Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. P. priteista 50000 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB GKF ,,Fonas“.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) medienos ruošos meistru, turėdamas teisę miško ruošos veikloje atsiskaityti grynaisiais pinigais su tiekėjais – fiziniais asmenimis – už medžiagas ir paslaugas, pasirašyti įmonės išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, 2004 m. gegužės 10 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 330 gavo 32000 Lt avansą medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P. 2004 m. gegužės 21 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 340 gavo 18000 Lt avansą medienai pirkti, tačiau dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, gautų pinigų UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino. Šiais veiksmais A. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB GKF ,,Fonas“ turtą – 50000 Lt.

Antra, apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, nes mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas jo kaltę grindė dviem UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiais bei liudytojų J. K. ir V. K. parodymais. Šių asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jie yra UAB (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. suinteresuoti asmenys, be to, jie dar ir sutuoktiniai. Tuo tarpu, jo manymu, jis davė pakankamai nuoseklius parodymus ir jau pirmoje apklausoje nurodė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus jokių pinigų negavo, o tik jo paprašytas neva dėl numatomo audito pasirašė ant dviejų kasos išlaidų orderių. Šiuos jo parodymus teisme patvirtino liudytojas K. Ž. . Jo parodymus taip pat patvirtino ir buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė V. A. , kuri teigė, kad abu kasos išlaidų orderiai jai buvo pateikti vienu metu, kas patvirtina apelianto parodymus, kad jie buvo išrašyti vienu metu ir būtent jo nurodytomis aplinkybėmis. Savo parodymus liudytoja V. A. patvirtino ir akistatų su J. K. bei V. K. metu. Liudytoja V. A. taip pat parodė, kad J. K. prieš jos apklausą pas tyrėją darė jai poveikį ir iš darbo ji buvo atleista dėl to, kad, direktoriaus nuomone, palaikė ryšius su apeliantu. Apeliantas teigia, kad ir jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas poveikis. Jis apie tai nurodė savo skunduose, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo skundai tirti nebuvo, jų nevertino ir teismas. Apeliantas pažymi, kad ši byla jau buvo vieną kartą grąžinta tyrimui papildyti, tačiau per papildomą tyrimo laikotarpį jokie reikšmingi veiksmai byloje atlikti nebuvo ir jokios naujos jo kaltę patvirtinančios aplinkybės nepaaiškėjo. Reikšminga aplinkybė tik ta, kad specialistas aiškiai konstatavo, jog nuteistasis turėjo teisę sudarinėti sutartis su medienos tiekėjais ir fiziniais asmenimis ir šią teisę jam buvo suteikęs J. K. . Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybos mišku bei mediena mechanizmas yra toks, kad didžioji dalis medienos UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkama būtent iš J. K. , V. K. bei jų vaikų. Tai, apelianto manymu, yra reikšmingos ir daug ką pasakančios aplinkybės.

Pagal nuteistojo skundą nuosprendis apeliacine tvarka buvo revizuojamas pirmą kartą Lietuvos apeliaciniame teisme 2006-09-06 ir nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas.

Tačiau nagrinėdama bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2006-09-06 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kolegija atkreipė dėmesį, kad teismų sprendimuose nebuvo įvertinta ir aptarta aplinkybė, ar 50000 Lt buvo pasisavinti, ar panaudoti pagal paskirtį medienai pirkti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat gavo privalomą nurodymą įvertinti apygardos teismo nuosprendį BK 183 straipsnyje numatytų reikalavimų asmens baudžiamajai atsakomybei požiūriu ir atsakyti, ar byloje yra baudžiamieji ar civiliniai santykiai bei kaip byloje spręstinas civilinio ieškinio klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje yra naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis, nuosprendis, nes kolegija, patikrinusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino netinkamai, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad už byloje nustatytą nuteistojo A. P. veiką turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jo veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos manymu, kilę ginčai tarp UAB (duomenys neskelbtini) administracijos ir šios bendrovės meistro A. P. dėl darbdavio perduotų A. P. 50000 Lt medienai pirkti panaudojimo, žalos darbdaviui atsiradimo bei ginčai dėl medienos pirkimo sutarčių su R. S. individualia įmone (toliau – R. S. IĮ) sudarymo ir galiojimo yra spręstini ne baudžiamojo proceso, o darbo įstatymų, reglamentuojančių santykius tarp darbdavio ir darbuotojo, esant tarp jų sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, ir civilinio proceso įstatymų numatyta tvarka.

Tuo tarpu apelianto A. P. skundo teiginiai, kad jis BPK numatyta tvarka laiku negavo apkaltinamojo nuosprendžio nuorašo ir todėl buvo apribotos jo teisės susipažinti su nuosprendžiu ir jį apskųsti apeliacine tvarka, yra nepagrįsti. Patikrinusi bylos 3 tomo 36-63 lapuose esančią bylos medžiagą, kolegija konstatuoja, kad BPK 308 ir 310 straipsniuose (2002-04-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija) esančios motyvuoto nuosprendžio surašymo bei jo nuorašo įteikimo nuteistajam taisyklės nebuvo pažeistos. Motyvuotas nuosprendis buvo surašytas tuo metu galiojusio baudžiamojo proceso įstatymo numatytais terminais (gavus teismo skyriaus pirmininkės sutikimą surašyti jį per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos), o išsiųstas nuteistajam į jo byloje nurodytą gyvenamąją vietą per penkias dienas nuo viso nuosprendžio surašymo dienos. 2006-06-23 surašęs savo apeliacinį skundą ir 2006-06-27 įteikęs jį Šiaulių apygardos teismui, A. P. galėjo šiuos veiksmus atlikti net iki 2006-07-10 dienos.

Nuteistajam A. P. byloje jau antrą kartą vykstančio apeliacinio proceso metu (3 t., b. l. 133-135) vėl pradėjus tvirtinti savo parodymus, duotus ne vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 167, 170, 172, 183), t. y. jog jis per du kartus iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal kasos išlaidų orderius vis tik gavo 50000 Lt medienai pirkti, bei šiuos jo parodymus tvirtinant byloje esančiais kasos išlaidų orderiais, įrašais bendrovės kasos knygose, 2006-03-03 specialisto išvada Nr. 5-4/15, liudytojų J. K. , V. K. parodymais, nėra prasmės atsakinėti į nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, jog nuteistasis pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) negavo, o tik J. K. paprašytas neva dėl numatomo audito pasirašė ant dviejų kasos išlaidų orderių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apygardos teismo byloje nustatytos aplinkybės, jog A. P. , turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, dirbdamas Mažeikių mieste registruotoje UAB (duomenys neskelbtini) medienos ruošos meistru, turėdamas teisę miško ruošos veikloje atsiskaityti grynaisiais pinigais su tiekėjais – fiziniais asmenimis – už medžiagas ir paslaugas, būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, 2004 m. gegužės 10 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 330 gavo 32000 Lt avanso medienai pirkti, o 2004 m. gegužės 21 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 340 gavo 18000 Lt avanso medienai pirkti, yra teisingos. Šios aplinkybės byloje nebeginčijamos.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyje konstatavo, kad dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimo faktas ir gautų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) negrąžinimo per tam tikrą laiką faktas dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas. Šiuo konstatavimu buvo kritiškai įvertinta ir nuosprendyje esanti pagrindinė apygardos teismo išvada dėl nuteistojo kaltės, o būtent tai, jog aplinkybės, kad A. P. dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą, bendrovei nepateikė, o sutartis dėl medienos pirkimo pateikė tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2004 metų rugpjūčio mėnesį, rodo, jog jis patikėtą turtą neteisėtai užvaldė ir pavertė savo turtu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, leidžiančių neabejotinai nustatyti, kad nuteistojo gauti pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį medienai pirkti ir buvo paversti jo nuosavybe.

Visų pirma, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, kolegija pastebi, kad byloje trūksta duomenų, patvirtinančių, kad gautus 50000 Lt A. P. pavertė savo nuosavybe ir išleido pareiškime apie nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 6) minimiems savanaudiškiems tikslams t. y.: įsigijo butą Draugystės g. 24-6 ir jame atliko remontą, įsigijo automobilį „F. M. “. Byloje esantys dokumentai patvirtina nuteistojo teiginius, kad butas buvo pirktas imant paskolą iš banko (1 t., b. l. 176, 3 t., b. l. 148-153, 4 t., b. l. 63-68), o 1994 metų laidos automobiliui „F. M. “ pirkti 2004 m. liepos mėnesį galimai buvo panaudoti pinigai už parduotą mišką (1 t., b. l. 173-174). Išties, sprendžiant iš nuteistojo pateiktų statybinių medžiagų pirkimo ir remonto paslaugų suteikimo dokumentų (4 t., b. l. 52-62), nuteistojo įsigytame bute remonto darbai daugiausiai buvo atliekami 2004 m birželio–rugpjūčio mėnesiais, tačiau remontui išleistos sumos, kurias pagrindžia į bylą pristatyti dokumentai, nesiekia ir 10000 Lt.

Antra, kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismo išvada, jog A. P. gautus pinigus išties panaudojo ne pagal paskirtį, irgi nėra neabejotinai patvirtinama bylos medžiaga. Kolegijos manymu, negalima kategoriškai atmesti ir laikyti nereikšmingais nustatant bylos faktines aplinkybes ir teisiškai įvertinant A. P. veiką ilgą laiką ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų liudytojo A. S. parodymų, liudytojų R. S. ir K. Ž. parodymų. Šie parodymai patvirtina nuteistojo A. P. nuosekliai viso proceso metu tvirtinamas aplinkybes, kad jis sudarė sutartis su R. S. IĮ ir įnešė pinigus į šios įmonės kasą už ketinamą pirkti medieną.

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. S. iš dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, kad vis tik 50000 Lt iš A. P. negavo. Tačiau tokie pakeisti parodymai, tam pačiam liudytojui ilgą laiką ikiteisminiame tyrime ir net trijuose teisminiuose procesuose nuosekliai tvirtinant 50000 Lt gavimo faktą, pinigų gavimo faktui esant užfiksuotam R. S. IĮ kasos pajamų orderių kvitais, išrašytais to paties liudytojo A. S. , esant byloje nustatytiems miško iš K. Ž. ir kitų asmenų pirkimo faktui, kad būtų vykdoma medienos pirkimo sutartis, negali būti laikomi patikimais ir teisingais. Savo parodymų pakeitimą paskutiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje šis liudytojas motyvavo visiškai neįtikinamai: priešiškais santykiais tarp jo ir nusikalsti linkusio A. P. , susiklosčiusiais dar 2004 metais, baime dėl šeimos, konfliktu tarp A. P. ir K. Ž. , kuris įvyko nežinia kuriuo laiku 2004 metais, skyrybų su žmona baime ir netgi pavargimu nuo įvairių asmenų ir pareigūnų įkalbinėjimų duoti tiek jį ginančius, tiek A. P. kaltinančius parodymus bei policijos komisaro Mažeikiuose pasikeitimo faktu. Todėl pakeistus liudytojo A. S. parodymus, kuriuose neigiamas 50000 Lt gavimo iš nuteistojo A. P. faktas, kolegija atmeta.

Tačiau nepaisant paties nuteistojo A. P. parodymų apie 50000 Lt gavimo ir panaudojimo aplinkybes kaitaliojimo ir prieštaringų liudytojo A. S. parodymų apie pinigų iš A. P. gavimo faktą, kitais patikimais bylos duomenimis nėra paneigtos nuosekliai A. P. parodymais ir dokumentais byloje tvirtinamos svarbios bylai aplinkybės, kad pagal 2004 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) atstovo meistro A. P. ir R. S IĮ, ši individuali įmonė įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) pateikti 980 m³ medienos, o UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti už ją. Netgi apeliacinės instancijos teisme pakeistuose parodymuose šio sandorio dalyvis liudytojas A. S. netvirtino, kad ši sutartis buvo fiktyvi, sudaryta neketinant sukurti jokių teisinių padarinių. Priešingai, šis liudytojas nurodė, kad jis dėjo pastangas šiai sutarčiai ir kitoms papildomoms sutartims, sudarytoms su A. P. , įvykdyti, pirko mišką iš kitų asmenų (2 t., b. l. 200-203), ruošė medieną, nuvežė į UAB (duomenys neskelbtini) dalį medienos, kuri šios bendrovės buvo priimta saugoti (1 t., b. l. 45, 2 t., b. l. 114). Duomenų, rodančių, kad ši sutartis ir kitos dvi sutartys dėl medienos pirkimo buvo fiktyvios, nevykdomos, nebuvo nustatyta ir 2006-03-03 finansinių tyrimų veiklos specialistės I. S. atlikto pakartotinio finansinio tyrimo metu. Specialistės išvadoje nėra paneigta, kad sutartys dėl medienos pirkimo nebuvo vykdomos. O finansinės veiklos tyrimo specialisto J. R. A. 2004-11-15 išvados Nr. 5-9/22 2 punkte netgi konstatuota, kad R. S. individuali įmonė pagal važtaraštį pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 5 kubinius metrus lapuočių malkinės medienos už 110 Lt ir laikytina, kad 2004 m. lapkričio 1 d. yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini) 49890 Lt (1 t., b. l. 85).

Trečia, priešingai, negu teigiama apygardos teismo nuosprendžio motyvuose, jog bylos duomenys nepatvirtinta, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) turtu – 50000 Lt – teisėtai disponavo būtent šios bendrovės interesais, kolegijos nuomone, tokių duomenų byloje yra.

Nuteistasis A. P. byloje yra nurodęs, kad už medieną, kurią R. S IĮ įsipareigojo pateikti UAB (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo per kelis kartus, o būtent: 2004 m. gegužės 10 d. – 8000 Lt; 2004 m. gegužės 12 d. – 9000 Lt; 2004 m. gegužės 17 d. – 8500 Lt; 2004 m. gegužės 19 d. – 6500 Lt; 2004 m. gegužės 24 d. – 4750 Lt; 2004 m. gegužės 27 d. – 5490 Lt; 2004 m. gegužės 31 d. – 7760 Lt. Tokius jo parodymus patvirtina byloje esantys septyni R. S. IĮ išrašyti kasos pajamų orderiai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra nustatyta, jog kasos pajamų orderiai A. S. būtų buvę išrašyti atgaline data ar veikiant kitoms aplinkybėms. Iš finansinės veiklos tyrimo specialisto J. R. A. 2004-11-15 išvados Nr. 5-9/22 matyti, kad ūkinės finansinės R. S. individualios įmonės veiklos tyrimo metu nustatyta, jog ši įmonė fiksavo grynųjų 50000 Lt gavimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal kasos pajamų orderius serija LAE Nr. 4089138-4089140, 8090658, 8090660, 8090662, 8090663. Šio tyrimo metu tik negalima buvo nustatyti, ar 50000 Lt suma, gauta iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal kasos pajamų orderius, buvo įtraukta į įmonės kasos knygą ir ar įvykusios ūkinės operacijos apskaitytos ūkiniu operacijų registravimo žurnale dėl tokios priežasties, jog įmonės kasos knyga ir ūkinių operacijų registracijos žurnalas nebuvo pateikti (t. 1, l. 82-86). Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistas J. R. A. paaiškino, kad jo tikrintų R. S IĮ finansinių dokumentų apie pajamų gavimą negalima laikyti niekiniais, nors jie ir nebuvo įtraukti į reikiamus registrus. Specialistas netgi pareiškė savo nuomonę, kad R. S IĮ yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini) ir tarp įmonių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (2 t., b. l. 38). Iš kitos, 2006-03-03 atliktos, finansinių tyrimų veiklos specialistės I. S. išvados Nr. 5-4/15 (2 t., b. l. 152) 3 punkto matyti, kad remiantis darbdavio bendrovėje esančiais dokumentais buvo nustatyta, jog A. P. buvo suteikta teisė pasirašyti bendrovės sutartis, sudaromas miško ruošos veikloje, atsiskaityti grynaisiais pinigais su tiekėjais, fiziniais asmenimis už medžiagas ir paslaugas (2 t., b. l. 130). Tokios pat aplinkybės matyti ir iš darbdavio A. P. suteiktų įgaliojimų (1 t., b. l. 10-15). Bylos duomenys neatspindi aplinkybių, jog, A. P. ieškant ir pasirenkant medienos pardavėjus, jis bendrovėje negalėjo veikti savarankiškai, jo tokia veikla būtų buvusi varžoma kokių nors bendrovės vidaus dokumentų ar susitarimų.

Byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini) argumentai dėl 2004-05-10 medienos pirkimo- pardavimo sutarties trūkumų (sutartis nepatvirtinta bendrovės antspaudu, nebuvo įregistruota bendrovės apskaitoje, registracijos žurnale, pateikta tik 2004 m. rugsėjo mėnesį, sudaryta viršijant A. P. suteiktus įgaliojimus, joje neaptartos visos esminės sąlygos (2 t., b. l. 113-114)), kolegijos manymu, neduoda pagrindo manyti, kad tai tik juridiškai nereikšmingas dokumentas, dangstantis A. P. nusikalstamą veiką ir rodantis jo tyčią pasisavinti darbdavio bendrovės pinigus. Bendrovės atsiliepime nurodyti argumentai gali būti panaudoti darbo įstatymų pagrindu kilusiame ginče dėl žalos darbdaviui padarymo arba panaudoti visas tris sutartis dėl medienos pirkimo ginčijant civilinio proceso normų numatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančio 2004-09-20 UAB (duomenys neskelbtini) rašto bylos tyrėjams (1 t., b. l. 33), jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje bendrovei buvo žinoma apie A. P. atliktus veiksmus sudarant sutartis dėl medienos pirkimo, A. P. pats bendrovei pateikė ir R. S IĮ kasos pajamų orderius, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ne baudžiamojo proceso įstatymų numatytomis priemonėmis ginčyti sudarytas sutartis, kilusius ginčus bandė spręsti ir netgi R. S IĮ mokumo sąlygas bandė nustatyti tik baudžiamoje byloje.

Vertinant, ar A. P. veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, pasakytina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 9 punkte teismams išaiškinta, jog turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. 12 punkte vienareikšmiškai konstatuota, kad svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant nustatytai kaltininko tiesioginei tyčiai. Taigi visų pirma norint nustatyti kaltinime inkriminuojamą patikėto turto pasisavinimo sudėtį (turto įgijimo apgaule būdas, grobimas sukčiavimo būdu nuteistajam pateiktame kaltinime neinkriminuojamas ir todėl šioje nutartyje neaptariamas) ir A. P. kaltę traktuoti pagal baudžiamąją teisę, o ne pagal civilinę, būtina įrodyti, kad jau gaudamas iš darbdavio pinigus medienai pirkti A. P. siekė juos paversti savo nuosavybe, nesirengė vykdyti įsipareigojimų darbdaviui – nesiruošė nupirkti UAB (duomenys neskelbtini) medienos ir neketino gauto turto grąžinti, neteisėtai jį valdė. Tokios aplinkybės bylos medžiaga neatspindimos. Antra, reikia nurodyti sąlygas, kad šiuo atveju yra nustatytos konkrečios kliūtys UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą atlyginti civilinės teisės ar darbo teisės numatomomis priemonėmis. Tokių kliūčių kolegija taip pat nekonstatuoja.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad revizuojamame apeliacine tvarka nuosprendyje išdėstyti įrodymai tik formaliai patvirtina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tačiau jų visumos pagrindu negalima daryti išvados apie turto pasisavinimo subjektyviąją pusę. Už byloje nustatytą nuteistojo A. P. veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jo veika neatitinka vieno iš BK 183 straipsnio 2 dalyje esančio nusikaltimo sudėties subjektyviųjų veikos požymių – tiesioginės tyčios pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nuosprendį, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį.

A. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti A. P. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės 50000 Lt žalos priteisimo atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.