- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1756-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00509-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- K. A., M. A. M.
- Ieškovas
- Bankr. „Aukmaris
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2140-230/2015 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukmaris“, atstovaujamos bankroto administratorės E. K., ieškinį atsakovams K. A. ir M. A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teisinių pasekmių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB ,,Aukmaris“, atstovaujama bankroto administratorės, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2011-08-23 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų, nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją; 2) priteisti iš atsakovo K. A. 27 513,90 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės A. M. M. 27 513,90 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams K. A. ir A. M. M. priklausantį turtą ieškiniu pareikštų reikalavimų sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovui K. A. ir atsakovei M. A. M. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, leidžiant areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o jų pakankamai nesant – ir pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, kiekvienam iš jų pareikštai ieškinio sumai, t.y. 27 513,90 Eur, leidžiant atsakovams disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jų mėnesio darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimo suma fiziniams asmenims yra didelė, kas objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, pažymėjo, kad neuždraudus atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu, atsakovai turėtų galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju taip pat gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas K. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškiniu pareikštas 27 513,90 Eur reikalavimas yra grindžiamas tuo, jog 2011-09-29, kai buvo išmokėtos lėšos atsakovams, galėjo būti pažeisti kitų UAB „Aukmaris“ kreditorių interesai. Šį argumentą ieškovės atstovas grindžia 2011-03-03 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu dėl 8 162,48 Lt skolos priverstine tvarka išieškojimo iš UAB „Aukmaris“ bei 2012-06-05 VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, iš kurio matyti, jog iki 2012-04-30 UAB „Aukmaris“ buvo įsiskolinęs valstybės biudžetui 27 071,10 Lt. Daugiau jokių įrodymų į bylą nepateikus, apelianto teigimu, laikytina, kad ieškovės atstovas preliminariai pagrindė tik 10 204,35 Eur (35 233,58 Lt) sumą į abu atsakovus, o kitoje dalyje ieškinys yra visiškai nepagrįstas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad 5 102,17 Eur suma nėra didelė, kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto, pajamų yra gavęs iš nekilnojamojo turto pardavimo, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria vieno iš atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl 2011-08-23 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 6.66 str.) ir piniginių lėšų priteisimo, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 27 513,90 Eur. Apelianto teigimu, ieškinys preliminariai jo atžvilgiu gali būti laikomas pagrįstu tik dėl 5 102,17 Eur priteisimo, o ši suma negali būti laikoma didele, todėl laikinosios apsaugos priemonės jam buvo pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai.
Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumo vertinimu, pažymėtina, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis, kuris jokiu būdu nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo aspektu, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl šioje stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo nėra net tikėtinai pagrįstas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui galinčias turėti reikšmės aplinkybes, tarp kurių esminę reikšmę turi atsakovo finansinė – turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-302/2015, 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-117/2015 ir kt.). Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma įprastai fiziniam asmeniui turėtų būti laikoma didele, tačiau akcentuotina ir tai, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka būtent pačiam apeliantui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015). Apeliantas, siekdamas įrodyti savo gerą finansinę padėtį, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jam nuosavybės teise priklauso 20 017 Eur vertės butas, kuriam yra pritaikyta hipoteka (b.l. 34-35). Daugiau jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nesant bei atsižvelgiant į tai, kad apelianto nekilnojamasis turtui yra pritaikyta hipoteka, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog apeliantas nagrinėjamu atveju paneigė didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo įvykdymui, prezumpciją (CPK 12 str., 178 str.).
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.