Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo P. V. (P. V.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. V. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

P. V. kaltinamas tuo, kad 2011 m. nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio 5 d., siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., I. R. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, perleisti, įgyti ir laikyti nelaisvėje N. V. ir J. D. darbui prostitutėmis D. K., bei pelnytis iš jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje N. V. ir J. D., o būtent: J. L. ir I. R. paskambino telefonu N. V. ir J.D., dirbusioms konsumatorėmis Italijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) mieste, melagingai pažadėjusios geriau apmokamą konsumatorių darbą Danijoje, įkalbėjo jas ir tokiu būdu užverbavo vykti į Daniją. Po to J. L. ir I. R. nugabeno jas iš Italijos į Daniją ir perleido P. V. ir M. D., tai yra G. L. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) užsakė bei nupirko lėktuvo bilietus skrydžiui iš Italijos į Daniją, kuriuos nukentėjusios atsiėmė Italijos oro uoste ir 2011-02-02 nuskrido į Daniją, kur jas pasitiko P. V. ir M. D. ir tokiu būdu jie nukentėjusiąsias įgijo, nugabeno jas į gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudodami psichinę prievartą ir grasinimus jų atžvilgiu, grasindami išvežti albanams, jeigu jos atsisakys dirbti, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, siekdami pasipelnyti iš N. V. ir J. D. prostitucijos, laikė jas nelaisvėje nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2011 m. vasario 5 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011 metais nuo vasario mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pabaigos, siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., I. R. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, perleisti ir įgyti M. B. ir K. B. (K.) darbui prostitutėmis D. K. bei pelnytis iš jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, bei apgaule, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido ir įgijo K. B. (K.) ir vaiką M. B., o būtent: 2011 m. vasario mėnesio viduryje (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), I. R. su J. L. panaudodamos apgaulę – melagingai pažadėjusios gerai apmokamą prostitutės darbą Danijoje, žinodamos, kad M. B. yra (duomenys neskelbtini) metų vaikas (gimusi (duomenys neskelbtini)), bei pasinaudojusios M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra sunkia jų materialine padėtimi, įkalbėjo ir tokiu būdu užverbavo jas vykti į Daniją dirbti prostitutėmis. Po to J. L. ir I. R. nugabeno jas į Daniją ir perleido P. V. ir M. D., tai yra J. L. kartu su I. R. surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris nuvežė nukentėjusias į Daniją, apmokėjo kelionės išlaidas, J. L. davė M. B. svetimą asmens tapatybės kortelę, išduotą N. V. vardu, nuvykus joms į Daniją, jas pasitiko P. V. su M. D., ir tokiu būdu nukentėjusiąsias įgijo, nugabeno jas į gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini), siekdami pasipelnyti iš M. B. ir K. B. (K.) prostitucijos, laikė jas nuomojamame name adresu (duomenys neskelbtini), kur jos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis nuo 2011 m. vasario mėnesio vidurio iki 2011 m. vasario mėnesio pabaigos.

2011 m. birželio 13 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta P. V. paieška. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2011 m. birželio 30 d. išduotas Europos arešto orderis. 2011 m. rugpjūčio 2 d. P. V. sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 2011 m. lapkričio 9 d. pargabentas į Lietuvą. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi jam palikta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė ir apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nežinojo. Nežinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis negalėjo slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl jam nepagrįstai buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Be to, jo niekas neieškojo nei deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nei užsienyje, nors jo buvimo vieta ir gyvenamosios vietos adresas užsienyje buvo žinomas jo tėvams, uošviams. Jis dirbo Vokietijoje, ten turėjo pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimui užsidirbdavo dirbdamas statybose. Jis Lietuvoje yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, nes Lietuvoje turi tėvus, pas juos yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Pakeitus jam suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jis gyventų pas tėvus, ieškotų darbo Lietuvoje, kad galėtų išlaikyti šeimą, nes turi tinkamas specialybes. Šiuo metu jam reikia išlaikyti jau du vaikus, kadangi (duomenys neskelbtini) gimė dar vienas sūnus. Kol įsidarbintų padėtų tėvai, kas rodo jo tvirtus socialinius ryšius su tėvais. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis darė sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir kad tokius nusikaltimus ketina daryti ateityje. Taip pat nėra duomenų, kad jis galėjo lėšų pragyvenimui gauti iš nusikalstamos veikos. Jo ankstesnis teistumas negali turėti įtakos sprendžiant suėmimo terminio pratęsimo klausimą aptariamoje byloje. Kaltinamasis nesutinka su teismo motyvu dėl pavardės pakeitimo. Teigia, kad jis apie jo pasikeitusią pavardę nežinojo ir iki šiol neturi tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Mano, kad jam būnat suėmime jo žmona kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir nurodė, kad nori jam (kaltinamajam) palikti ankstesnę iki santuokos turėtą jo pavardę – (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jis galimai planavo pasilėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.

Jis suimtas nuo 2011-08-02, t. y. daugiau nei metus. Jam būnant suėmime nepataisomai žalojama jo sveikata ir absoliučiai apribojama jo teisė į tinkamą sveikatos apsaugą, jis praeityje yra turėjęs sunkias galvos traumas, o jam esant suimtam jis negauna tinkamo ir pakankamo gydymo. Be to, suėmimas ypatingai apsunkina socialinį bendravimą su jam artimais žmonėmis – tėvais, vaikais. Tuo yra pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas.

Kaltinamasis mano, kad kardomųjų priemonių, tiek baudžiamojo proceso paskirtis, tikslai ir uždaviniai gali būti tinkamai įgyvendinti jam paskyrus švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo P. V. gynėjas prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. V. skundas atmetamas.

Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad P. V. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Teismas pratęsė kaltinamajam P. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams konstatavęs, kad P. V. suėmimo paskyrimo ir suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos nėra pasikeitę ar išnykę. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo išvada, nes ji pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

P. V. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis (kaip jau buvo minėta ankstesnėje Apeliacinio teismo nutartyje, Apeliacinis teismas netikrina ir nevertina prašymo išduoti Europos arešto orderį pagrįstumo ir teisėtumo, nes tai nėra šio nagrinėjimo dalykas). P. V. praeityje teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (atsižvelgti į asmens teistumą įpareigoja BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos). Labai sunkūs ir sunkus nusikaltimai, kurių padarymu aptariamoje byloje kaltinamas P.V., ir nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje, už kurio padarymą jis buvo nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad P. V. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaltinamasis iki suėmimo savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje negyveno, yra išsituokęs. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iki suėmimo legaliai dirbo ar turėjo kitą legalų pargyvenimo šaltinį. Nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdis leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės apie jo stiprius ryšius su tėvais, antro vaiko gimimą nepaneigia anksčiau minėtų teismo išvadų ir nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Neatitinka tikrovės kaltinamojo skundo teiginys, kad jam nebuvo žinomas faktas apie jo pavardės pasikeitimą. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo ir J. V. santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir buvo patvirtinta jų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuria šalys susitarė, kad J. V. pasilieka savo pavardę – V., P. V. pasilieka ikisantuokinę pavardę – B.. Taigi minėtas teismo sprendimas patvirtina, kad pasilikti ikisantuokinę pavardę norą išreiškė pats kaltinamasis. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis P. V. savo skunde atkartoja ankstesnio savo skundo motyvus ir argumentus, dėl kurių pagrįstumo buvo išsamiai pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Teismas, įvertinęs tai, kad esminės bylos aplinkybės, turinčios reikšmės suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui, nepasikeitė, dėl tų pačių kaltinamojo skundo argumentų iš naujo nepasiako. Kaltinamojo skundo teiginiai dėl jo sveikatos būklės negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nes suimtiesiems, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, yra užtikrinamas reikalingas gydymas įkalinimo įstaigoje, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas P. V., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nustatęs anksčiau aptartus suėmimo pagrindus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Iš bylos duomenų matyti, kad byla pradėta nagrinėti teisme, paskirtos teisiamojo posėdžio datos. Bylos vilkinimo faktų nenustatyta.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo P. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.