- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- e2-12895-129/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06053-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 127,72 EUR (440,98 Lt) skolos, 45,98 EUR (158,75 Lt) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Omnitel“ 2008-12-30 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. TR40034-7932 ir šios sutarties priedais visas reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių vienas yra atsakovas, perleido UAB „Sergel“. Atsakovas 2004-01-27 d. Sutarties dėl viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo bei pridedamų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu yra skolingas ieškovui 127,72 EUR (440,98 Lt). Minėtos Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į netesybas (delspinigius) dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Sutarties dėl ryšio paslaugų teikimo 6.4 punktą, kurie skaičiuojami nuo 2008-12-30 d. sutarties pasirašymo už 180 dienų ir sudaro 45,98 EUR (158,75 Lt). 2009-01-09 d. ieškovas išsiuntė atsakovui priminimą, ragindamas padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius gražiuoju iki 2009-01-19 d., tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-12-30 d. ieškovas su UAB „Omnitel“ sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR40034-7932, kurios pagrindu UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teisę į skolininką T. B. ieškovui UAB „Sergel“, atsiradusią 2004-01-27 d. Sutarties dėl viešojo judriojo ryšio paslaugų teikimo bei atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, skolos suma - 127,72 EUR. 2009-01-09 d. ieškovas išsiuntė atsakovui priminimą, ragindamas padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius gražiuoju iki 2009-01-19 d. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pateikė į bylą pranešima, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnio), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.567 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 127,72 EUR skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties dėl ryšio paslaugų teikimo 6.4 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo įsiskolinimo sumos. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į netesybas (delspinigius) dėl pradelsto atsiskaitymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 45,98 EUR delspinigiai.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (173,69 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-02-26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir 100 EUR išlaidų už teisines paslaugas, iš viso 115 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, į. k. 125026242, Švitrigailos g. 11B, Vilnius, iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,69 EUR skolos su delspinigiais, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-02-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.