Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą;

2) 2017 m. birželio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šios programos kursą; 2017 m. spalio 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 (šešiasdešimties) parų areštą, šią bausmę atliekant areštinėje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. D. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, tyčia vengė atlikti 2017 m. birželio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose išklausant visą šių programų kursą per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, nenuvyko nei į vieną Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius) organizuojamą užsiėmimą Visuomenės sveikatos biure, esančiame Deltuvos g. 19, Ukmergėje, t. y. tokiu būdu be pateisinamos priežasties nedalyvavo Savivaldybių probacijos skyriaus organizuotuose smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. D. apklaustas parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Nevykdė teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2017 m. liepos mėnesį išvyko į užsienį užsidirbti, o ne siekdamas išvengti baudžiamojo poveikio priemonės, pasielgė neapgalvotai. 2017 m. liepos mėnesį išvyko trims mėnesiams į (duomenys neskelbtini), grįžęs į Lietuvą spalio mėn. buvo probacijos tarnyboje, jį supažindino pasirašytinai su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygomis. Apie spalio 15 d. jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti. Į Lietuvą grįžo 2018 m. liepos mėnesį, tikslios datos nurodyti negali. Nepagalvojo, kad išvykimas pakenks baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui. Parodė, kad atliko arešto bausmę, pradėjo dirbti Lietuvoje, išvykti neketina, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdys.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo T. D. duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 122-124).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D., apklausta parodė, kad ji, vykdydama Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės miesto specialistės pareigas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą T. D. atžvilgiu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, kadangi šis asmuo nesilaiko jam su laisvės atėmimo bausme nesusijusių Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų apribojimų. T. D., gyvenamąją vietą nurodantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir toliau tęsti darbą, o jo netekimo atveju registruotis darbo biržoje. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 dalies pagrindu T. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą. 2017 m. liepos 5 d. vykdymui gavus teismo baudžiamąjį įsakymą Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius Ukmergės savivaldybės teritorijoje T. D. įtraukė į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. T. D. buvo išsiųstas šaukimas atvykti į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 19 d. Nurodytą dieną T. D. neatvykus buvo apsilankyta jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, tačiau namuose nebuvo nieko rasta. Nuvykus į T. D. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo išsiaiškinta, kad jis su savo drauge prieš porą savaičių išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 25 d. T. D. telefonu paskambino į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės savivaldybės teritorijoje ir informavo, kad yra išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą galbūt sugrįš 2017 m. spalio mėn., kada pasibaigs darbo kontraktas. 2017 m. spalio 2 d. T. D. buvo atvykęs į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių. Jis buvo supažindintas su jam skirta baudžiamojo poveikio priemone. Jam buvo paaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymo pasekmės. Asmuo sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir į Visuomenės sveikatos biurą įsipareigojo nuvykti 2017 m. spalio 3 d. T. D. sutartu laiku nei vėliau į Visuomenės sveikatos biurą nenuvyko. Intervencinės smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimai vyksta kartą per savaitę, iki šiol T. D. neišklausė nei vieno užsiėmimo. Baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas yra 2018 m. sausio 5 d., todėl nepradėjus joje dalyvauti nėra galimybės T. D. jos įvykdyti (b. l. 24-25).

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad T. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir toliau tęsti darbą, o jo netekimo atveju registruotis darbo biržoje. Šiuo baudžiamuoju įsakymu, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 dalies bei BK 72² straipsnio pagrindu T. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (b. l. 99-101).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro pažymos nustatyta, kad T. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį skatinanti mokymo programa sukurta 2 individualiems ir 24 užsiėmimams grupėje, vykstančiais vieną kartą per savaitę. Pirmas individualus užsiėmimas buvo paskirtas 2017 m. spalio 3 d. T. D. nei viename užsiėmime nedalyvavo (b. l. 22).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą formaliosios sudėties nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotus parodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis T. D., būdamas pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo, vengė atlikti 2017 m. birželio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nenuvyko nei į vieną Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus (nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus) organizuojamą užsiėmimą, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Svarstant kaltinamojo T. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 80, 99-106). Administracine tvarka baustas devynis kartus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 82-95). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Nuo 2018 m. spalio 4 d. T. D. dirba (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad T. D. stengiasi įsitvirtinti ir keisti gyvenimo būdą. Be to, T. D. atliko Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi paskirtą 60 parų arešto bausmę (b. l. 152). Įvertinus aptartas aplinkybes, T. D. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 49 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Kadangi kaltinamasis T. D. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o asmens už tai nubaudimas pagal BK 243 straipsnį neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikas pasibaigė 2018 m. sausio 5 d. (b. l. 16, 22), kaltinamasis T. D. yra įpareigotinas įvykdyti ir jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neįvykdytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustačius naują jos įvykdymo terminą (BK 74 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-128) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendė:

T. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 21 MGL, t. y. 1 050,00 (vieno tūkstančio penkiasdešimt) eurų, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 14 MGL, t. y. 700,00 (septynių šimtų) eurų, baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 7 (septynis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 74 straipsnio 2 dalies pagrindu kaltinamajam T. D. pakartotinai paskirti atlikti 2017 m. birželio 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neįvykdytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą Lietuvos probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas išklausant per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.