- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3333-514/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Rietavo savivaldybės administracijai
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Rietavo savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Rietavo sav. Nurodė, kad likviduojant žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 1993 m. balandžio 20 d. visuotinio pajininkų susirinkimo nutarimu A. M. buvo leista už pajus nusipirkti 500 vietų kiaulių fermą, es. (duomenys neskelbtini), 72 631 talonų vertės. Pareiškėja reikiamo kiekio pajaus neturėjo, todėl 1993 m. gegužės 21 d. iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ narių K. G., J. Š. ir S. Š. įsigijo šios bendrovės pajus už 67 833 talonų, sutartys patvirtintos (duomenys neskelbtini) apylinkėje. Už savo bei nusipirktus pajus A. M. pagal 1993 m. gegužės 26 d. važtaraštį Nr. 465812 žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 72 632 talonus už perkamą 500 vietų kiaulidę. Atlikus apmokėjimą, A. M. perdavimo aktu buvo perduota valdyti 72 631 talonų vertės 500 vietų kiaulių ferma, es. (duomenys neskelbtini) k. Įsigijusi fermą, A. M. dvidešimt šešerius metus ja naudojosi, ją tvarkė, remontavo, tvarkė langus, duris, stogą. Nors fermoje šiuo metu nelaikomi gyvuliai, tačiau ja naudojamasi – joje laikoma technika, ūkiui reikalingos priemonės, daiktai, padargai, pašarai galvijams. Ferma yra tinkama naudoti, pakankamai geros būklės. 2019 m. gegužės 28 d. buvo padaryta fermos kadastrinių matavimų byla, fermai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau A. M. įregistruoti fermos savo vardu negali, nes pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. SPR4-2568(14.5) jos turimi dokumentai neatitinka Registro įstatymo nuostatų, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. A. M. daugiau papildomų dokumentų, susijusių su ferma, kaip nekilnojamojo turto objektu, gauti negali, nes įsigyjant turtą, jai jokie kiti dokumentai pareikti nebuvo. Pastatas neturėjo plano, nekilnojamojo turto bylos, pareiškėjai pačiai teko daryti turto kadastrinius matavimus. Nesant daugiau jokių fermos statymo ir įsigijimo dokumentų su išsamesniais duomenimis, nėra galimybių įregistruoti jų valstybės įmonėje „Registrų centras“, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, jog fermą įgijo teisėtu būdu – nusipirkdama už pajinius įnašus iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Nuo pat 1993 m. gegužės 26 d. ji fermą valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai, atvirai, ir, pareiškėja įsitikinimu, niekas daugiau neturi jokių teisių į jai perduotą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jeigu bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
Suinteresuotas asmuo Rietavo savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog savivaldybės teritorijoje esantis statinys neįtrauktas į Rietavo savivaldybės bešeimininkio turto sąrašą, Rietavo savivaldybė į šį statinį neturi jokių interesų. Neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimui teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis).
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (CK 4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visumai. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo.
Pareiškėja nurodė, kad ji pradėjo valdyti kiaulių fermą teisėtai ir sąžiningai, nes įgijo pastatą – kiaulių fermą, teises į ją įstatymo nustatyta tvarka, t. y., žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini) likvidacinei komisijai perdavus jai nurodytąjį turtą už pajus.
Iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų visuotinio susirinkimo, įvykusio 1993 m. balandžio 20 d., protokolo išrašo kopijos matyti, kad nutarta leisti A. M. už pajus nusipirkti 500 vietų kiaulių fermą, es. (duomenys neskelbtini), kiaulių fermos vertė – 72 631 talonų.
1993 m. gegužės 21 d. sutarčių Nr. 132, 132, 134 kopijų duomenys patvirtina, jog tarp pajininkų K. G., J. Š., S. Š. ir pareiškėjos A. M. buvo sudarytos sutartys, kuriomis pajininkai perleido savo pajus A. M..
Iš 1993 m. gegužės 26 d. važtaraščio Nr. 465812 (paskirtis – pardavimui už pajus) kopijos matyti, jog pareiškėja žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 72 631 talonus už 500 vietų kiaulių fermą, es. (duomenys neskelbtini) k.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie kiaulių fermos perdavimą pareiškėjai už 72 631 talonus įrodo pateikto žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos priėmimo-perdavimo akto kopija.
Galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrovės narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Tokiu būdu A. M. tapo teisėta perduotų pastatų valdytoju, jai perdavus už turėtus pajus turtą natūra.
VĮ Registrų centro Telšių filialo sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., yra statinys – kiaulių ferma, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 1Ž1/p, 508,62 kv. m bendro ploto, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1960 metai. Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2019 m. birželio 5 d. raštas, pagal kurį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., nėra įregistruotos. Nėra duomenų apie pastato priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra. Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 1993 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šakniavaisių sandėlį nei pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią.
Pareiškėjos teigimu, minėtą nekilnojamąjį turtą ji įgijo 1993 metais, nuo tada šiuos pastatus valdo, t. y. nepertraukiamai, dvidešimt šešerius metus, jai perduotą turtą prižiūrėjo, remontavo, tvarkė langus, duris, stogą, šiuo metu joje laiko techniką, ūkiui reikalingas priemones, daiktus, padargus, pašarus galvijams, ferma tinkama naudoti, geros būklė, ginčų dėl nuosavybės teisės į pastatus nėra. Daroma išvada, kad pareiškėja nuo 1993 metų pastatą valdo nuosavybės teise, nors daiktinių teisių nebuvo įregistravusi.
Pareiškėjos tvirtinimą, jog nuo 1993 metų ji valdo kiaulių fermą, es. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.
Kadangi pareiškėja fermą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y., yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į kiaulių fermą pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Rietavo sav.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.