Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1709-951/2014

2014 m. gegužės 2 d.

išnagrinėjusi L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2014 m. kovo 31 d. 14.58 val. Šiauliuose, P. Cvirkos-Tilžės gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojusi sankryžoje, prieš pradėdama vėl važiuoti pariedėjo atgal, atsitrenkė į iš galo sustojusį automobilį ir jį apgadino.

L. G. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir paaiškino, kad ji nejuto, jog būtų atsitrenkusi į kitą mašiną, girdėjo tik signalą, atsisuko pasižiūrėti, pagalvojo, kodėl ta mašina yra taip arti jos iš galo. Mano, kad jeigu važiavo dviese, tai galėjo tiesiog prieiti prie jos, nes ji laukė žalio šviesoforo signalo, o pabėgti ji negalėjo, nes pasisukusi iš P. Cvirkos gatvės į Tilžės gatvę, dar praleido pėsčiuosius. Gal jiems pasirodė, kad nuvažiavo greitai, tai todėl, kad praleidus pėsčiuosius, juosta buvo visiškai tuščia, jai niekas nekliudė, nereikėjo jai lėtai važiuoti, ji nuvažiavo savo eiga į Ginkūnus. Ji nejuto, ar pariedėjo atgal sustojusi sankryžoje, ji tik išgirdo signalą, jeigu ji būtų pajutusi kažką, ji tikrai nebūtų nuvažiavusi, signalas gal sutapo su tuo veiksmu, bet nieko nepagalvojo, kad kažkas atsitiko. Ji nieko nesuprato, nepajuto, pagalvojo, kad pažįstamas žmogus signalizuoja, pasižiūrėjo, praleidinėjo pėsčiąjį, dar norėjo matyti tą automobilį, būtų pasitikrinusi, kodėl signalizavo. Po signalo pagalvojo, kas čia gali būti, kad jeigu būtų pažįstamas, nebūtų dar toks kvailas, kad taip arti privažiuotų. Tam reikalui ji net neskyrė dėmesio, papildomų minčių, pasižiūrėjo, kad nepažįsta vairuotojo ir nuvažiavo. Ji nestebėjo, nes tų signalų būna per dieną daug. Ji pasuko, o vairuotojas jai iš paskos tikrai nesekė, atrodė, kad tas automobilis nusuko į Vytauto gatvę. Pagalvojo tik, kodėl jis taip arti privažiavo ir dar signalizuoja. Įvykio metu ji važiavo viena. Tą rytą, kai paskambino pareigūnas, sakė, kad nekrėstų juokų su balandžio pirmąja, kad ji yra paskaitose. Pagalvojo, kad pareigūnas juokauja, po to ji paskambino draugei ir viską papasakojo. Daug kam papasakojo apie įvykį ir netgi kitą dieną važiavo specialiai ten, sustojo laisva pavara ties panašia vieta ir žiūrėjo, kiek mašina parieda, tačiau nieko nepariedėjo. Po įvykio ji savo mašinos nežiūrėjo, po to kai paskambino policijos pareigūnas, tik tada pasižiūrėjo ir nematė jokių įbrėžimų, dažų nusigrandymų, kablys yra nenaujas, jis yra parūdijęs, ant jo žymių nesimatė. Reikėjo dar jai signalizuoti visos sankryžos metu, ji tikrai būtų atkreipusi dėmesį, reikėjo mirksėti, atsidaryti langą, mojuoti, nesupranta, kodėl tiek mažai ženklų. Jai pabėgti iš įvykio vietos nebūtų buvę verta, jeigu ji būtų pajutusi, nes ji žino, kiek tai kainuoja ir aplinkui girdi, kai vyksta tokie dalykai, ir dar dėl tokios smulkmenos, krepštelėjimo už 45 litus, kuris įvardintas draudimo išlaidomis.

Nukentėjusysis G. P. teisme parodė, kad datos nebeatsimins, kada tai buvo, tai galėjo būti 2014-03-31, jis važiavo kartu su draugu P. M. Cvirkos gatve ir privažiavo sankryžą, kuri ribojasi su Tilžės gatve, sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Jie stovėjo ir laukė, kol pamatė, kad „Toyota Corolla“ vairuotoja po truputį pradėjo judėti link jo, nes ten yra neaukšta nuokalnė. Jis bandė įspėti, parodyti, kad nesusidurtų, o ji po truputį riedėjo, jis naudojo garsinį signalą, bet ji neišgirdo, nežino, ar tiesiog neatkreipė dėmesio. Tiesiog su savo automobilio galiniu kabliu rėžėsi jam į bamperį, o, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Paprašė tuomet draugo, kad paimtų mobilų telefoną, kad nufotografuotų numerius, važiavo paskui ją, kadangi nebuvo įsidėmėję valstybinių numerių. Draugas nufotografavo mobiliu telefonu valstybinius numerius, nuvažiavo į nuošalią vietą ir tuomet paskambino policijai. Policija atvyko ir surašė protokolą. Jis gali garantuoti, kad nuo „Toyota Corolla“ automobilio buvo sustojęs vieno metro atstumu, gal ir daugiau buvo, matėsi, kad po truputį pažeidėjos automobilis rieda, jis garsinį signalą nuspaudė gal keturis kartus, bet nesureagavo, jis matė, kad automobilį vairavo moteris, jam taip atrodė, kad ji kraustė maišus, galbūt nepajuto, kad rieda. Dar pavažiavo iš paskos, pažeidėja įsuko į vidurinę juostą į Tilžės gatvę, iš kurios galima važiuoti tiesiai, o jis įsuko į pirmą juostą, bandė vytis, bet jį nukreipė važiuoti į dešinę, taip ir išsiskyrė, ji nuvažiavo tiesiai, o jam buvo privaloma sukti į dešinę. Kai į jo automobilį atsirėmė pažeidėjos automobilis, kai su kabliu rėžėsi jo automobiliui į bamperį, tuomet ir užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jis nežino, gal ji išsigando, gal nepajuto, nežino, kaip galima nepajusti, nes kiekvienas smūgis, kiekvienas prisilietimas jaučiasi. Ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš karto pajudėjo važiuoti į priekį. Kai ji atsirėmė į jo automobilio bamperį, garsas buvo nedidelis. Kai pažeidėja pamatė, kad jie seka, ji padidino greitį, nežino, gal ji tiesiog taip važiuoja, kategoriškai teigti negali, bet sako tai, kas įvyko. Pajuto smūgį į automobilį, suvokė kaip autoįvykį, neįsijungė avarinio signalo, kaip numato Kelių eismo taisyklės, nes nebuvo įsidėmėję valstybinių numerių, kadangi reikia įsidėmėti pirmiausia valstybinį numerį, nes be jo nieko neįrodytų, tai paprašė draugo, kad pasiimtų mobilų telefoną ir nufotografuotų. Taip greitai įvykiai vyko, kad greitai sukoncentruoti savo dėmesio į valstybinius numerius nespėjo. Kai riedėjo pažeidėjo automobilis, stengėsi atkreipti jos dėmesį į visą šį įvykį, kai ji riedėjo, jis įsijungė garsinį signalą. Kai atsitrenkė, suprato, kad ji nesustos, tikrai neišsiaiškins, mano galėjo sustoti ir išsiaiškinti, viso šito dalyko nebuvo, ji nutarė pasprukti. Tikrai negalvojo važiuodamas gatve, kad reikia važiuojant įsidėmėti valstybinius numerius. Vairuotojo pažymėjimą turi maždaug keturi mėnesiai. Jis atsimena, ką reikia daryti įvykus autoįvykiui pagal Kelių eismo taisykles ir žino, kad reikia sustoti, įjungti avarinį, to nepadarė, nes, kaip minėjo, nebuvo įsidėmėjęs valstybinių numerių. Reikėjo įrodymų, kad galėtų nufotografuoti vairuotojos automobilį. Garsas atsitrenkus buvo nedidelis, jis nesako, kad sugadino jam visą kapotą, buvo lengvas stuktelėjimas į bamperį. Už kitus žmones jis negali teigti, ar galėjo vairuotoja tiesiog nepastebėti, kad atsitrenkė į jo automobilį, galbūt ir negalėjo pastebėti. Bet stuktelėjimas buvo, kablys lietė jo bamperį, smūgis buvo. Jis mano, kad vairuotoja turėjo jausti atsitrenkusi į jo automobilį. Sustojo prie Draugystės pr. 21 namo ir tuomet iškvietė policiją, nuo viso šio įvykio gal 15 min. buvo praėję, nes jis norėjo, išsiaiškinti kaip viską toliau daryti, draudėja patarė kviesti policiją. Jis 15 min. kalbėjo telefonu ir su mama aiškinosi ką daryti. Per tą 15 min. į jo automobilį daugiau niekas kitas neatsitrenkė. Jam girtumas buvo patikrintas policijos komisariate. Iš vidurinės juostos pirmoje juostoje atsirado todėl, kad bandė prisivyti, pamatyti, parodyti tam tikrus gestus, kad sustotų vairuotoja, pasikalbėti, išspręsti, susitarti. Nufotografavo iš šono, nes norėjo susigretinti prie raudono, bet tuomet užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji nuvažiavo tiesiai, o jam į dešinę reikėjo sukti, todėl ir gavosi toks kampas, kad iš šono, nes jis buvo pirmoje juostoje. Gal vairuotoja išsigando, ar dar kažkas. Neišlipo iš automobilio autoįvykio vietoje, nes nebuvo įsiminęs to automobilio valstybinių numerių. Tikrai ne jo pareiga yra vytis ir rodyti tam tikrus gestus, kai žmogus yra padaręs eismo įvykį. Ji pati turi suprasti, kad įvyko eismo įvykis, jis atliko pilietinę pareigą ir pranešė apie padarytą eismo įvykį.

Liudytojas P. M. teisme parodė, kad pažeidėjos nepažįsta, ir nėra jos matęs. Žino, dėl ko yra iškviestas į posėdį, dėl avarijos. Prisimena, kaip jis važiavo su draugu G. P. ir sustojo prie raudono šviesoforo signalo, prieš juos stovėjo sidabrinė „Toyota Corolla Verso“ ir bedegant raudonam šviesoforo signalui, tas automobilis pradėjo judėti atgal. G. P. nuspaudė garsinį signalą ir kaip tik tuo metu į jų automobilį atsirėmė, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis pajudėjo ir nuvažiavo. Jis užfiksavo to automobilio valstybinius numerius su savo telefonu, kad atsiminti. Užfiksavo valstybinius numerius jau pajudėjus, besukant į Tilžės gatvę posūkyje. Nukentėjusysis buvo sustojęs už to automobilio pusantro ar du metrus, atstumas buvo pakankamas. Pradėjo riedėti tas automobilis ir viskas labai greitai įvyko, pariedėjo, nukentėjęs pradėjo signalizuoti garso signalu, tas automobilis atsirėmė į nukentėjusio automobilį ir pajudėjo į priekį užsidegus žaliam šviesoforo signalui bei nuvažiavo. Kai į juos atsirėmė, garso nebuvo, bet jie pajuto, kadangi buvo draugas užspaudęs stabdžius, tai buvo pojūtis, kad į jų automobilį atsirėmė. Ar pažeidėja reagavo į garsinį signalą, ar ji pradėjo žvalgytis, ar atsisuko, ar visiškai nieko nereagavo, jis nežino, pažeidėja lyg kažko ieškojo ir tada, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo, ar ji sureagavo, nežino. Neužfiksavo jis, ar ji tiesiai žiūrėjo, ar žvalgėsi, nes ieškojo telefono, kad užfiksuotų numerį. Jie pavažiavę įsuko į Vytauto gatvę, sustojo prie nukentėjusiojo mamos darbo, tik gatvės neprisimena, netoli Vytauto gatvės. Ten nukentėjęs su mama pasitarė ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko pas juos, jis pats turėjo eiti į mokyklą, paskui atėjo vėl, kai policijos pareigūnai matavo jau sugrįžę į įvykio vietą prie „Saulės miesto“. Garsas atsitrenkus truputį buvo, nežymus atsitrenkimas. Automobilį pastatė Draugystės pr. ir tuomet nukentėjęs dar nuėjo iki savo mamos, o jis laukė, nukentėjęs grįžo pasitaręs su mama maždaug už kokių 10 minučių. Jis atvyko į įvykio vietą vėliau ir davė paaiškinimus tada, kai išmatavo viską, jie važiavo į policijos komisariatą. Buvo sulaužytas automobilio rėmelis ir pažeistas bamperis, į kurį buvo atsiremta kabliu. Jis nemano, kad vairuotoja galėjo to atsirėmimo nepajusti, nes jai signalizavo, kai ji atsirėmė į nukentėjusiojo automobilį ir po to pradėjo važiuoti į priekį, jis mano, kad ji tikrai turėjo pajusti tą atsirėmimą. Vairuotoja pradėjo važiuoti, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Jis nevairavo automobilio, jei jis būtų išlipęs iš automobilio, būtų trukdęs pirmajai juostai, kur eismas vyko į dešinę, tiesiog nepagalvojo, kad reikia išlipti, jis galvojo, kaip greičiau užfiksuoti valstybinį numerį, nes pabijojo, kad gali neįsiminti numerio, jis nufotografavo valstybinius numerius, jis nesugalvojo išlipti iš automobilio ir pabarškinti į stiklo langą, būtų trukdęs eismui jei būtų išlipęs viduryje gatvės. Kadangi pažeidėja po atsirėmimo pradėjo važiuoti į priekį, tai jiems buvo svarbiausia užfiksuoti numerį ir jis jį užfiksavo, bet jau viskas įvyko posūkyje, nes jie nespėjo taip greitai važiuoti į priekį. Kiek dar buvo automobilių iki sankryžos prieš tą vairuotoją, tiksliai negali garantuoti, bet jam atrodo, kad nebuvo, jis to nebeatsimena. Vairuotoja buvo sustojusi prie sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas ir žmonės ėjo, o Tilžės g. sankryžoje tuo metu pasitaikė, kad pėsčiųjų nebuvo toje atkarpoje ir pravažiavo, pėstieji buvo jau baigiantys praeiti, vairuotoja sustojo juos praleisti, jis tuomet ir užfiksavo nufotografuodamas telefonu. Į kiemus toje gatvėje negalima įvažiuoti, persirikiavo į dešinę pusę, kad pavytų vairuotoją, o nevažiavo iš paskos vairuotojos, nes jos nepasivijo. Dar norėjo pažiūrėti, kas vairuoja, kad ir vidų užfiksuoti. Bet jis nematė tos moters, kuri yra pažeidėja.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad pažeidėjos, nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, dėl ko yra į teismą iškviestas, dėl eismo įvykio Cvirkos ir Tilžės gatvių sankryžoje, kada tai buvo, neatsimena, iš to įvykio neprisimena beveik nieko. Kvietė į įvykio vietą, jei gerai atsimena, nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad moteris atsitrenkė automobiliu pariedėjusi atgal į jo automobilį. Pasivijo nukentėjusysis ir jo draugas nufotografavo telefonu automobilio valstybinius numerius. Po eismo įvykio nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis nurodė, kad pažeidėjos automobilis pariedėjo atgal, pasakė, kad apgadino priekinį bamperį. Į pačią įvykio vietą, į Cvirkos–Tilžės gatvės sankryžą jis buvo nuvykęs. Kaip nukentėjusysis galėjo sustoti autoįvykio vietoje, jeigu kaltininkas nuvažiuoja, teisingai žmogus ir padarė, kad važiavo paskui ir nufotografavo numerius. Jei kaltininkas nesustoja eismo įvykio vietoje, kaip nukentėjusysis turi sustoti neužfiksavęs įvykio. Pagal KET, kai įvyksta autoįvykis abu vairuotojai privalo sustoti. Tiesiog nukentėjusysis paaiškino, kad jis atsitrenkusio į jį automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, dėl to norėjo įsitikinti, užsirašyti valstybinius numerius, kad būtų aišku, kas į jį atsitrenkė. Nežino, ar nukentėjusysis aiškino, kad pažeidėjos automobilis riedėjo metro atstumu, nepasakys tikslių detalių. Tikrai negali atsiminti kiekvieno eismo įvykio, nes jų per dieną daug. Negali atsakyti, ar nukentėjęs galėjo pamatyti po susidūrimo nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius. Alkotesterio parodymuose nurodytas laikas 17.23 val., o kad jie į autoįvykį buvo iškviesti 15 val. ir kodėl tokie skirtingi laikai nepasakys kodėl, nes neatsimena kur jie nukentėjusiajam nustatė girtumą, ar atvykę į įvykio vietą, ar policijos komisariate. Autoįvykio vietoje netikrino, nes neturėjo alkotesterio. Kiekvienas vairuotojas privalo pajusti atsitrenkimą. Buferis tai nenukrito ir tas smūgis didelis nebuvo, gal tiesiog nepajuto, nes ant buferio nebuvo didelių pažeidimų. Buvo fotografuotas nukentėjusiojo automobilis.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta, tik vieną kartą buvo susitikę, kai formino įvykį. Prisimena miglotai, dėl ko yra iškviestas į teismo posėdį, iškvietimas buvo, vairuotoja apgadino kito automobilio priekinį bamperį prie „Saulės miesto“ ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kada tai buvo, neprisimena, galėjo tai būti 2014-03-31, nukentėjęs vairuotojas laukė prie Draugystės pr. 21 namo, o eismo įvykis buvo įvykęs prie „Saulės miesto“, Cvirkos – Tilžės gatvių sankryžoje. Vairuotojas sakė, kodėl jis iš eismo įvykio vietos atsidūrė Draugystės pr., nes neįsidėmėjo automobilio valstybinio numerio ir važiavo iš paskos bei nufotografavo automobilio valstybinius numerius, kad juos įsidėmėti. Nukentėjęs sakė, kad sustojo, priekyje stovėjo automobilis, kuris pariedėjo atgal ir atsirėmė į jo automobilio bamperį. Teigė, kad naudojo garso signalą, kad atkreipti dėmesį, bet vairuotoja nuvažiavo. Nukentėjusiojo automobilis buvo nežymiai apgadintas, kur buvo apgadinimai, nebepamena ir nebepasakys, nes pareigūnas R. B. fotografavo, tik pamena, kad su automobilio kabliu buvo įsirėmęs į nukentėjusiojo automobilio bamperį priekinėje dalyje. Į įvykio vietą buvo iškviesti 15 val., o alkotesterio parodymai tik 17.30 val., nes turėjo labai daug iškvietimų, ir kadangi įvykiai yra grupuojami pagal lygius a, b, c, šis įvykis priskiriamas c lygiui, tai pirmiausia važiuoja į a lygio iškvietimus, paskui b lygio ir tik vėliau į c lygio. Nuo įvykio vietos Cvirkos g. iki Draugystės pr. 21 namo yra gal pora kilometrų. Ar turėjo galimybes vairuotojas kažkur sustoti aikštelėje ir iškviesti policiją, kad jam reikėjo šitiek nuvažiuoti, tai reikia klausti vairuotojo. Jis neįsidėmėjo valstybinių numerių, todėl gerai padarė, kad važiuodamas įsidėmėjo numerius, nuostolių niekas nebūtų atlyginęs, tai nėra traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio, o kur jis manė reikalinga, ten sustojo. Sėdint dviese automobilyje, kai automobilis rieda, ar nebuvo techninės galimybės įsidėmėti valstybinį numerį, tai priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių. Jis, kaip policijos pareigūnas, pirmiausia pasižiūri į numerį, o paskui tik į automobilį ir į vairuotoją. Sankryžoje greičio nebūna, bet pasukus sustoti vietos tikrai nėra galimybės, kadangi eismas yra intensyvus ir ten stovėti yra draudžiami ženklai. Yra tokia aikštelė, kurioje tik dvi mašinos telpa, kiek pamena, ji visada būna užimta. Sustoti netrukdant eismui negalima, teisingai vairuotojas padarė, kad nuvažiavo ten, kur galima sustoti. Apgadinęs kitą transporto priemonę vairuotojas privalo sustoti ir įsijungti avarinį signalą, bet to nepadarė vairuotoja. Neįsidėmėjus atsitrenkusio automobilio valstybinių numerių, žalos niekas neatlygintų. Vairuotojas labai teisingai padarė ir ne viskas yra traktuojama įstatymo rėmuose. Nuo kiekvieno žmogaus asmeninių savybių priklauso, jis būtų valstybinius numerius įsidėmėjęs.

Liudytoja V. R. teisme parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį jau daug metų, ji yra jos draugė, o nukentėjusiojo nepažįsta, žino, dėl ko yra iškviesta. 2014 m. balandžio 1 dieną draugė L. G. skambino jai telefonu, pasakojo apie įvykį, kad paskambino iš policijos, kad prie „Saulės miesto“ jos automobilis pariedėjo, tie vaikinai lyg vijosi prie perėjos ir ji buvo išsigandusi. Pasibaigė pokalbis ir dar jai parašė žinutę, sakė, jei meluoja, nes buvo balandžio 1 d., tai blogai baigsis. Ji sakė, kad ją kaltina, kad ji pariedėjo atgal, o ji jai sakė pati, kad ji nieko nejuto, apskritai neįžvelgė to įvykio. Draugė jai sakė, kad nieko neįvyko, kad įlipo į automobilį ir nuvažiavo. L. G. buvo nustebusi, išsigandusi, ji jai aiškino, kad prieš tai ji nieko nežinojo, o dabar ją dabar baus, kad ją kviečia į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. G. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), L. G. paaiškinimu (7 b. l.), G. P. paaiškinimu (8 b. l.), P. M. paaiškinimu (9 b. l.), policijos pareigūnų A. V., R. B. tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12 b. l.), fotonuotraukomis (18 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (16 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nepripažino savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo sustojusi P. Cvirkos ir Tilžės gatvių sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui stovėjo ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, kad stovėdama būtų pariedėjusi atgal ir kliudžiusi kitą stovinčią transporto priemonę, ji nejuto ir nematė, tik girdėjo, kad už jos stovintis automobilis jai signalizuoja, tačiau ji pamanė, kad koks nors pažįstamas. Tačiau teismas tokiais L. G. paaiškinimais remiasi tik iš dalies ir vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia ne tik teisme apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Teisme nukentėjusiuoju apklaustas G. P. parodė, kad jam sustojus sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, priekyje stovėjęs automobilis pradėjo riedėti atgal ir kabliu atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį bei jį apgadino, dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju važiavęs ir liudytoju teisme apklaustas P. M. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes kaip ir G. P.. Teismas remiasi minėtais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nagrinėjant bylą nenustatytas jų siekis melagingai apkaltinti L. G. administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl teismas jų duotus parodymus vertina kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas P. M. buvo nuoseklūs, analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, taip pat jų duotus parodymus patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai, atvykę forminti įvykio. R. B. ir A. V. teismui patvirtino, kad juos iškvietė nukentėjusysis, teigdamas, kad P. Cvirkos ir Tilžės gatvių sankryžoje sustojęs automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pariedėjo atgal, atsitrenkė bei apgadino nukentėjusiojo automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas P. M. teismui parodė, kad matė, jog jiems stovint sankryžoje, automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotoja tuo metu, kai riedėjo jos vairuojamas automobilis link jų, kažko ieškojo tarp daiktų, esančių ant priekinės keleivio sėdynės, todėl galėjo ir nejusti, kad automobilis rieda. Ištyrus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ dėl įvykio apgadintas nebuvo, tačiau nukentėjusiojo automobilis „Opel Corsa“ buvo apgadintas, tai patvirtina ir byloje esantis tarnsporto priemonės technninės apžiūros aktas. Analizuojant automobilio „Opel Corsa“ apgadinimus, matyti, kad automobilio priekinis bamperis yra apgadintas, o šių apgadinimų aukštis sutampa su prie automobilio „Toyota Corolla Verso“ galinio bamperio pritvirtinto kablio aukščiu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykio metu automobiliui „Opel Corsa“ padarytus apgadinimus, o tuo pačiu ir žalos aplinkybę patvirtina ir byloje esanti AB „Lietuvas draudimas“ pretenzija L. G. dėl nukentėjusiajam G. P. išmokėtos 45 Lt dydžio draudimo išmokos.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad L. G. vairuojamas automobilis, pariedėjęs atgal, atsirenkė į už jos stovėjusį automobilį ir lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad L. G. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią bausmės vidurkiui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis A. V. 2014 m. balandžio 1 d. L. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad L. G. 2014 m. kovo 31 d. 14.58 val. Šiauliuose, P. Cvirkos-Tilžės gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojusi sankryžoje, prieš pradėdama vėl važiuoti pariedėjusi atgal, atsitrenkusi į iš galo sustojusį automobilį ir jį apgadinusi, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. G. nesuprato sukėlusi eismo įvykį. L. G., aiškindama įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad ji nejuto, jog būtų atsirenkusi į kitą transporto priemonę, o jei būtų jutusi, būtų tikrai pasilikusi įvykio vietoje ir apie įvykį pranešusi policijos pareigūnams, nejuto, kad jos automobilis sankryžoje pariedėjo, negirdėjo jokio garso, o išgirdusi, kad už jos stovintis automobilis signalizuoja, tiesiog pamanė, kad koks nors pažįstamas, tačiau pasižvalgiusi ir nieko pažįstamo nepamačiusi, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Be to, ji nurodė, kad jos pačios automobilis apgadintas nebuvo, todėl kai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė apie įvykį, ji labai nustebo. Teisme liudytoja apklausta V. R. teismui patvirtino, kad jos draugė L. G. jai paskambino ir pasakė, kad jai skambino policijos pareigūnai, nes ji, neva apgadinusi kitą transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau draugė jai teigė, kad ji nesuvokia apie ką kalba, nes nepadarė jokios avarijos ir tuo labiau nesišalino iš įvykio vietos. Teisme apklaustas nukentėjusysis teismui taip pat parodė, kad pariedėjusi atgal ir atsitrenkusi į jo vairuojamą transporto priemonę, L. G. užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavo iš eismo įvykio vietos, o į jo garsinį signalą jokio dėmesio nekreipė. Tokias aplinkybes patvirtino ir kartu su nukentėjusiuoju kartu važiavęs bei teisme liudytoju apklaustas P. M.. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas P. M. teigė, kad L. G. galėjo ir nesuprasti, kad pariedėjusi atsitrenkė į jų automobilį, nes smūgis nebuvo didelis, automobilis „Opel Corsa“ nuo smūgio nesujudėjo, o garsas nors ir buvo, tačiau nedidelis. Teismas, spręsdamas L. G. kaltės dėl pažeidimo padarymo klausimą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga rodo, jog nukentėjusiojo automobilis „Opel Corsa“ buvo apgadintas nežymiai, byloje esančios fotonuotraukos rodo, kad buvo nežymiai apgadintas priekinis bamperis, tai reiškia, jog kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, be to, byloje esanti AB „Lietuvos draudimas“ pretenzija rodo, kad nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai įvertinti tik 45 litais.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad L. G. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o sukėlusi eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos ir tikslo išvengti atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas L. G. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

L. G. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.