Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-651/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
1-119-651/2013
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-01104-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Nukentėjusysis
A. N.
Kaltinamasis
V. A.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-119-651/2013Teisminio proceso Nr.1-23-1-01104-2011-7Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5.; 1.2.4.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Ernestai Rakūnaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, gynėjui advokatui Ruslan Mazurov, nukentėjusiajam A. N., jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, armėnas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju, gyv. R. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., 2011-11-14 apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), 4-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, pargriovė ant žemės bei sudavė du smūgius į veidą nukentėjusiajam A. N., tuo padarydamas muštinę paviršinę žaizdą dešiniojo antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniojo žastikaulio galvutės išnirimą, tokiu būdu padarė A. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-11-16 po pietų buvo savo kambaryje, gaminosi valgyti, kambario durys buvo atidarytos. Atėjusi A. N. žmona paprašė paskolinti pinigų. Pasakė, kad neskolins, nes jau prieš savaitę skolino ir ši negrąžino. Po kiek laiko atėjo girtas A. N. ir pradėjo jį įžeidinėti dėl tautybės. Pradėjo jį pulti, šmeižti, puolė griebti jam už kaklo, todėl jis A. N. pastūmė nuo savęs ir A. N. nukrito. Kai nukrito, A. N. bėgo kraujas iš nosies. Jis iškvietė policiją. Pareigūnai jį apklausė, jiems viską paaiškino, nebuvo jokių pretenzijų nei iš jo, nei iš A. N.. A. N. labai mėgsta išgerti, o tada pradeda konfliktuoti dėl jo tautybės. Stengiasi su A. N. nekontaktuoti. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad koridoriuje buvo atidarytos durys, o jo mažas vaikas miegojo. V. A. pradėjo triukšmauti, todėl nuėjo sudrausminti. V. A. siūlė jam ir jo žmonai išgerti. Išeidamas jis uždarė duris, tada V. A. pradėjo jam priekaištauti ir jie koridoriuje susistumdė. V. A. sudavė smūgį į antakį, iš kurio jam pradėjo bėgti kraujas. V. A. buvo užlaužęs jam ranką. Atėjo jo žmona ir bendrabučio direktorė, iškvietė policiją. Dėl sužalojimų kreipėsi tą pačią dieną, išsikvietė greitąją ir jį nuvežė į Raudonąjį kryžių. Nustatė dešinės rankos išnirimą, dvi paras gulėjo ligoninėje. Vieną mėnesį nešiojo įtvarą, pusantro mėnesio buvo nedarbingas, žmona padėdavo apsirengti, nusirengti. Ranką ir dabar skauda, negali iškelti į viršų. Su V. A. santykiai priešiški jau seniai, jis su visais konfliktuoja, jį įžeidinėja, išgėręs yra konfliktiškas, yra susimušęs ir su kitais kaimynais. Jis dėl tautybės neturi jokių pretenzijų ar nepasitenkinimo, V. A. niekada neįžeidinėjo. Įvykio metu išgėręs nebuvo, tik apie 20 val. išgėrė butelį alaus, kad numalšintų skausmą. Po įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai, jiems sakė, kad jam tik iš antakio kraujas bėga ir pareiškimo nerašys. Pareiškimą parašė, kai pareigūnai atvyko į Raudonąjį kryžių. Reiškia 10000 Lt civilinį ieškinį.

Liudytoja V. I. J. parodė, kad dirba bendrabutyje, nukentėjusysis ir kaltinamasis jame gyveno. Konflikto nematė. Išgirdo triukšmą ir nubėgo pažiūrėti, kas įvyko. Pamatė susikibusius vyrus kampe, net nematė, kas mušasi, iš karto nubėgo kviesti policiją. Policijos laukė pirmame aukšte, pareigūnams atvykus pasakė, kad ketvirtame aukšte mušasi du vyrai, ir liko pirmame aukšte. A. N. kartais išgerdavo, kartais būdavo konfliktiška asmenybė. Ir V. A. retsykiais išgerdavo. Ji asmeniškai nekonfliktavo nė su vienu. Yra tik girdėjusi, kad A. N. yra konfliktiškas, buvusi žmona sakydavo, kad jis ją muša.

Liudytojas A. K. parodė, kad gavo iškvietimą, jog Kalantos gatvėje vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, bendrabutyje pasitiko budėtoja, kuri paaiškino, kad kaimynai konfliktuoja. Su vienu kaimynu konfliktai vyksta nuolat, greičiausiai su nukentėjusiuoju. Užlipus pas juos, koridoriuje nieko nebuvo. Pabeldė į nurodytas duris, atidarė A. N., kuris paaiškino, kad jį sumušė jo kaimynas ir nurodė duris. Atidarė V. A., kuris paaiškino, kad anas kaimynas kabinosi dėl jo žmonos ar sugyventinės, teigė, kad nukentėjusysis daužėsi į duris. Nukentėjusysis teigė, kad jį sumušė, bet to nesimatė, dėl ko sumušė, nepaaiškino. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Jei būtų matęs sumušimus, būtų sakęs, kad reikia greitosios pagalbos. Kraujo dėmių koridoriuje nerado.

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba įmonėje, kurioje gyveno A. N.. Šiuo metu jis nebegyvena, išsikėlė, nemokėjo mokesčių. V. A. gyvena pagal terminuotą sutartį. Jų patalpose įvyko konfliktas. Ji išgirdus viršuje triukšmą užlipo su budėtoja į ketvirtą aukštą pasižiūrėti ir rado tuos du asmenis koridoriuje. Matėsi, kad buvo susikibę, nes buvo išsipešioję. V. A. sakė, kad jį išprovokavo. V. A. dažnai sakydavo, kad A. N. jį provokuoja. Konfliktas prasidėjo dėl moters, nes V. A. pradėjo bendrauti su buvusia A. N. žmona, kuri gyveno tame pačiame aukšte. Konfliktas nebuvo vienadienis. Sužalojimų nepastebėjo. Budėtojai liepė kviesti policiją. Pas A. N. užėjo pareigūnai. Ji su V. A. bendravo koridoriuje, jis sakė „kiek mane gali terorizuoti, rankenas laužyti, į duris spardyti“. V. A. nebuvo išgėręs, A. N. labai trumpai matė, todėl negali pasakyti. Sužalojimų didelių nematė, A. N. kruvinas nebuvo, gal tik koks taškas buvo. Koridoriuje kraujo nebuvo. Neturi informacijos, kad V. A. konfliktavo kituose aukštuose. A. N. privataus kaltinimo tvarka buvo nubaustas už jos įžeidimą. Aštrūs santykiai su A. N., ir žmonos buvo nukentėjusios nuo jo. Kai V. A. pradėjo bendrauti su A. N. žmona, pastebėjo aštresnius santykius tarp jų. Jie visi gyveno tame pačiame aukšte. Konflikto metu A. N. žmona nebegyveno patalpose, tik užsukdavo į svečius pas V. A..

Liudytoja D. N. parodė, kad yra A. N. sutuoktinė, įvykio metu jau buvo susituokę, gyveno kartu, dukrytei buvo 10 mėnesių. Įvykio dieną sugrįžo su vyru į namus, buvo atidarytos V. A. durys, garsiai grojo muzika. Paguldė dukrytę ir ėjo skalbinių į bendrą balkoną. Eidama pro V. A. girdėjo, kad jai kažką pasakė, bet nesuprato, ką. Vyras ėjo parūkyti į balkoną ir uždarė V. A. duris. Ji grįžo su skalbiniais į kambarį ir išgirdo triukšmą, vyras su V. A. susipyko. Ji išėjo į koridorių, vyras klūpėjo ir šaukė direktorę, V. A. buvo užsukęs ranką. Parsivedė vyrą į kambarį, nuvalė kraują, nes buvo antakis prakirstas, tada atvažiavo policija. Kai ji vedėsi vyrą namo, koridoriuje nieko nebuvo. Kai atvažiavo policija, E. S. buvo koridoriuje. E. S. galėjo matytį vyrą tik kambaryje, kai ji buvo nuvaliusi kraują. Vyras buvo blaivus. Po 3 valandų važiavo į ligoninę, nes vyrui skaudėjo ranką. Greitosios nekvietė, ji pamatė kaimyną V. ir paprašė nuvežti į ligoninę. Nuvežė po 19 val., o viskas įvyko 16 val. Vyrą paguldė į ligoninę, gydėsi 2-3 paras, tvarstį dėvėjo ilgiau nei mėnesį. Patyrė nepatogumų, nes vyras negalėjo padėti buityje.

Liudytojas V. Z. parodė, kad A. N. ir V. A. buvo jo kaimynai, kai jis gyveno Kalantos g. 119. Apie įvykį žino tik tiek, kiek jie patys pasakojo. Pas jį į kambarį užėjo A. N. ir paprašė, kad nuvežtų į Raudonąjį kryžių, skundėsi rankos skausmais, pasakė, kad susistumdė koridoriuje su V. A. dėl durų trankymo. V. A. mėgo palikti atviras duris, o A. N. eidamas užtrenkdavo. Jis nuvežė A. N. į ligoninę, laukė 2 val. automobilyje, paskui nuėjo į registratūrą ir ten pasakė, kad A. N. paguldė į ligoninę. Su V. A. ryte kalbėjo apie konfliktą, sakė, kad konfliktas kilo dėl durų trankymo. V. A. jam anksčiau skųsdavosi, kad taip yra. Jis grįžo iš darbo apie 20.30-21.00 val., tada A. N. ir prašė nuvežti į ligoninę. Nuo A. N. jautėsi alkoholio kvapas, bet nebuvo, kad nepaeitų ar griuvinėtų. A. N. sakė, kad išgėrė butelį alaus, kad sumažintų skausmą. Anksčiau tarp A. N. ir V. A. buvo apsižodžiavimai, bet veiksmų nebuvo. A. N. nepatiko V. A.. Jis su V. A. draugiškai sugyvendavo, V. A. nebuvo konfliktiškas, buvo draugiškas.

Rašytine medžiaga:

Protokolu pareiškimu nustatyta, kad A. N. pareiškė, jog 2011-11-14 apie 16.15 val. R. Kalantos g. 119, 4-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, buvo sumuštas kaimyno V. (b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), 4-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje (b. l. 7-8).

Specialisto išvada A. N. konstatuota muštinė paviršinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio žastikaulio galvutės išnirimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodomomis aplinkybėmis, t. y. užsukant dešinę ranką per petį, dėl ko padaryta dešinio žastikaulio galvutės išnirimas, ir suduodant tiesioginį smūgį ar smūgius į veido sritį, dėl ko padaryta paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose. Sužalojimai padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių. Dešinio žastikaulio galvutės išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 22-23).

Tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad buvo gautas pranešimas apie muštynes bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), 4 aukšto koridoriuje. A. N. ir V. A. paaiškino, kad tarp jų buvo kilęs konfliktas, kurio metu abu apsistumdė, apsižodžiavo, tačiau dėl to vienas kitam pretenzijų neturi, pareiškimų nerašo, tyrimo nepageidauja (b. l. 74, 75, 76).

Daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas V. A. pateiktas smėlio spalvos bliuzonas „Redwood“, kurio dešinėje pusėje ties kaklu per siūlę yra skylė bei atirę siūlai. Bliuzonas fotografuotas. Bliuzonas pakvitavimu grąžintas savininkui V. A. (b. l. 101-104, 105).

Nors kaltinamasis V. A. kaltės nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusįjį A. N. tik pastūmė nuo savęs ir jis nukrito, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad dėl asmeninių priežasčių įvykusio konflikto metu nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl jo atžvilgiu kaltinamojo panaudoto smurto. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. N. parodymais, kad kaltinamasis konflikto metu užsuko jam ranką ir sudavė į veidą, kadangi specialisto išvada objektyviai patvirtina, jog dešinio žastikaulio išnirimas, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas užsukant dešinę ranką per petį, o paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose padarytos suduodant tiesioginį smūgį ar smūgius į veido sritį. Teismas sprendžia, kad V. A. konflikto su A. N. metu veikė netiesiogine tyčia, nes nors ir nenorėjo atsiradusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau naudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 str. 1 d.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. N., kaltinamojo V. A. nurodytas konflikto priežastis, liudytojų V. I. J., E. S., V. Z. parodymus apie nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktiškus santykius, sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarys teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. A. N. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija. Dėl įtvaro nešiojimo sumažėjo bendravimo galimybės, turėjo daug nepatogumų, dar dabar jaučia skausmus, kurie trukdo dirbti fizinius darbus.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo V. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl veido sumušimo, dešinio žastikaulio galvutės išnirimo patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, bendravimo ir kitus nepatogumus, tačiau nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad šie nepatogumai tęsėsi ilgiau nei paskirta 4 savaičių dešinio žastikaulio imobilizacija. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus dėl tolimesnio gydymo, patiria ilgalaikes pasekmes – jaučia skausmą rankoje, negali pilnai fiziškai dirbti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis A. N. nustatytinas 4000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. A. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 543,72 Lt sumai už A. N. gydymą medicinos įstaigose įrodytas pateiktais dokumentais (b. l. 48), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo V. A..

Valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. N. pripažintinos proceso išlaidomis, išieškant iš kaltinamojo V. A. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat įpareigoti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. A. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 543,72 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt tris litus 72 ct) turtinės žalos atlyginimo už A. N. gydymą medicinos įstaigose.

Priteisti iš V. A. A. N. naudai 4000,00 (keturis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. A. valstybės naudai 680,00 (šešis šimtus aštuoniasdešimt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė