Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
1-44-805/2013
Teisminio proceso Nr.
79-1-0032-12
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Civilinis ieškovas
L. L.
Kaltinamasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-805/2013Teisminio proceso Nr. 79-1-0032-12Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.10.1; 1.1.8.11; 1.2.4.5; 2.1.15.1; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. L., jos atstovei advokatei R. M., Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, uždarbiaujantis privačiai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-04-11 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 243 str., 286 str., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. J. 2012 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.00 val. L. L. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su L. L. metu, smogė jai vieną kartą kumštimi į veidą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. L. sveikata, kas pasireiškė kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų - nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimu.

Kaltinamasis S. J. nesutinka, jog nukentėjusiajai smogė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis tokių dalykų neprovokavo, L. L. pirma atėjo pas jį į namus. Be to, ji atsivedė du draugus. Jis ją tik pastūmė, nuo ko ji nosimi atsimušė į durų staktą. Nosies jis nelaužė. Parodė, jog buvo penktadienis, tikslios dienos neatsimena, jau po pietų. Tą dieną pasiėmė pas save pabūti savo dukrą A., kuriai yra 8 metai, nes ji įsiprašė. A. tą dieną buvo pas jį. Tą dieną su dukra nuėjo pas kaimynę, kuri paprašė anteną pataisyti. Kai pajungė anteną, kaimynė kaip atlygį jam su kaimynu davė butelį degtinės išgerti. Kai gėrė degtinę, L. L. pradėjo skambinti mergaitei, kuri, būdama pas jį, kartu su kitais vaikais žaidė kieme. A. atėjusi pasakė, kad mama nori pašnekėti. Tada L. L. pradėjo rėkti, kad jis geria. Po geros valandos ėjo namo, kaimynui pasakė, kad kai nuo prūdo pareis A., kad dukra pareitų namo. Po kurio laiko atvykusios L. L. jis paklausė ko ji čia atvažiavo ir ją tiesiog liaudiškai pasiuntė kai kur, jos draugams pasakė dingti nuo kiemo Jis visai nesiruošė muštis, tik sukonfliktavo su L. L.. A. nematė kaip viskas buvo, nes tuo metu buvo mašinoje. Vyresnioji dukra nedalyvavo konflikte. Tada išlipo iš automobilio, kuriuo atvažiavo nukentėjusioji, jos draugai. Du vyrai stovėjo lauke, o L. L. tuo metu buvo namo verandoje. Jis liepė tiems vyrams dingti. Tačiau vienas vaikinas pradėjo naglai veržtis į kambarį, lindo į verandą. Su vienu vyru susistumdė, kai minėtas vyriškis stūmė jį į namo vidų, o nukentėjusioji iš nugaros jam trenkė su kėduke. Dėl to jam buvo galva perskelta. Kai jis su kitu vyruku krito besigrumdamas, iš inercijos nukentėjusiąją patraukė paskui save krisdamas. Jis L. L. buvo paėmęs už drabužių, todėl paskui save ir patraukė link durų staktos. Įgaliotinis jam pasakė, kad ir jis pirmadienį vyktų į Kauną ar Alytų darytis abdukciją, tačiau, kadangi jis nenorėjo teismų, darytis abdukcijos nevažiavo. Patvirtino, kad 2012-08-03 po pietų nukentėjusioji atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas jį sveika ir nesusižalojusi. Parodė, kad L. L. pastoviai jį provokuoja. Konfliktus dėl namų su L. L. jau išsisprendė, tačiau jis dar norėtų atgauti savo dalį dėl jai paliktų namų. Dėl pavartoto alkoholio nesijautė apsvaigęs. Dėl L. L. sulaužytos nosies sužinojo atsitiktinai nuėjęs pas kaimynką, kuri parodė laikraštį „Gėlupis“, kuriame buvo parašyta, kad jis L. L. sulaužė nosį. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Mano, kad, jeigu L. L. būtų norėjusi išvengti konflikto, ji būtų sustojusi nuo namų 10 metrų atstumu ir pasiėmusi mergaitę be jokio konflikto. L. L. pačiai reikėjo to konflikto. Namai, kuriuose gyvena ir kuriuose įvyko konfliktas, yra nukentėjusiosios nuosavybė.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Santuoka nutraukta, todėl nelaiko savęs šeimos nariu ir kaltinamajam artimu žmogumi. Paaiškino, kad įvykis buvo rugpjūčio trečios ryte. Buvęs vyras susiskambino su mažąją dukra, kad ji važiuotų pas jį į kaimą. Dukrą pas S. į kaimą išleido apie 12 val. Vėliau mažoji pradėjo skambinti, kad tėtis prisigėrė ir, kad ji atvažiuotų jos pasiimti, nes tėtė ją paliko, liepė dingti. Atvažiavusi pasiimti mergaitės, liepė susirinkti dukrai daiktus, tada išėjo kaltinamasis, kuriam ji pasakė, kodėl geria ir nežiūri mergaitės. Namo verandoje kaltinamasis rankos kumščiu smogė jai į nosį, vyresnioji dukra A., kuriai yra 16 metų, tuo metu buvo prie jos. Nuo smūgio ji nukrito ant sofos. Vyresnioji dukra pastvėrė ją už rankos ir traukė kad greičiau išeitų. Mergaitės draugas P. B. atbėgo ją ginti. Kol atbėgo, kaltinamasis dar metė į ją su kėdute. Pamačiusi, kad jie tarpusavyje mušasi, gal pora kartų ji trenkė kaltinamajam iš nugaros su kėduke. Tada kaltinamasis puolė skambinti policijai. Tą patį vakarą kreipėsi į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, o pirmadienį nuvyko į Alytų darytis abdukcijos. Buvo konstatuotas nosies kaulo lūžimas. Gydėsi namie, praėjo apie trys savaitės kol viskas sugijo, iki šiol dar yra likęs galvos svaigimas, sunku kvėpuoti, pervarta pasislinkusi. Reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį, nes jau nebe pirmas kartas kaltinamasis smurtauja, jam daug kartų buvo atleista, jis išgėręs neprognozuojamas. Paaiškino, kad 1999 metais jų santuoka nutraukta santuoka, tačiau buvo suėję gyventi kartu, po antros mergaitės gimimo jau kokie 5 metai kaip kartu negyvena.

Liudytoja A. J., kuriai 9 metai, kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra, sutikusi duoti parodymus, paaiškino, kad nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą kur tėtė gyvena. Tėtis pas kaimynę taisė televizorių ir gavo bonką, kurią su draugu išgėrė bonką, nuėjo namo, o ją tenai paliko. Kai ji parėjo, vijo iš kiemo. Paskambino mamai, kad tėtė girtas, kad atvažiuotų ją pasiimti, nuo skambučio gal po 20 min. mamytė, sesė ir P. atvažiavo, jai liepė susirinkti daiktus. Ji pasiėmusi savo daiktus pralėkė pro šoną, kad tėtis su ranka neužkirstų, įsėdo į mašiną ir daugiau nieko nematė. Mama buvo išlipusi, ji buvo link tėtės nuėjusi. Ji sakė, kad jai sulaužė nosį. Matė, kad jai iš nosies bėgo kraujas. Sakė, kad tėtė taip padarė. Mama atvažiavo sveika, jos veidas nebuvo sumuštas.

Liudytoja A. J., 17-os metų kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra, parodė, kad buvo savaitgalis, tėtis pasiėmė A., kalbėjo, kad važiuos į turgų. Vakare A. paskambino mamai, kad tėtis ją veja iš namų. Kai jie atvažiavo, sesė stovėjo lauke ir verkė. Nuo kelio pusės į prieangį atėjo tėtis, kuris klausė, kodėl atvažiavo. Mama sakė, kodėl geria, neprižiūri sesės. Jis mamai trenkė, nuo ko ši nukrito ant sofos. Ji pradėjo rėkti, mamą išsitysė į lauką, tada tėtis metė į mamą su išlankstoma kėde, atėjo draugai jo apraminti, kad daugiau nesimuštų. Kadangi tėtis buvo girtas, jie lyg apsimušė. Tada tėtis nubėgo į prieangį ir kažkam užsirakinęs skambinosi, jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Keturiese atvažiavo pas tėtį pasiimti sesės, ji, mama, Paulius ir dar vienas draugas, kurio nepažįsta. A. buvo lauke, jai liepė sėstis į mašiną. Ji pirma užėjo į namą, o paskui mama, kiti žmonės pradžioje sėdėjo mašinoje. Užėjus vidun tėtis pradėjo rėkti ko jie atvažiavo ir pan. Tuo metu ji ir mama, abi buvo prieangyje, vieną kartą į veidą su ranka tėtis girtas (jis nestovėjo stabiliai, nusišnekėjo, tekę anksčiau jį girtą matyti, pažįsta kaip jis girtas atrodo) trenkė mamai - ar delnu, ar kumščiu tiksliai neatsimena. Mama nukrito lyg ant sofos prieangyje. Kai trenkė, ji pradėjo rėkti ir ją ištempė į lauką, kad ko nors daugiau neįvyktų. Matė kaip tėtis mušėsi su vyrais.

Liudytojas P. B. parodė, kad pradžioje nuvykę sėdėjo mašinoje kai prie namo išgirdo riksmus. Važiavo su tikslu A. ieškoti, šūksnius išgirdę nuėjo arčiau, į vidų neužėjo, per slenkstį nėjo, stovėjo lauke. Pamatė, kad kaltinamasis stumdėsi su nukentėjusiąja. Kai kaltinamasis ėjo link jų, nukentėjusioji sakė jam baigti, tada jis krito vieną kartą nukentėjusiajai kai jie jau buvo išėję per pagrindines duris netoli laiptų. Jis kaltinamąjį paėmė už pečių ir parvertė ant žemės. Nukentėjusioji pasiėmė sulankstomą kėdukę ir trenkė pora kartų kaltinamajam. Išvažinėjant kaltinamasis trenkė su kumščiu į automobilio stiklą. Nukentėjusiajai bėgo kraujas, buvo patinimas, kai įsėdo į mašiną ji pasiėmė nosinę kraujui nusišluostyti. Tą vakarą kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio, jis buvo agresyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltę neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kiti faktiniai bylos duomenys:

L. L. 2012-08-03 pareiškimu kreipėsi į Prienų rajono PK dėl jos sumušimo buvusio vyro S. J. (b.l.4).

Iš 2012-08-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad L. L. dėl sumušimo kreipėsi į Prienų ligoninės priėmimo skyrių ir pas teismo medicinos ekspertus nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą (b.l.3).

Iš bendrosios policijos informacijos matyti, kad 2012-08-03 21.40 val. į priėmimo skyrių kreipėsi L. L. su kūno sužalojimais (b.l.8).

2012 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra L. L. vardu registruotoje sodyboje, esančioje, (duomenys neskelbtini) (b.l.12-13). Tokias aplinkybes patvirtina ir VĮ Registrų centras duomenys (b.l.14-17).

2012-08-06 specialisto išvadoje Nr. G. 740/12 (06) konstatuota, kad L. L. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokų - nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant nosies - kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusios nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikus sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kliniškai įtartos trauminės galvos smegenų ligos diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika bei nepatirtinta apžiūrint specialistui (neurologui), todėl neimama domėn kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l.5-7).

Nukentėjusioji L. L. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l.107-108).

Kaltinamasis kaltę pradžioje neigęs baigiamosiose kalbose sutiko, kad prisipažįsta kaltu, buvo išgėręs, susinervavęs, nori atsiriboti nuo nukentėjusiosios. Tų aplinkybių, kad kaltinamasis pats buvo sužalotas dėl nukentėjusiosios suduotų smūgių kėdute, kad nukentėjusioji provokavo konfliktą nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys apart kaltinamojo parodymų, todėl teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai ir jais netiki, vertindamas kaip asmens siekimą palengvinti sau padėtį ir išvengti atsakomybės. O ta aplinkybė, kad liudytojas P. B., pasak kaltinamojo, parodė kitą vietą, kurioje nukentėjusioji buvo mušama (lauke ant pievutės) nešalina kaltinamojo atsakomybės, nes byloje pakanka įrodymų, kad nukentėjusiajai kaltais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Todėl šie liudytojo parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi, nes byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu pakanka konstatuoti kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sudėtį. Bylos duomenimis akivaizdu, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo prasidėjo gyvenamojo namo verandoje, kur nukentėjusioji patyrė sužalojimus. Vėliau konfliktas persikėlė į gyvenamojo namo kiemą, kur tiek žodžiais, tiek veiksmais buvo konfliktuojama toliau. Kaltinamojo parodymams priešingai parodė ne tik nukentėjusioji, bet ir nepilnametės dukros, kuriomis netikėti ar laikyti, kad jos turi priešišką nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu pagrindo nėra. Abiejų mergaičių parodymai buvo logiški, nuoseklūs ir nuoširdūs, jie sutapo detalėse, atitiko vieni su kitais bei nukentėjusiosios ir liudytojo P. B. parodymais, tarp jų prieštaravimų nėra. Priešingai nei, kad nurodė kaltinamasis, nukentėjusioji pirma konflikto nepradėjo, ji specialiai jo neinicijavo, o buvo sužalota neblaivaus įtūžusio buvusio sutuoktinio kaltais veiksmais. Beje, pažymėtina ir tai, kad namai, kuriuose buvo panaudotas smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu, nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajai, tačiau minėtuose namuose eilę metų gyveno kaltinamasis, nesutikdamas iš jų po šalių santuokos nutraukimo geruoju išsikelti, tokiu būdu aštrindamas tarpusavio santykius. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo S. J. kaltė padarius nukentėjusiajai L. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta. Nors pats kaltinamasis kaltę neigė, vienok, kad jis tyčia sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumštimi į veidą, dėl ko lūžo nosis ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tokias aplinkybes neginčijamai patvirtino ir pirminiai duomenys iš medicinos įstaigos bei specialisto išvada. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė minėtą kūno sužalojimą, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Kaltinamojo veiksmai - smūgis moteriai kumštimi į veidą rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tarp veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Tokiu būdu daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Nukentėjusioji L. L. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad patyrė didelį fizinį skausmą, diskomfortą, nes smūgis buvo stiprus, suduotas be jokios priežasties, išgyveno išgąstį, iki šiol nosies pertvaroje yra likęs guzas, sunku kvėpuoti, vargina nuolatinė sloga, kvėpuoja per burną, kas sukelia daug nepatogumų bei vargina, dažnai skauda galvą, pykina, liejasi akyse, vartoja vaistus nuo galvos skausmo.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgia teismas apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, t.y. į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybės (amžių, profesiją ir kt.), jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Kaltinamasis sumušdamas nukentėjusiąją sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 5000 litų, ji turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, pasekmes, turtinę padėtį, į nusikaltimo sunkumą, pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo galimybes atlyginti neturtinę žalą ir kt. Nukentėjusiajai kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji medicinos įstaigoje dėl to nesigydė. Bylos duomenimis nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiajai nebuvo sunkios, jos gyvenimo kokybė po sužalojimo iš esmės nesuprastėjo, ji gali save pilnumoje realizuoti gyvenime, stiprių liekamųjų reiškinių nėra. L. L. toliau gyvena visavertį gyvenimą, neįgalumo neturi. Jokių duomenų iš medicinos įstaigos apie gydymo medicinos įstaigoje trukmę, sveikatos atstatymo pagrindimą, papildomai skirtus medikamentus byloje pateikta nebuvo, operacija dėl to nebuvo daroma. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, verčiasi uždarbiaudamas privačiai, savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu yra įsiteisėjęs Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl S. J. iškeldinimo iš nukentėjusiajai priklausančių patalpų, jis kito būsto nuosavybės neturi. S. J. turi tėvo pareigą iki pilnametystės išlaikyti abi dukras. Esant tokių aplinkybių visumai teismas mano, kad neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3000 Lt.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės rūšį, jo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), o taip pat nukentėjusiojo padėties ir pozicijos. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. S. J. psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, darbingo amžiaus, neįgalumo neturi. Skiriant bausmę kaltinamajam S. J. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 str. 3 d.), kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. J. nusikalto įtūžio pasekoje nekontroliuodamas savo veiksmų moters atžvilgiu, kas rodo jo žemas moralines - dorovines nuostatas. Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Po šios nusikalstamos veikos padarymo duomenų, kad būtų pažeidęs įstatymus, nėra pateikta, administracine tvarka daugiau baustas nebuvo. Seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio nėra. Esant tokių aplinkybių visumai teismas mano, kad kaltinamajam už padarytus nusikaltimus šiuo atveju turi būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina su pirmesniu nuosprendžiu taikant Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas. Vienok, teismas sprendžia, kad kaltinamajam, turinčiam pareigą prididėti prie dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymo, siekiant prevenciškai jį pataisyti ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, bausmės vykdymas dar gali būti atidėtas, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios bausmės atlikimo, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str., nustatant draudimus bei įpareigojimus ir pritaikant baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendžio įvykdymui užtikrinti kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 119 str., 136 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 304-307 straipsniais,

n usprendžia:

S. J. pripažinti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2012-04-11 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti S. J. galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, 71 straipsniu, 72¹ straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (1300 Lt.) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant S. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o taip pat uždrausti prisiartinti prie nukentėjusio asmens - L. L. ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti šiuos įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. J. 3000 Lt L. L. neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė