- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- I-9260-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02967-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant I. M. (I. M.) viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM), visą neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dalį – 3 365,20 Eur už 2010-01-01 – 2013-12-31; 3) panaikinti VRM 2015-05-07 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M. prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas I. M. nurodo, jog VRM sprendimu jam paskirta 1 359,96 Lt pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. bei taikant 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatas. Siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškėjas kreipėsi į VRM dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau VRM skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pensijos nepriemoką.
Savo skundą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau –ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatomis, teisingumo ir proporcingumo principais.
Taip pat, pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame nurodė, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą. Grįsdamas savo prašymą pareiškėjas nurodo, jog pagrįstai tikėjosi, kad pensijos bus grąžintos bei bus kompensuoti praradimai ir remiasi LVAT praktika bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 14) į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti, nes Laikinojo įstatymo 4 str. pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai.
Motyvuojamoji dalis
Byla dėl laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01 nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Nustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirta 1 359,96 Lt pensija už tarnybą (b. l. 16), kuri buvo mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis. Dėl sumažintos pensijos grąžinimo pareiškėjas 2015-04-20 prašymu kreipėsi į VRM ministrą (b. l. 17) prašydamas pranešti kokiu pagrindu jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija ir kompensuoti sumažintą pensiją. Skundžiamu sprendimu VRM atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 7–8). Prie skundžiamo sprendimo atsakovė pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-04-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) (b. l. 9–10).
ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. 1 d. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėn. ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 str. 2 d. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pensijos pagal analogiją taikyti Pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta pensija pareiškėjui už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jam nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų – išmokėtos pensijos dydžio 2010 m. vasario mėnesį. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik su 2015-05-12 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises už 2010 m. sausio – 2012 m. kovo mėnesio susidariusios nepriemokos laikotarpį. Pareiškėjas žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.
Pareiškėjas nurodė, kad tai, jog pensijos sumažinimas yra neteisėtas, sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą, įsigaliojusį 2012-09-21, tačiau tikėjosi, kad toks pensijų mažinimas yra laikinas ir neišmokėta pensijos dalis bus grąžinta per protingą terminą.
Pažymėtina, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Teismas mano, kad nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo (2012-09-21) iki skundo padavimo už 2010-2011 metų laikotarpį praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, ir toks termino praleidimas negali būti pateisinamas. Remiantis teismų praktika, aktyvaus pažeistų teisių gynimo siekio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų, suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Iš to seka, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teismo vertinimu, nepripažintini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į LVAT praktiką, suformuotą bylose AS602-1144/2014, Nr. AS602-1145/2014, AS-402-143/2015, AS-272-502/2015, AS-229-822/2015, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas sprendžia, jog esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. kovo mėn. turėtų būti nutrauktina ABTĮ 101 str. 7 p. pagrindu.
Kita vertus, Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas buvo pratęstas iki 2012-12-31, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. apribota valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2012 m. vasario mėn. (išmoka už 2012 m. sausio mėnesį), todėl 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų taikymo 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015-05-12 dar nebuvo pasibaigęs (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS229-822/2015, LVAT 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-187-502/2015, LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-56-502/2015).
Konstatavęs tai, teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjo keliamo ginčo už 2012–2013 m. laikotarpį imtinai, todėl skundo reikalavimas dėl nuo 2012-01-01 negautos pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. taikymą, priimamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-05-07 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. M. prašymo nagrinėjimo“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Netenkinti pareiškėjo I. M. (I. M.) prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl nuo 2010 sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2010 sausio mėn. iki 2011 gruodžio mėn. nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.