- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-385-315-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00359-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- Monikai A
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė Butvilienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Monikos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo Monika A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuteista areštu 30 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Monikai A. P. paskirta bausmė – 20 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė Monikai A. P. paskirta – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Monika A. P. nuteistas už tai, kad ji pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: ji, 2014 m. vasario 10 d. apie 11 val. parduotuvėje UAB „ B.“, adresu (duomenys neskelbtini), susidėjo į rankinę karolius, 6 vnt., vieneto kaina 20 Lt, auskarus 7 vnt. , vieneto kaina 5 Lt, pakabukus 4 vnt., vieneto kaina 10 Lt, pakabukus su grandinėlėmis 3 vnt, vieneto kaina 10 Lt, ir, nesumokėjusi už minėtas prekes, išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė UAB „B.“ priklausančių prekių viso už 225 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji M. A. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai kitą bausmę – laisvės apribojimą ir/ar viešuosius darbus arba bausmės vykdymą atidėti. Teismui nusprendus palikti laisvės atėmimo bausmę, prašo sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką. Nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų ir labai gailisi, yra pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą. Nuo 2014 m. vasario mėn. dalyvauja asociacijos „Demetra“ bei Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, VšĮ „Nugalėtojų akademija“ bei UAB „TOP CLEAN“ įgyvendinamame projekte, kuris yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo. Šiame projekte ji įgyja reikiamų žinių, siekia įgyti specialybę ir visapusiškai socialiai integruotis bei pradėti naują gyvenimo etapą. Teigia, kad nusikalstamą veiką įvykdė dėl to, jog neturėjo, ką valgyti. Mano, kad bausmės tikslus būtų galima pasiekti švelnesne, su laisvės atėmimu nesusijusia bausme. Be to, ji yra registruota darbo biržoje, todėl laisvės atėmimo bausmė apribotų jos galimybes susirasti darbą, taip pat nutrūktų jos dalyvavimą minėtame projekte. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, išskyrė tik tuos nuteistosios asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir tik juos įvertino, parinkdamas bausmės rūšį. Taip pat nebuvo nustatyta kita jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją sušvelninti.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš bylos duomenų matyti, kad M. A. P. anksčiau teista 6 kartus, teistumas nėra išnykęs ir nėra panaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojinga visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės jos nesulaikė nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, jos nepaveikė. Todėl skirti BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nėra pagrindo. Teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistoji pripažino kaltę, gailėjosi ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei įvertino skirdamas bausmę.
Nors apeliantė skunde nurodo, kad nebuvo nustatyta kita jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistosios sunkią materialinę padėtį, tokių duomenų nepateikė ir pati M. A. P..
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad M. A. P. bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.) netaikytinas, kadangi jos asmenybę charakterizuojanti medžiaga yra neigiama, t. y. kaltinamosios ankstesni teistumai, nauja nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistoji turi polinkį pažeidinėti įstatymus, o anksčiau jai paskirtos kitos švelnesnės bausmių rūšys teigiamo poveikio neturėjo, nesulaikė jos nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu M. A. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ją švelninti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistosios skundo argumentai, o būtent, kad yra pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą, siekia įgyti specialybę ir visapusiškai socialiai integruotis bei pradėti naują gyvenimo etapą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios Monikos A. P. apeliacinį skundą atmesti.