Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme. Vadovaujantis BK 24 straipsniu, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. S. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė Institucijos teikimą tenkinti, o prokuroras – teikimą atmesti. Institucijos atstovė nurodė, kad nuteistasis yra padengęs jam priteistą ieškinį, dirba nuo 2018 m., bausmės atlikimo metu 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, kovo 14 d. skatintas už gerą elgesį.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. teikimas netenkinamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia - 1997 m. kovo 19 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama žemai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) ir baigė 3 kursus, tačiau studijos buvo sustabdytos, nutrūkus finansavimui. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje, nuteistasis išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas. Nuo 2008 m. vasario 13 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini), tačiau 2013 m. birželio mėn. buvo atleistas dėl kilusio konflikto su kitu nuteistuoju. 2016 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas dirbti į VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini). R. S. bausmės atlikimo metu pilnai padengė jo atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius, skatintas 29 kartus už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti bausmės laiką, tobulėti, dirbti. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes.

2023 m. sausio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis R. S. nusikalto spontaniškai, bausmės atlikimo metu kelis kartus prarado savikontrolę (naudojo fizinį smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu). Nuteistasis praeityje pasirinko netinkamas strategijas savo problemoms spręsti, susikoncentruodamas tik į teigiamas savo elgesio pasekmes ir pernelyg pasitikėjo savo sėkme. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar R. S., paleistas iš įkalinimo įstaigos, tarpusavyje kylančius konfliktus spręsti taikiais būdais, nenaudodamas fizinio smurto. Šią dvejonę sustiprina ir tai, kad R. S. atlieka bausmę tame tarpe ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus trijų asmenų nužudymus (nusikaltimai įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje, vienas asmuo nužudytas, siekiant nuslėpti jau įvykdytą kvalifikuotą dviejų žmonių nužudymą). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiu R. S. skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių: smurtinio elgesio istorija, praeityje ar šiuo metu jam įtaką darė asocialūs asmenys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad smurtinio elgesio istorijos ir praeityje buvusios asocialios grupės įtakos buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis R. S. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R. S. 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 6 kartus baustas drausmine tvarka (du kartus dėl fizinio smurto naudojimo kitų atžvilgiu ir vieną kartą dėl disponavimo uždraustais daiktais). Akivaizdu, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis nesugebėjo išimtinai teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms ir negeba savo elgesio ilgą laikotarpį nukreipti išimtinai teigiama linkme, nuosekliai, kadangi paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2015 m. liepos 24 d., nors iki tol jis jau buvo skatintas 13 kartų ir bausmę atlieka nuo 1997 m. Šios aplinkybės leidžia abejoti sėkminga bausmės sušvelninimo galimybe, paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, neatlikus visos bausmės, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, R. S. nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje.

Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo R. S. elgesys ilgą laiką įkalinimo įstaigos buvo vertinamas tik neigiamai (2001 m. birželio 5 d., 2020 m. spalio 13 d., 2003 m. spalio 13 d. charakteristikos, asmens byla, t. 1, b. l. 106, 150, t. 2, b. l. 3) arba patenkinamai (2004 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 13 d., 2006 m. spalio 13 d., 2007 m. spalio 12 d., 2008 m. spalio 30 d., 2011 m. gruodžio 2 d. charakteristikos, asmens byla, 2 tomas, b. l. 16, 87, 193, t. 3, b. l. 56, 81). Tik nuo 2012 metų, t. y. praėjus penkiolikai metų nuo bausmės atlikimo pradžios, nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigos administracijos buvo vertinamas gerai. Vis dėlto, 2019 m. spalio 22 d. charakteristikoje, kurią Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikė su R. S. malonės prašymu, nuteistasis charakterizuojamas tik patenkinamai, nurodoma, kad jis ne visada elgiasi tinkamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai (asmens byla, t. 6, b. l. 3).

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vien faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam R. S. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. 2023 m. vasario 14 d. teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.