- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- 1-180-633/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34807-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. M.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V. pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1966-05-04, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, - registruotas darbo biržoje, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M. 2016-07-24, apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametę dukrą K. M., gim. 2001 m., t.y. sudavė šuns pavadėliu – vieną kartą per nugarą ir vieną kartą per kairę ranką, tuo K. M. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS
Kaltinamojo R. M. kaltė byloje įrodyta paties kaltinamojo visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialisto išvada, kt. bylos duomenimis.
1. Kaltinamasis R. M. byloje kaltu yra prisipažinęs visiškai, parodęs, kad 2016-07-24 vakare, kiek buvo valandų neatsimena, neblaivus grįžo į namus, namuose buvo dukra K. M.. Dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio negali pasakyti, kodėl smurtavo dukters atžvilgiu, kiek ir į kurias vietas sudavė smūgių. Galėjo suduoti šuns pavadėliu. Pripažino, kad būdamas neblaivus sunkiai tvardosi, dukters atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 47-48).
2. Nukentėjusioji K. M. byloje yra paaiškinusi, kad 2016-07-24, apie 20.00 val., į namus grįžęs neblaivus jos tėtis R. M. ėmė priekaištauti, kad per daug laiko leidžia prie kompiuterio, vadino ją necenzūriniais žodžiais, atsinešė šuns pavadėlį ir juo sudavė vieną kartą į kairę ranką ir per nugarą. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, ėmė verkti, tuomet tėtis išėjo į lauką, o ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Tėtis jos atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau taip pat kreipėsi į policiją dėl smurto jos atžvilgiu. Papildomai apklausta parodė, kad pas teismo medicinos ekspertus nevyko, kadangi žymės, kurios liko nuo smūgių pavadėliu, pranyko po 2-3 dienų. Šiuo metu su tėčiu bendrauja, jie susitaikė, dėl smurto tėtis atsiprašė, ši jam atleido, žala nebuvo padaryta, pretenzijų jam neturi (b.l. 25-26, 28-29).
3. Liudytoja V. R. byloje paaiškinusi, jog 2016-07-24 vakare telefonu jai paskambinusi dukra K. M. sakė, kad šuns pavadėliu ją sumušė tėtis R. M.. Ji tuo metu buvusi pas kaimynę R. B., po pokalbio su dukra iš karto ėjo jos pasitikti. Dukra atrodė išsigandusi, verkė, pasakojo, kad tėtis ją vadino necenzūriniais žodžiais, su pavadėliu sudavė į ranką ir nugarą. R. M. anksčiau smurtavo prieš K. M., dažniausiai smurtauja būdamas neblaivus. ( b. l. 37-38).
4. 2016-07-24 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio M. Ž. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija, kad 2016-07-24 apie 21 val., namuose neblaivus R. M. mušė savo dukrą K. M. – vieną kartą sudavė į nugaros sritį ir į ranką medžiaginiu šuns pavadėliu. K. M. paaiškino, kad smurto atvejų buvę ir anksčiau, R. M. paaiškino, kad smurtavo dukters atžvilgiu, kadangi ji jį nervina, ant jo šaukia (b.l. 4-7).
5. 2016-07-24 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykis įvykęs nukentėjusios namuose (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje (b.l. 8-11).
6. 2016-08-04 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad šuns pavadėlis yra medžiaginis, 49 cm ilgio, 2 cm pločio, jo medžiaginė dalis sujungta su metaline 3 cm ilgio sagtimi. (b.l. 12-14).
7. 2016-08-04 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 537/16(09) nustatyta, kad įvykio metu nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusi, jeigu prieš ją buvo pavartotas kaltinime nurodytas smurtas, galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34).
8. Blaivumo (neblaivumo) patikros alkotesteriu testu Nr. 4435, 2016-07-24, 21.34 val. kaltinamajam R. M. nustatytas sunkus – 2,60 promilės girtumas (b.l. 39).
Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl savo neblaivumo, staiga supykęs, veikiamas asmeninio pobūdžio paskatų, neviešoje privačioje erdvėje, nestipriai mušdamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui nepilnametei dukrai nukentėjusiai K. M..
ĮRODYTOS BYLOJE KALTINAMOJO NUSIKALSTAMOS VEIKOS KVALIFIKACIJA
Kaltinamojo R. M. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas medžiaginiu šuns pavadėliu vieną smūgį per ranką ir vieną smūgį per nugarą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo) atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, staigus smūgių sudavimas šuns pavadėliu per ranką ir per nugarą, ir neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiais veiksmais, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme turi būti laikoma mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, kaltinamasis smurtą vartojo prieš savo šeimos narį t.y. savo nepilnametę dukrą. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje, privačioje šeimos gyvenamo būsto erdvėje, kitų pašalinių be šeimos narių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju vieša tvarka sutrikdyta nebuvo.
Spręsdamas dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje, kadangi smurtinių veiksmų skaičius buvo nedidelis (du), smurto pagrindu buvo grynai buitiniai santykiai, smurto sukeltos pasekmės savo pobūdžiu buvo minimalios (kūno sužalojimų nepadaryta, sveikata nesutrikdyta).
Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į iš esmės dar teigiamą kaltinamojo asmenybę : jis anksčiau teismo teisiamas nebuvo, yra visiškai darbingas ir ieškosi darbo per Darbo biržą, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas nebuvo ir nėra jam taikoma, gyvena faktinėje šeimoje, turi 1 nepilnametį vaiką išlaikytinį, turima viena administracinė nuobauda jam paskirta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pastarosios aplinkybės mažina kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį ir lengvina jo teisinę padėtį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, bei turi tiesioginės ir esminės reikšmės nustatant jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kvalifikuojamas visiškas kaltės pripažinimas ir pareikštas nuoširdus gailėjimasis ir tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus. (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Lietuvos Respublikos BK 55 str. 1 d. nustatyta, jog asmeniui teisiamam pirmą kartą už nesunkų kad ir tyčinį nusikaltimą teismo paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, be to, nusikalsta šiuo atveju buvo privačioje erdvėje, tokio veikimo paskatos ir motyvai buvo grynai buitinio asmeninio pobūdžio ir platesnio visuomenės narių rato interesai tiesiogiai pažeisti nebuvo. Visų šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nukrypti nuo bendrosios taisyklės pagrindo nėra, kaltinamajam skirtina su laisvės jam atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, teismas sprendžia skirti prokuroro prašomą viešų darbų bausmę.
Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., taip pat tai, kad kaltinamasis nukentėjusiąją muša ne pirmą kartą, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmės rūšį ir jos dydį nustačius kiek didesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 9 mėn. viešųjų darbų neatlygintinai išdirbant 20 val. per mėnesį.
Užbaigiant procesą baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam prisipažįstant esant kaltu, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi, - iki 6 mėn. viešųjų darbų neatlygintinai išdirbant 20 val. per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d. 2 p. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-24 iki 2016-07-25, - 1 para, už 6 val. skiriamų viešų darbų.
Teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės paskyrimas kaltinamajam atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus, proporcingumo bei teisingumo principus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžiaginis šuns pavadėlis, laikinai saugomas Vilkaviškio r. policijos komisariate, konfiskuotinas ir sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, atlygintinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str., teismas
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 ir 2 d. d. taisykles ir skiriamą R. M. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Į skiriamą bausmę įskaityti R. M. laikiname sulaikyme išbūtą 1 paros laiką nuo 2015-07-24 iki 2016-07-25, už 6 val. jam skiriamos viešų darbų bausmės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – ją panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – medžiaginį šuns pavadėlį, laikinai saugomą Vilkaviškio r. policijos komisariate, konfiskuotini ir sunaikinti.
Kaltinamasis R. M. nesutikdamas su bausmės jam paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.