia abejonę, kad šie pėdsakai automobilyje, ant svarstyklių bei M. S. rūbų atsirado iki 2006 m. birželio 8 d. arba 2006 m. rugsėjo 19 d., nes pas M. S. nerasta jokių narkotinių medžiagų, išskyrus sutrintą tabletę. Todėl negalima spręsti apie šių įrodymų ryšį su M. S. inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis.
Apeliantas nurodo, kad 2006 m. spalio 12 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams po 2006 m. birželio 8 d. ir 1 mėnesiui po 2006 m. rugsėjo 19 d., kratos metu pas M. S. rastos dvi 100 litų nominalo pinigų kupiūros, kurios buvo sužymėtos ir panaudotos dar realizuojant 2006 m. birželio 8 d. nusikalstomos veiklos imitavimo modelį. Tačiau pinigų buvo paimta daugiau, todėl iš to negalima spręsti, kad M. S. juos gavo būtent už parduotas narkotines medžiagas 2006 m. birželio 8 d., nes jis pažinojo L. M. ir su juo bendravo. Byloje yra duomenų, kad L. M. savo garaže taisė automobilių ratus ir M. S. galėjo gauti šiuo pinigus už skolą ar už suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. S. tarėsi su L. M. dėl sumokėjimo už narkotines medžiagas, nėra užfiksuota, kad po 2006 m. birželio 8 d. jis susitiko su L. M. , nors pastarąjį pareigūnai jau slaptai sekė.
Gynėjas skunde akcentuoja tai, kad M. S. kaltinimas grindžiamas telefoninių pokalbių tarp L. M. ir M. S. įrašais (t. 3, b. l. 87-89, 90-92). Pripažįsta, kad M. S. ir L. M. nuolatos bendraudavo telefonu, tačiau juose nėra jokių įrašų apie narkotines medžiagas, jų kiekį, kainą. Visi kiti telefoniniai pokalbiai yra neinformatyvūs.
Skunde nurodo, kad M. S. dėl 2006 m. rugsėjo 19 d. padarytos nusikalstamos veikos kaltinimas grindžiamas telefoninių pokalbių ir žinučių išklotinėmis: 2006 m. birželio 27 d. 9 val. 57 min., 2006 m. liepos 4 d. 12 val. 2 min. ir 13. val. 14 min. telefoniniais pokalbiais bei 2006 m. liepos 4 d. 13 val. 15 min. ir 13 val. 18 min. žinutėmis (t. 3, b. l. 104-109). Tačiau, anot gynėjo, iš šių pokalbių bei tekstų turinio visiškai nesimato, kad kalbama apie narkotines medžiagas, o liepos 4 d. 12 val. 2 min. pokalbyje pavartotas žodis „pusantro“ nieko nereiškia, nes nėra kalbama apie narkotikus. Iš byloje pateiktos 2006 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. 41 min. L. M. pokalbio su M. S. išklotinės (t. 3, b. l. 167-169) nematyti, kad L. M. kalba būtent apie liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, kaip nurodoma nuosprendyje. Beje, bylos medžiagoje nėra užfiksuotas nors kiek su 2006 m. rugsėjo 19 d. padaryta nusikalstama veika susijęs pokalbis tarp L. M. ir M. S. , išskyrus slapto sekimo protokolą, iš kurio matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. 18 val. 30 min. M. S. buvo namuose pas L. M. ir po to 20 val. 20 min. lankėsi L. M. garaže, kur buvo iki 20 val. 25 min. Tuo tarpu iš liudytojų Nr. l ir R. G. parodymų matyti, kad L. M. už 7 000 litų įgijo narkotines medžiagas tarp 19 val. ir 19 val. 10 min., t. y. tuo metu M. S. buvo L. M. namuose ir sandoryje nedalyvavo. Kadangi M. S. į L. M. garažą, kuris yra tame pačiame garažų masyve, kur buvo parduotos narkotinės medžiagos, atvyko jau po sandorio, t. y. 20 val. 20 min., todėl neaišku, kokią įrodomąją reikšmę turi šis slaptas sekimo protokolas, net ir darant prielaidą, kad jis (M. S. ) nuvežė prie garažo masyvo maišą su psichotropinėmis medžiagomis.
Pasak gynėjo, negalima nustatyti aiškaus sąryšio tarp M. S. inkriminuotos veikos ir jo telefoninių pokalbių su L. M. . Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje tai vertina ne kaip nustatytą faktinę aplinkybę, bet kaip hipotetinę galimybę, šie pokalbiai vertinami kaip „galimai kalbasi apie psichotropines medžiagas“ arba „galimai kalba apie psichotropinių medžiagų kiekį“. Tai reiškia, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, nors visos abejonės turi būti vertinamos tik kaltinamojo naudai ir teismas šiais įrodymais negalėjo pagrįsti M. S. kaltės dėl nusikaltimų padarymo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Apeliantas pažymi, kad nei liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nei liudytojas R. T. parodymuose nemini M. S. . Liudytojas R. T. pažįsta ir atpažįsta tik L. M. . Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad iki 2006 m. rugsėjo 19 d. L. M. slapto sekimo metu jis neužfiksavo nė vieno realaus kontakto tarp M. S. ir L. M. , išskyrus telefoninius pokalbius, kurie yra neinformatyvūs, nekonkretūs, jų laikas nesutampa su nusikaltimo padarymo laiku. Nuteistasis A. J. , kuris visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir kuris kartu su L. M. dalyvavo parduodant psichotropinę medžiagą MDMA, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė jį (M. S. ) kartu su L. M. kaip nors prisidėjus prie psichotropinių medžiagų disponavimo ir realizavimo.
Gynėjas mano, kad nėra jokių objektyvių, tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad M. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, jo veika neteisingai kvalifikuota, todėl jis nuteistas už labai sunkius nusikaltimus nepagrįstai. Gynėjas mano, kad M. S. veika gali būti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnį, todėl teismo nuosprendis naikintinas. Apeliantas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį dėl M. S. nuteisimo ir priimti dėl jo naują, išteisinamąjį, nuosprendį
Žemesnės instancijos teismas
Atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. J. pažymi, kad nusikalstamas veikas padarė ne dėl savanaudiškų paskatų, bet dėl šeimoje susiklosčiusios sunkios materialinės padėties ir laikino nedarbingumo. Šios išvardintos nusikaltimo padarymo aplinkybės turi būti įvertintos kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (atsikirtime nurodomas 59 straipsnio 8 punktas). Be to, nuteistasis mano, kad prokuroras skunde nepagrįstai teigia, kad jis (A. J. ) nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais.
Nuteistieji L. M. , M. S. , A. J. ir jų gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. A. J. ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą patenkinti, nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašo gynėjo skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo A. J. ir nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro - patenkinti.
Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir per švelnios bausmės paskyrimo L. M. ir A. J. (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai). Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjo advokato Valerijaus Karpovo apeliacinis skundas tenkinamas, o nuosprendis dėl M. S. nuteisimo dėl 2006 m. birželio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 2006 m. rugsėjo 19 d. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, M. S. išteisinantis, nuosprendis neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
M. S. gynėjas skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl M. S. dalyvavimo padarant nusikaltimus. Gynėjas ginčija įrodymus, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, ir teigia, kad visi šie įrodymai M. S. tvirtai ir neginčijamai nesieja su jam inkriminuotais 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. nusikaltimais dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. S. gynėjo skundo argumentais, kadangi iš tikrųjų byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrįstai ir neabejotinai leidžiančių teigti, kad M. S. dalyvavo padarant jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, byloje esanti netiesioginių įrodymų visuma taip pat yra nepakankama, kad būtų galima padaryti pagrįstas ir neginčijamas išvadas, jog M. S. dalyvavo padarant minėtus nusikaltimus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas kaip įrodymus, rodančius, kad M. S. padarė minėtus nusikaltimus, įvardijo M. S. namuose 2006 m. spalio 12 d. atlikus kratą surastas ir paimtas dvi 100 Lt nominalo kupiūras, kurių Nr. AE6463546 ir AD348400, taip pat rastus ir paimtus M. S. drabužius ir daiktus - pilkos spalvos užtrauktuku užsegamą sportinį švarkelį su išsiuvinėtu margaspalviu užrašu „<Dave>“, baltos spalvos mechanines svarstykles, juodos spalvos sportines kelnes (t. 2, b. l. 28-32). 2007 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(9889) IS1-2170 nustatyta, kad ant minėto pilkos spalvos švarkelio bei mechaninių svarstyklių rasta metamfetamino pėdsakų, o ant juodos spalvos sportinių kelnių - heroino pėdsakų (t. 2, b. l. 64-67). Nors ant švarkelio ir svarstyklių surasti pėdsakai tokios pat medžiagos, t. y. metamfetamino, kokią L. M. 2006 m. birželio 8 d. ir rugsėjo 19 d. pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, tačiau tai tik netiesioginis įrodymas, rodantis, kad M. S. turėjo kontaktą su tokios pat rūšies psichotropine medžiaga, tačiau neįrodo, kad tie pėdsakai atsirado darant jam inkriminuotus nusikaltimus. M. S. buvo sulaikytas ir krata jo namuose buvo padaryta 2006 m. spalio 12 d., kai po pirmojo nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo buvo praėję 4 mėnesiai, o po antrojo - beveik mėnuo, tokiu atveju spręsti apie psichotropinių medžiagų pėdsakų atsiradimo aplinkybes ant minėtų objektų yra labai sudėtinga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. paaiškino, jog pats vartoja psichotropines medžiagas - metamfetaminą (miltelius) ir „ratus“ (apvalias tabletes) (t. 6, b. l. 51-52). Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šį teisminio nagrinėjimo metu M. S. nurodytą faktą, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, byloje nėra. Tokiu būdų psichotropinės medžiagos pėdsakų atsiradimą sieti vien su M. S. inkriminuojamais nusikaltimais praktiškai neįmanoma. Be to, ant paimtų baltos spalvos svarstyklių buvo rastas delno pėdsakas, tačiau, atlikus specialisto tyrimą, nustatyta, kad jį palikto ne M. S. ar L. M. , o kitas asmuo (t. 2, b. l. 125-126). Pažymėtina, kad ant tos pačios kratos metu M. S. paimtų drabužių rasta ir heroino pėdsakų, tačiau M. S. nebuvo kaltinamas neteisėtu disponavimu šia narkotine medžiaga.
Minėtos kratos metu M. S. namuose taip pat buvo rasta ir paimta dvi 100 litų nominalo kupiūros, kurių Nr. AE6463546 ir AD348400. Šios kupiūros kartu su kitomis 100 Lt nominalo kupiūromis buvo perduotos liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, 2008 m. birželio 8 d. ir buvo sumokėtos L. M. už 2008 m. birželio 8 d. parduotą kilogramą metamfetamino (t. 1, b. l. 139-145). Kratos metu surastos kupiūros taip pat yra netiesioginis įrodymas, pats savaime neįrodantis, kad M. S. dalyvavo 2008 m. birželio 8 d. padarant nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Netgi vertinant šį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis negalima prieiti prie vienareikšmiškos išvados, jog M. S. dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą. Iš M. S. parodymų, telefoninių pokalbių įrašų, slapto sekimo medžiagos matyti, kad M. S. bendravo su L. M. , dažnai su juo susitikdavo, todėl išlieka nepaneigta galimybė, jog minėtos kupiūros galėjo patekti pas M. S. kitokiu būdu, o ne atsiskaitant už psichotropines medžiagas.
2006 m. lapkričio 16 d. buvo apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. SKM 878, kuriuo naudojosi M. S. , ir paimti mikrodalelių pavyzdžiai (t. 2, b. l. 111). Specialisto tyrimo metu nustatyta, kad mikrodalelėse, paimtose nuo minėto automobilio daiktų dėtuvės vidinių paviršių bei bagažinės kilimėlio, rasta psichotropinės medžiagos - MDMA pėdsakų (t. 2, b. l. 118-119). Tačiau M. S. nebuvo kaltinamas neteisėtu disponavimu šia (MDMA) psichotropine medžiaga, jis kaltinamas neteisėtai disponavęs psichotropine medžiaga metamfetaminu, todėl tiek automobilio apžiūros protokole, tiek 2006 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 10251 esantys duomenys nepatvirtina ir nėra susiję su M. S. inkriminuojamais nusikaltimais, numatytais BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Kiti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia M. S. dalyvavimą 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. nusikaltimuose, yra telefoniniai pokalbiai ir slapto sekimo medžiaga. Tačiau visi telefoniniai pokalbiai yra labai nekonkretūs, iš jų turinio negalima daryti vienareikšmiškų išvadų, jog M. S. su L. M. kalba būtent apie psichotropines medžiagas, kadangi šiuose pokalbiuose jos (psichotropinės medžiagos) nėra net ir užmaskuotai įvardijamos. Tokie pokalbiai galėtų turėti įrodomąją reikšmę tik tuo atveju, jeigu be jų būtų dar ir kitų įrodymų, kurie atitiktų ir patvirtintų pokalbiuose minimas aplinkybes ir iš visų įrodymų visumos galima būtų padaryti pagrįstas ir neginčijamas išvadas, jog kalbama apie konkrečius (nuteistajam inkriminuotus) neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis atvejus arba apie konkrečius M. S. atliktus veiksmus padarius nurodytus nusikaltimus. Šiuo atveju tų kitų įrodymų byloje nėra. Nustatytos bylos aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina ir nepaneigia, kad M. S. dalyvavo neteisėtai disponuojant kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis.
2006 m. gegužės 24 d. 23 val. 24 min., važiuodamas į Kauną iš karto po susitikimo su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir R. T. , L. M. skambino M. S. . Pokalbio metu L. M. primygtinai siūlė susitikti, abu nuteistieji susitarė susitikti po 15 min. (t. 3, b. l. 72). Tačiau pokalbyje tik susitariama dėl susitikimo, jo tikslas niekaip, net užmaskuotai, neatskleidžiamas, todėl galima daryti tik prielaidą dėl to, jog susitikimo tikslas galėjo būti susijęs ir su psichotropinių medžiagų realizavimu. 2006 m. gegužės 30 d. M. S. skambino L. M. . Iš šio pokalbio turinio vėlgi negalima daryti vienareikšmės išvados, jog kalbama apie psichotropinių medžiagų pardavimą. L. M. sako M. S. : „O žinai, kad dėl rytojaus?“ Po to paaiškina, kad jis (L. M. ) susitiks su Ramu (R. T. ), nes nori su juo pašnekėti. Nuteistasis M. S. patikina: „Iš mano pusės būk ramus“, o L. M. pasitikslina: „Rytoj viskas gerai, ane?“, o M. S. atsako: „Jo.“ (t. 3, b. l. 81-83). Toliau pokalbis vyksta apie asmenį, nesusijusį su bylos medžiaga. Iš nurodyto pokalbio turinio, jo konteksto ir bylos negalima daryti jokių kategoriškų išvadų, ką iš tikrųjų turi omenyje nuteistieji, sakydami, kad dėl rytojaus viskas gerai. Netgi jeigu būtų galima daryti prielaidą, kad yra kalbama apie neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, tai iš tokio pokalbio negalima daryti vienareikšmių išvadų dėl to, ar kalbama būtent apie inkriminuojamą 2006 m. birželio 8 d. nusikaltimą ar apie kitą veiką, taip pat neaišku, koks M. S. vaidmuo šiame nusikaltime, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Pažymėtina, kad netgi skundžiamame teismo nuosprendyje daromos tik prielaidos, jog M. S. ir L. M. galimai kalba apie psichotropinių medžiagų pardavimą per liudytoją R. T. . Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės dėl kaltinamojo dalyvavimo padarant nusikaltimą bei jo kaltės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
2006 m. birželio 1 d. M. S. paskambino L. M. . Nuosprendyje daroma prielaida, kad M. S. klausia L. M. , ar važiuoti jam pas žmogų, turintį psichotropinių medžiagų, pakalbėti apie jas (t. 3, b. l. 87-89). Tačiau šis pokalbis taip pat yra labai neinformatyvus, aišku tik tai, jog M. S. teiraujasi L. M. , ar jam važiuoti su kažkokiu asmeniu kalbėti, tačiau nėra jokių užuominų apie būsimo pokalbio turinį ar tikslus. Be to, šis pokalbis neatitinka jau analizuoto 2006 m. gegužės 30 d. pokalbio, kurio metu M. S. teigė, kad iš jo pusės rytoj viskas bus gerai. Tačiau, jeigu 2006 m. gegužės 30 d. M. S. patikino L. M. , kad jis (M. S. ) viską jau sutvarkė, tai kodėl 2006 m. birželio 1 d. pokalbyje teiraujasi, ar važiuoti kalbėti su kažkokiu asmeniu? Sulyginus abu pokalbius, tampa neaišku, ar jų metu kalbama apie tą patį 2006 m. birželio 8 d. nusikaltimą, ar kalbama apie kitus nusikaltimus ar kitus reikalus, visiškai nesusijusius su nusikalstamų veikų darymu.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. birželio 4 d. M. S. paskambino L. M. ir kalbėjosi su juo. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat padarė prielaidą, kad pokalbio metu M. S. pasakė L. M. , kad vienas žmogus, pas kurį gali būti narkotinių medžiagų, yra išvažiavęs, o kitas gali išvažiuoti į užsienį. Tačiau ir šis pokalbis yra labai neinformatyvus. Iš jo aišku, kad M. S. pasakė L. M. , jog rytojaus dieną atvažiuos su juo pakalbėti, o „tas žmogus“ yra išvažiavęs, tačiau iš pokalbio nėra aišku, apie kokį konkrečiai žmogų kalbama. Be to, nėra visiškai aišku, ar M. S. , sakydamas: „O po to, kad, sakau, nebūtų išvažiavęs į užsienį“, turi omenyje tą patį jo paminėtą asmenį, ar kalba apie liudytoją Nr. 1, ar apie kitą asmenį (t. 3, b. l. 90-92). Vienareikšmiškai teigti, kad pokalbis yra susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu, negalima, nes net užmaskuotais pasakymais jos neįvardijamos.
2006 m. birželio 1-6 dienomis L. M. , R. T. ir M. S. skambinosi telefonu ir susirašinėjo trumposiomis žinutėmis. Apygardos teismas nuosprendyje padarė taip pat prielaidą, kad kalbama apie psichotropinių medžiagų pardavimo laiką ir kad asmuo, turintis pirkti šias medžiagas, dabar yra išvykęs ir sugrįš už kelių dienų. Įvertinus kitus bylos duomenis, t. y. kad sandėris turėjo įvykti dalyvaujant R. T. , o L. M. būtent R. T. teiraujasi apie tai, kada bus pinigai, kad R. T. 2006 m. birželio 6 d. nurodė L. M. , kad liudytojas Nr. 1, kuris turi nupirkti metamfetaminą, yra išvykęs ir grįš „ryt-poryt“, t. y. birželio 7-8 d., ir būtent birželio 7 d. R. T. paskambino L. M. bei pranešė, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, gali susitikti su juo dėl kilogramo amfetamino pirkimo, o L. M. nurodė kitą dieną, t. y. 2006 m. birželio 8 d., atvažiuoti konkrečiu laiku ir konkrečią vietą, kur ir įvyko sandėris, darytina išvada, kad minėti trys asmenys iš tikrųjų kalba apie psichotropinės medžiagos metamfetamino pardavimą. Tačiau pokalbių ir susirašinėjimo turinys nėra informatyvus. Iš jų nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atliko ar turėjo atlikti M. S. , kuo pasireiškė jo dalyvavimas šiame nusikaltime, todėl nėra galimybės teisiškai įvertinti jo veiksmus padarant minėtą nusikaltimą. Iš susirašinėjimo SMS žinutėmis aišku tik tai, kad L. M. pranešė M. S. , jog sandėrį reiks nukelti, o iš M. S. pokalbio su L. M. aišku, kad asmuo yra išvažiavęs ir jo negalima rasti (t. 3, b. l. 93-96).
Tai, kad M. S. dalyvavo padarant 2006 m. rugsėjo 19 d. nusikaltimą, teismas, be nurodytame kratos protokole, apžiūros protokole ir specialistų išvadose esančių duomenų, remiasi slapto sekimo bei užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose esančiais duomenimis. Teismas nurodo, kad iš 2006 m. rugsėjo 21 d. slapto sekimo protokolo matyti, jog 2006 m. birželio 19 d. 18 val. 30 min. M. S. atvyko ir buvo Baltijos g. name Nr. 14, kurio 26 bute gyvena L. M. . 20 val. 20 min. M. S. atvyko į L. M. naudojamą garažą Nr. 121, esantį Islandijos pl. Kaune, kur buvo iki 20 val. 25 min. Tuo tarpu iš L. M. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, telefoninių pokalbių matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. psichotropinės medžiagos perdavimas įvyko apie 19 val. 23 min. (t. 3, b. l. 185-190). Tokiu būdu M. S. gynėjas skunde teisingai nurodo, jog šis pokalbis paneigia M. S. dalyvavimą padarant minėtą nusikaltimą, kadangi jis įrodo, jog psichotropinės medžiagos perdavimo metu jis nebuvo nusikaltimo vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. S. šias psichotropines medžiagas perdavė L. M. anksčiau. Iš slapto sekimo pažymos matyti, kad M. S. 2006 m. rugsėjo 19 d. nuo 12 val. 03 min. iki 15 val. 50 min. buvo įvairiose vietose Kaune, nuo 16 val. 10 min. iki 18 val. 10 min. buvo Kauno rajone Garliavoje, Padauguvos kaime, Užliedžių kaime, o 18 val. 30 min. nuvyko į Baltijos g. 14 namo pirmą laiptinę, Kaune. Byloje nėra jokių duomenų, kad per visą dieną M. S. kontaktavo su L. M. . Tuo tarpu iš L. M. pokalbių su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, matyti, kad minėtas liudytojas (liudytojas Nr. 1) L. M. dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo paskambino 2006 m. rugsėjo 19 d. 15 val. 44 min. L. M. nurodė, kad psichotropinę medžiagą gali gauti tik per dvi valandas, nes jam reikia ją iš kažkur paimti („iki kaimo tokio nuvaryti“). Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, 18 val. 18 min. vėl skambino L. M. , kuris paaiškino, jog jau važiuoja iš to kaimo ir bus po 20-30 min. Iš liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir L. M. pokalbio telefonu 18 val. 43 min. matyti, kad L. M. važiavo pro IX-tą fortą. 19 val. 09 min., 19 val. 11 min., 19 val. 23 min. pokalbių telefonu metu L. M. liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, paaiškino, kur jam reikia atvažiuoti ir kaip surasti padėtą paketą su psichotropine medžiaga (t. 3, b. l. 185-190). Iš sekimo protokolo ir užfiksuotų telefoninių pokalbių aišku, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. nuo to momento, kai liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, paskambino L. M. ir pasakė, kad nori pasiimti psichotropinę medžiagą, iki 20 val. 20 min. L. M. ir M. S. iš tikrųjų nebuvo susitikę. Akivaizdu, kad L. M. psichotropinę medžiagą paėmė ne iš M. S. , o iš kito asmens ir nenustatytoje vietoje. Tai, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. 16 val. 52 min. M. S. skambino L. M. ir užuominomis nurodė pirma paimti pinigus, po to perduoti psichotropinę medžiagą, neįrodo, jog M. S. dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Vien iš šio fakto neįmanoma nustatyti, kokius konkrečius veiksmus parduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos atliko M. S. ir kuo konkrečiai pasireiškė jo dalyvavimas tame nusikaltime, todėl neįmanoma ir teisiškai jų įvertinti.
Kiti telefoniniai pokalbiai tarp M. S. ir L. M. , kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia nuteistojo M. S. dalyvavimą inkriminuojamame nusikaltime, yra neinformatyvūs, jų turinio nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl iš tokių pokalbių sunku daryti vienareikšmes ir neginčijamas išvadas dėl jo dalyvavimo padarant nusikaltimą 2006 m. rugsėjo 19 d. Nuosprendyje nurodyta, kad 2006 m. liepos 4 d. L. M. paskambino M. S. ir paprašė nuvažiuoti iki jo namų, kur iš sugyventinės reikėjo paimti galimai psichotropines medžiagas ir atvežti į garažą. Iš pokalbio matyti, kad L. M. sako M. S. , jog gerai būtų, kad šis (M. S. ) nuvažiuotų iki Neringos (N. R. ) ir paskui atvažiuotų pas jį į garažą (t. 3, b. l. 104-107). Pokalbyje nėra net užuominomis nurodyta, ką konkrečiai iš L. M. namų turi atvežti M. S. . Ikiteisminio tyrimo apklausoje N. R. nurodė, jog sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus byloje, kurioje įtariamas jos sugyventinis L. M. . Iš šių parodymų matyti, kad 2006 metais L. M. kelis kartus jos prašė paimti iš buto balkono kažkokius maišelius ir nunešus į jo nurodytą vietą atiduoti jo nurodytam asmeniui. Vieną kartą tokį maišelį ji atidavė bendram pažįstamam vardu Marius, kitą kartą tokį maišelį nunešus nepažįstamam vaikinui L. M. telefonu liepė jai iš maišelio išimti keturias tabletes, o likusias atiduoti nepažįstamam vaikinui. Šis vaikinas atidarė maišelį ir ji pamatė, kad maišelyje yra kažkokios rausvos tabletės (t. 2, b. l. 196-197). Iš to matyti, kad L. M. ne vieną kartą prašė N. R. perduoti maišelius nepažįstamiems asmenims, todėl vertinant minėtą pokalbį tarp L. M. ir M. S. negalima daryti kategoriškos išvados, kad L. M. prašė M. S. atvežti psichotropines medžiagas būtent 2006 m. rugsėjo 19 d. Be to, iš 12 val. 02 min. pokalbio telefonu tarp L. M. ir M. S. matyti, kad kalbama apie kažkokį kiekį, kuris įvardijamas žodžiu „pusantro“ (t. 3, b. l. 107). Tačiau nėra pagrindo teigti, kad šis pokalbis yra susijęs su inkriminuojamu nusikaltimu, kadangi buvo sutarta parduoti, tiek buvo parduotas 1 kilogramas psichotropinės medžiagos. Analogiškai vertinant L. M. ir M. S. susirašinėjimą žinutėmis nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad jo metu kalbama būtent apie liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir apie 2006 m. rugsėjo 19 d. perduotas psichotropines medžiagas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. liepos 4 d. 16 val. 46 min. M. S. skambino L. M. . Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad M. S. nurodė, jog turi grįžti žmogus, viską žinantis apie psichotropines medžiagas, taip pat kalbėjo apie liudytoją Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, kaltindamas jį tuo, jog šis viską stabdo, nes „pas juos jau viskas gerai“. Tačiau iš pokalbio turinio vienareikšmiškai negalima pasakyti, kad kalbama apie psichotropines medžiagas, o jeigu kalbama apie neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, šio pokalbio kategoriškai negalima susieti būtent su 2006 m. rugsėjo 19 d. nusikaltimu. Be to, yra tam tikras prieštaravimas tarp šio ir 2006 m. liepos 4 d. 10 val. 47 min. pokalbio, kurio metu L. M. prašė M. S. atvežti kažką iš jo namų. Pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kad prašė atvežti psichotropines medžiagas. Tuo tarpu 16 val. 46 min. pokalbyje M. S. nurodo, kad tik penktadienį, kai grįš kažkoks asmuo ir jis su juo pasikalbės, M. S. galės ką nors konkretaus pasakyti, ir skundžiasi, kad net nežino, ką kalbėti su tuo asmeniu, nes: „<...> vis atidedama, ir atidedama, tai nesiseka, tai negrįžta <...>“. Iš paskesniojo pokalbio matyti, kad M. S. tik kalbės ir tarsis dėl kažko, o tuo tarpu iš ankstesniojo pokalbio seka, kad psichotropinė medžiaga jau yra L. M. namuose. Esant tokiai situacijai, tiek pirmą, tiek kitą pokalbį sieti su 2006 m. rugsėjo 19 d. nusikaltimu yra sunku, kadangi jų metu galėjo būti kalbama ir apie kitus nusikaltimus arba visiškai nekriminalinio pobūdžio veikas.
Be to, pažymėtina, kad byloje esančiuose 2006 m. liepos 24 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose yra netikslumų. Juose nurodoma, kad kontroliuojamas telekomunikacijų tinklo galinis įrenginys L. M. , kuro judriojo ryšio telefono numeris 8 684 87 733 (sankcija pasiklausyti gauta 2006 m. liepos 1 d. nutartimi, t. 3, b. l. 153), tačiau protokoluose nurodoma, kad juose užfiksuota, kaip M. S. skambina asmeniui, kuris turi narkotikus, ir klausia, kada jis bus, ir kad jiems būtinai reikia pasikalbėti (t. 3, b. l. 104, 108). Kitame protokole teigiama, kad užfiksuota informacija gauta pasiklausant M. S. pokalbius ir darant jų įrašus, nors protokolo įžanginėje dalyje nurodyta, kad kontroliuojamas L. M. telefono numeris (t. 3, b. l. 105). Tokie netikslumai neleidžia patikrinti, ar šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, kadangi neaišku, koks M. S. judriojo ryšio telefono numeris buvo kontroliuojamas, ar šiems ryšiams kontroliuoti buvo gauta sankcija ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad išvardintų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai ir neginčijamai išvadai, jog M. S. dalyvavo padarant nusikaltimus 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d., numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nei R. T. , nei R. G. , nei liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nė vienuose savo parodymuose, kuriuose nurodo 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. psichotropinės medžiagos pardavimo aplinkybes, apie M. S. nieko nenurodo, niekaip jo neįvardija. Byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti M. S. veiksmai, kuriais jis prisidėjo padarant 2006 m. birželio 8 d. bei 2006 m. rugsėjo 19 d. nusikaltimus - nei liudytojų parodymų, nei slapto sekimo medžiagos, todėl vien byloje esančius pokalbius, susirašinėjimą telekomunikacijų tinklais bei slapto sekimo medžiagą neįmanoma vertinti vienareikšmiškai, kadangi juose esančios aplinkybės gali būti siejamos tiek su inkriminuojamu nusikaltimu, tiek su kitais nenustatytais nusikaltimais, tiek su visiškai nekriminalinio pobūdžio veiksmais. Liudytojas R. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš nuotraukų atpažino A. J. ir M. S. , juos atpažino iš vienos nuotraukos (t. 6, b. l. 187-188), tačiau byloje yra tik A. J. atpažinimai iš nuotraukų, o R. S. nėra. Be to, pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu jis net negalėjo nurodyti, kuris iš kaltinamųjų yra A. J. , kuris M. S. (t. 6, b. l. 189-190).
Įvertinusi visa tai Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nepakanka įrodymų, neginčijamai rodančių, kad M. S. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendis dėl M. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį turi būti panaikintas ir priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis, neįrodžius, kad M. S. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kauno apygardos teismas minėtų bausmės skyrimo nuostatų taikymą motyvavo tuo, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė dėl asmenų, kuriems buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įtakos, kad faktiškai nusikalstami veiksmai buvo modeliuojami pagal iš anksto paruoštą planą ir realiai niekam nebuvo padaryta žalos. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas, ar nuteistieji nebuvo išprovokuoti padaryti nusikaltimus, padarė prieštaringas išvadas. Nuosprendyje yra konstatuota, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nebuvo pažeistos BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, tačiau liudytojas R. T. ir liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. teismas nustatė, kad nuteistieji nebuvo išprovokuoti, tačiau nusikaltimus padarė dėl asmenų, imituojančių nusikalstamos veikos padarymą, įtakos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad nuteistieji nebuvo provokuojami, tačiau mano, kad liudytojo R. T. ir liudytojo Nr. 1 įtaka nuteistiesiems taip pat buvo minimali ir niekaip nesuvaržė jų valios bei pasirinkimo laisvės. Pažymėtina, kad pirmą 2006 m. balandžio 9 d. nusikaltimą L. M. padarė R. T. dar net nebendradarbiaujant su policijos pareigūnais, tačiau teismas, remdamasis tais pačiais motyvais skirdamas bausmę už šią veiką, taip pat taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Teismų praktikoje provokacija yra asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti su teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis kaltai. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje provokacija apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. balandžio 13 d. R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje Raudondvario pl. 196-20, Kaune, buvo atlikta krata ir jos metu be kitų daiktų rasta bei paimta trys polietileniniai paketai su mėlynos ir raudonos spalvos tabletėmis (t. 1, b. l. 10-12). 2006 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. 3290 nustatyta, kad paketuose yra 916 tablečių, kuriose 82,791 g psichotropinės medžiagos MDMA. Apklaustas kaip liudytojas R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2006 m. balandžio 13 d. kratos metu surastas tabletes pirko 2006 m. balandžio 9 d. iš L. M. , kurį pažįsta beveik metus laiko. R. T. nurodė, kad iš L. M. iš anksčiau keletą kartų yra pirkęs psichotropinių tablečių, kurias vėliau parduodavo įvairiems asmenims (t. 1, b. l. 187-190). Iš viso to matyti, kad R. T. dar iki 2006 m. balandžio 9 d. nusikaltimo padarymo kurį laiką iš L. M. pirkdavo psichotropinių tablečių, šie jų sandoriai buvo savanoriški, niekieno nekontroliuojami. 2006 m. balandžio 9 d. psichotropinių tablečių pardavimas taip pat vyko laisva L. M. ir R. T. valia, nekontroliuojant policijos pareigūnams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ši veika buvo padaryta dėl asmenų, kuriems buvo leista atlikti nusikalstamą veika imituojančius veiksmus, įtakos. Policijos pareigūnai kratą R. T. gyvenamoje vietoje atliko tik 2006 m. balandžio 13 d., o atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus R. T. buvo leista tik 2006 m. balandžio 21 d.
Nors kitos keturios nusikalstamos veikos buvo padarytos R. T. veikiant pagal NVIM, o L. M. parduodant amfetaminą milteliais, t. y. parduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, dalyvavo ir liudytojai Nr. 1 bei Nr. 2, kurie taip pat veikė pagal NVIM, tačiau, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad L. M. buvo išprovokuotas padaryti šiuos nusikaltimus arba R. T. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, įtaka L. M. buvo pernelyg didelė. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. kurį laiką iš L. M. nuolatos pirko psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visą tą laiką R. T. ir L. M. bendravo laisvai, niekieno neverčiami, todėl ir teismui sankcionavus R. T. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus L. M. ir R. T. bendradarbiavimas nepasikeitė, t. y. R. T. ir toliau pirko, o L. M. pardavinėjo jam psichotropines tabletes. Tai reiškia, kad L. M. ir toliau tęsė savo nusikalstamą veiklą - pardavinėjo R. T. psichotropines tabletes, o policija su R. T. , kuris sutiko bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir veikė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, prisijungė prie jau daromų nusikaltimų. Byloje nėra duomenų, kad R. T. lenkė L. M. parduoti psichotropines tabletes įtikinėdamas jį, jam grasindamas, šantažuodamas, pernelyg intensyviai prašydamas ar naudodamas kitus veiksmus, palaužiančius nuteistojo valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Pirmosios instancijos teisme R. T. parodė, kad pats prašė L. M. parduoti psichotropines tabletes (t. 6, b. l. 189), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, to negalima vertinti kaip lenkimo padaryti nusikaltimą, kadangi neįmanoma ką nors parduoti, pirkėjui neišreiškus valios pirkti tą daiktą. R. T. prašymas parduoti jam psichotropinių tablečių yra ne kas kita, o jo valios nupirkti tam tikrą kiekį psichotropinių medžiagų pareiškimas, kuris niekaip neįpareigojo L. M. ir nesuvaržė jo valios apsispręsti parduoti ar neparduoti R. T. psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra teismo sankcijos, leidžiančios R. T. ir liudytojams Nr. 1, 2, kuriems taikomas anonimiškumas, atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2006 m. gegužės 9 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. padarytus nusikaltimus, nurodė, kad iš R. T. parodymų matyti, jog šio liudytojo (R. T. ) ir L. M. sandėriuose vyravo tokie psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie neviršijo labai didelio kiekio. L. M. sutiko parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų tik dėl to, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo nuspręsta iš jo įsigyti tokį kiekį psichotropinės medžiagos. Šiuo tikslu į procesą buvo įtraukti liudytojai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriems taikomas anonimiškumas. Iš bylos medžiagos iš tikrųjų nėra visiškai aišku, kas inicijavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pardavimą, kadangi šio momento byloje neatskleidžia jokie objektyvūs duomenys (telefoninių pokalbių, garso įrašai), išskyrus tik su policijos pareigūnais bendradarbiaujančio R. T. ir policijos pareigūno R. G. parodymai. R. T. keliose ikiteisminio tyrimo apklausose nurodė, kad iš L. M. sužinojo, jog šis gali gauti ir parduoti metamfetamino, kadangi L. M. teiravosi, ar R. T. žino, kam būtų galima parduoti metamfetaminą. R. T. apie tai pasakė policijos pareigūnams, o šie jam nurodė asmenį vardu Evaldas, kurį R. T. gali suvesti su L. M. dėl metamfetamino pirkimo. R. T. , gavęs teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, užsiminė L. M. , kad žino žmogų, kuris gali nupirkti didelį kiekį metamfetamino. L. M. tuo susidomėjo ir paprašė liudytojo suvesti jį su tuo žmogumi (t. 1, b. l. 49-52, 60-62, 66-69). Teisminio nagrinėjimo metu R. T. parodė, kad pasakė L. M. , jog žino žmogų, kuris gali nupirkti metamfetamino (protokole nurodyta „parduoti“), ir supažindino L. M. su tuo pirkėju, kuris buvo policijos žmogus Evaldas (t. 6, b. l. 187-190). R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. M. teiravosi R. T. , ar jis žino, kam būtų galima parduoti metamfetamino, todėl buvo nuspręsta, kad R. T. supažindins L. M. su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir pristatys jį kaip asmenį, galintį nupirkti didelį kiekį metamfetamino. R. T. pasakė L. M. , kad žino vieną žmogų, galintį nupirkti metamfetaminą. L. M. tuo susidomėjo ir paprašė R. T. patarpininkauti bei padėti parduoti narkotikus tam asmeniui (t. 4, b. l. 55-58). Teisme liudytojas R. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 52-53). Iš liudytojo R. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir R. G. parodymų sektų kad L. M. pats ieškojo kam parduoti metamfetaminą, o R. T. , informavęs apie tai policijos pareigūnus, vėliau užsiminė, kad žino tokį žmogų, ir supažindino su juo L. M. . Tačiau iš R. T. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad vis tik pats R. T. pirmas užsiminė L. M. , kad žino žmogų, galintį nupirkti metamfetamino. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju neturi reikšmės, ar pirma R. T. užsiminė L. M. apie asmenį, kuris gali nupirkti metamfetamino, ar pats L. M. teiravosi liudytojo apie tai, ar šis žino, kam būtų galima parduoti amfetamino. Iš kitos bylos medžiagos bei tolesnių L. M. veiksmų akivaizdu, kad L. M. nebuvo verčiamas, įkalbinėjamas ar įtikinėjamas prekiauti metamfetaminu labai dideliais kiekiais, o pats buvo suinteresuotas pardavinėti metamfetaminą dideliais kiekiais, tokiu būdu kuo daugiau užsidirbti. Iš pokalbių stenogramos prie 2006 m. gegužės 24 d. techninių priemonių panaudojimo protokolo matyti, kad R. T. ir L. M. 2006 m. gegužės 24 d. susitiko su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, aptarti metamfetamino pardavimo aplinkybes. Tik susitikus liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, pasakė L. M. : „Žiūrėk, L. su R.šnekėjau, bendrų temų yra, galim padirbėt.“ L. M. į tai atsakė: „Galima.“ Iš to matyti, kad L. M. be jokių įkalbinėjimų sutiko bendradarbiauti su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir derinti metamfetamino pardavimo sąlygas. Toliau pokalbio metu pats L. M. teiravosi liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, kokį kiekį metamfetamino per mėnesį šis galėtų nupirkti (paimti). Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, atsakė, kad galėtų paimti kilogramą per savaitę. L. M. sutiko su tokiomis sąlygomis ir nurodė, kad vieno gramo kaina būtų 7 litai. Po pokalbio su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, R. T. ir L. M. važiavo namo į Kauną. Tuo metu L. M. kalbėjo, kad jeigu liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, per savaitę nupirks po 1 kilogramą, tai tokiu atveju nereiktų (neapsimokėtų) pardavinėti psichotropinių tablečių („ratų“), taip pat apgailestavo, kad nurodė per mažą kainą, nes tokiu atveju jis per mažai uždirbs (t. 1, b. l. 125-134). Iš šio pokalbio matyti, kad L. M. nebuvo įkalbinėjamas ar įtikinėjamas parduoti psichotropines medžiagas labai dideliais kiekiais. Jis pats buvo suinteresuotas, kad tariamas pirkėjas liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, pirktų kuo didesnius kiekius metamfetamino. Tai taip pat matyti iš vėlesnių L. M. pokalbių įrašų. Iš 2008 m. rugsėjo 19 d. tarp L. M. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, užfiksuoto pokalbio, kurio metu minėtas liudytojas sumokėjo L. M. 7 000 Lt už kilogramą metamfetamino, matyti, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, sako, jog vėliau jam reikės dar didesnio kiekio amfetamino, ir klausia L. M. , kokį didžiausią kiekį jis galėtų parduoti. L. M. nurodo, jog apie ketinimą pirkti didesnį kiekį amfetamino būtina pranešti iš anksto ir kad jis iš karto gali parduoti apie 6 kilogramus amfetamino (t. 2, b. l. 10). Įvertinusi visa tai, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad L. M. nebuvo nei išprovokuotas, nei kaip nors kitaip veikiamas parduoti labai didelį kiekį amfetamino. Iš minėtų pokalbių matyti, kad jis pats aktyviai dalyvavo derybose su tariamu pirkėju (liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas), derino kainą ir kiekius bei buvo suinteresuotas parduoti kuo didesnį kiekį psichotropinės medžiagos. Apeliacinio teismo nuomone, dėl to, kad sudarant sandėrį su L. M. dalyvavo R. T. ir liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, savaime nereiškia, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo modeliuojami pagal iš anksto paruoštą planą arba R. T. ir minėto liudytojo įtaka L. M. apsisprendimui įgyti, laikyti ir parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino būtų buvusi pernelyg didelė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai skirti bausmes L. M. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl to, kad veikos buvo padarytos dėl asmenų, kuriems buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įtakos ir kad faktiškai nusikaltimai buvo modeliuojami pagal iš anksto paruoštą planą, yra nepagrįsti.
Prokuroro skunde teisingai pažymima, kad remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skiriant švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, būtina nurodyti tas išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, skirdami bausmes, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį teismai įvertina visas bylos aplinkybes ir parenka ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti trys sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai, jie padaryti tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, nusikaltimai buvo baigti), taip pat L. M. bei A. J. asmenybes, tai, kad L. M. ir A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, L. M. turi mažametę dukrą, charakterizuojamas teigiamai, A. J. turi du mažamečius vaikus, jo žmona neįgali, bei įvertinęs kitas bylos aplinkybes konstatuoja, jog byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų, jog nuteistiesiems paskyrus sankcijose numatytas bausmes prieštarautų teisingumo principui. Kadangi nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skiriant bausmes L. M. ir A. J. , todėl šios įstatymo nuostatos taikymas turi būti panaikintas.
Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, neįvertino visų objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, sąlygojusių nusikaltimų padarymą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nusikalsti apeliantą privertė susidariusi sunki materialinė šeimos padėtis ir jo žmonos progresuojanti akių liga bei poreikis išlaikyti tris mažamečius vaikus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. J. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kurie rodytų, kad A. J. nusikaltimus padarė būtent dėl jo ir jo šeimos labai sunkios materialinės padėties. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. J. turi du mažamečius vaikus (t. 6, b. l. 44-45). Jokių duomenų apie trečią nuteistojo vaiką byloje nėra. Faktai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus, o žmona dėl ligos yra ribotai darbinga (jai nustatytas 35 procentų darbingumas), patys savaime dar nereiškia, kad iki nusikaltimų padarymo buvo susidariusi labai sunki materialinė padėtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. J. tuo metu pakako pinigų kavinėse ir baruose pirkti alų ir alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 173-176, t. 3, b. l. 24-30, 36-37, t. 4, b. l. 81-83), taip pat pinigų pakako narkotinėms medžiagoms - kanapėms įsigyti. Apeliacinio teismo nuomone, tai rodo, kad A. J. turtinė padėtis tikrai nebuvo labai sunki. Byloje nėra duomenų ir apie kitokią beviltišką A. J. padėtį, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jis nusikaltimus padarė atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius situacijai, todėl nėra pagrindo jam pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir tuo pagrindu švelninti bausmes.
Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo galimybės, nes jo žmona yra neįgali, tik iš dalies darbinga ir be A. J. pagalbos jai būtų sunku prižiūrėti mažamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su konkrečiomis baudžiamajame įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą bausmė švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (bent dvi); bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta; kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. O BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas, jeigu yra šios sąlygos: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Byloje nėra konkrečių sąlygų visumos nei BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nei to paties straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti, nes nustatyta tik viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nors A. J. sutuoktinė K. J. yra neįgali bei iš dalies darbinga (t. 6, b. l. 43, 47), tačiau jai nėra reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, o A. J. paskyrus įstatyme numatytą bausmę jo mažamečiai vaikai neliktų be priežiūros - juos gali prižiūrėti motina K. J. . Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra įstatyminio pagrindo, todėl ši A. J. apeliacinio skundo dalis taip pat netenkinama.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina 54 straipsnio 3 dalies taikymą skiriant bausmes nuteistiesiems, be to, prokuroras apeliaciniame skunde prašo griežtinti bausmes, todėl L. M. ir A. J. turi būti naujai paskirtos bausmės, o M. S. peržiūrėtas bausmės skyrimas už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė tris sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, A. J. padarė du sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų, visi nusikaltimai baigti. A. J. nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl asmeninių paskatų. Nors L. M. ir A. J. visas psichotropines medžiagas, išskyrus pirmą L. M. padarytą nusikaltimą, pardavė asmenims, veikusiems pagal NVIM, ir šios medžiagos į apyvartą nepateko, tačiau šių psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas nebuvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, todėl veikos turi būti kvalifikuojamos kaip baigti nusikaltimai. Pirmosios instancijos teismas kaip visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė tai, kad nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupe. Tačiau M. S. išteisinus dėl dalyvavimo padarant nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, ši aplinkybė turi būti pašalinta, nes bendrininkų grupė yra tik tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad 2006 m. balandžio 9 d. L. M. psichotropinę medžiagą R. T. pardavė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupe. Tokiu būdu teismas įvertina tai, kad L. M. ir A. J. 2006 m. gegužės 9 d. ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl tai pripažįsta jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgia į L. M. ir A. J. asmenybes (L. M. teistas, A. J. neteistas), jog abu nedirba, jų šeiminę padėtį - L. M. turi mažametę dukrą, A. J. turi du mažamečius vaikus, jo žmona neįgali, abu charakterizuojami teigiamai. Atsižvelgdamas į visas išvardintas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems L. M. ir A. J. skiria bausmes neperžengdamas įstatymo sankcijos ribų, artimas arba nežymiai mažesnes, nei nurodyta prokuroro skunde. L. M. iš kaltinimo pašalinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, jam už šių veikų padarymą skiriama nežymiai švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei prašo prokuroras.
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, nenurodydamas jokių motyvų už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrė M. S. minimalią bausmę. Prokuroras mano, kad teismas turėjo vadovautis BK 61 straipsnio nuostatomis ir nustatęs skirtinos bausmės vidurkį bei nuo jo skaičiuodamas motyvuotai parinkti skiriamos bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šie prokuroro skundo motyvai yra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai M. S. paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia dėl asmeninių paskatų, nusikaltimas buvo baigtas, M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 181-184), turi vieną mažametį vaiką, nusikaltimą padarė būdamas baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 83), anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ir mano, kad M. S. už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bausmė turi būti griežtinama atsižvelgiant į prokuroro skunde prašomą dydį, kuris atitinka sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatomis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista bausme (t. 5, b. l. 90-92).
Prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl bausmių subendrinimo M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir BK 300 straipsnio 2 dalį nesvarstomi, nes nuteistasis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinamas.
Prokuroras prašo A. J. dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – kanapėmis, neturint tikslo jų platinti, pagal BK 259 straipsnio l dalį paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau A. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė būtent 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Todėl A. J. pagal tą patį BK straipsnį dar kartą skirti tokią pat bausmę nėra jokio pagrindo. Prokuroras skunde dėl to nenurodo jokių motyvų. Todėl prokuroro skundas dėl šios dalies nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2008 metų gegužės 13 d. nuosprendį dėl L. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2, 3 dalį, A. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, M. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį pakeisti, o dėl M. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
L. M. , nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2, 3 dalis, A. J. , nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. balandžio 9 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) paskirti 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. gegužės 9 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. birželio 8 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) paskirti 10 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. rugpjūčio 10 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711, įsigal. 2006 m. liepos 14 d. redakcija) paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711, įsigal. 2006 m. liepos 14 d. redakcija) paskirti 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir L. M. paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi 2 punktu ir 9 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir L. M. paskirti galutinę 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją nustatyti atlikti pataisos namuose.
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. gegužės 9 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę;
dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga MDMA ir jos pardavimo 2006 m. rugpjūčio 10 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711, įsigal. 2006 m. liepos 14 d. redakcija) paskirti 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant bei apėmimo būdu su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir A. J. paskirti galutinę 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją nustatyti atlikti pataisos namuose.
M. S. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista bausme ir M. S. paskirti galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją nustatyti atlikti pataisos namuose.
M. S. dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. birželio 8 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) ir dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga metamfetaminu ir jos pardavimo 2006 m. rugsėjo 19 d. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711, įsigal. 2006 m. liepos 14 d. redakcija) išteisinti neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad L. M. nusikalstamas veikas 2006 m. birželio 8 d. ir 2006 m. rugsėjo 19 d. padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. S. ir L. M. solidariai priteista 12 500 Lt proceso išlaidų, ir nustatyti, kad šios išlaidos priteisiamos iš L. M. .
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.