Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus atstovei prokurorei Laurai Paulikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl praleisto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir atstovams (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nepilnamečio T. P. tėvas T. P. mirė 2018 m. gegužės 27 d., būdamas santuokoje ir su sutuoktine J. P., turėjo nepilnametį sūnų T. P., gimusį 2018 m. balandžio 1 d. (b. l. 20, 21, 22).

2. 2019 m. sausio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės Ilonos Mineikienės pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko T. P. teisę paveldėti mirusio T. P. turtą (b. l. 5).

3. Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2018 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. S-18-5-21981 nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/18/00497, pradėta vykdyti pagal notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotus vekselius ar čekius Nr. 7369 iš skolininko T. P. išieškotojui R. J. (R. J.). Antstolės išieškomą sumą sudaro 26,98 Eur notaro išlaidos, 400 Eur skola išieškotojui ir 20,79 Eur palūkanos (b. l. 6).

4. Antstolės duomenimis, mirusiojo T. P. palikimą sudaro 340,37 Eur vertės pensijų fondo investiciniai vienetai, esantys akcinės bendrovės SEB bankas pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. VB10433707, taip pat 100 vnt. UAB „Transda“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė yra 28,96 Eur (100 Lt) bei transporto priemonė „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7-10, 13).

5. VĮ „Regitra“ 2019 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. (1.12K)-24-KL/570 nurodyta, kad mirusiajam T. P. priklausiusi transporto priemonė „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 16 d. buvo automatiškai išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazės negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (b. l. 19).

6. Suinteresuotas asmuo J. P. 2019 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateiktame paaiškinime nurodė, kad jai yra žinomos vyro T. P. skolos fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl atsisako priimti T. P. palikimą (b. l. 14).

7. Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. vasario 22 d. pranešimu nurodė, jog suinteresuotas asmuo J. P. yra informuota apie pareigą įstatymo nustatyta tvarka priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu jai suteikta informacija dėl nemokamos teisinės pagalbos gavimo. Institucija neprieštarauja, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, atstovaudama viešą interesą kreiptųsi į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu po T. P. mirties, jei pakanka įrodymų, kad paveldėtas turtas yra mažesnis už paveldėtas skolas (b. l. 17).

Dėl pareiškėjos reikalavimų

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 d. yra taikoma įstatymo analogija. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

9. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnį.

10. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

11. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Suinteresuotam asmeniui J. P. neįvykdžius pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūros, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nesikreipus į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, bei to nepadarius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tokį prašymą teismui pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė.

Dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio T. P. vardu atsisakyti priimti po jo tėvo T. P. mirties 2018 m. gegužės 27 d. atsiradusį palikimą baigėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečio T. P. įstatyminė atstovė J. P. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų vaiko teisių įgyvendinimą, o pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui šis faktas tapo žinomas tik po to, kad 2019 sausio 9 d. gavo Klaipėdos rajono 4-ojo notarų biuro notarės Ilonos Mineikienės pranešimą, todėl buvo praleistas CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti arba atsisakyti jį priimti.

13. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

14. Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti civiliniuose santykiuose, jų interesus priimant palikimą ar jo atsisakant turi atstovauti įstatyminiai atstovai. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnamečio vaikų motina suinteresuotas asmuo J. P. šios pareigos įstatymo nustatytu terminu neįgyvendino dėl teisinių žinių trūkumo neatliko. Ji 2019 m. vasario 11 d. paaiškinime Klaipėdos apygardos prokuratūrai nurodė, jog atsisako priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nes tai sukeltų šeimai neigiamų turtinių padarinių bei prašė pareiškėjos kreiptis į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai teisinis pagrindas kreiptis į teismą atsirado 2019 m. sausio 9 d., kuomet Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės Ilonos Mineikienės pranešimas apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko teisę paveldėti (b. l. 5). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po T. P. mirties 2018 m. gegužės 27 d., būtina atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl teismo leidimo išdavimo

15. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

16. Byloje esantys pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai apie mirusiojo T. P. atžvilgiu vykdomą išieškojimą bei jam priklausančio turto vertę ir apimtį (b. l. 7-10, 13), leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl teismas sprendžia, jog mirusiojo T. P. turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko T. P. teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, juridinio asmens kodas 191884887, ginančiam nepilnamečio interesus, įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriui juridinio asmens kodas 191884887, teismo leidimą nepilnamečio vaiko T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. gegužės 27 d.

Nutartis dalyje dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Kita nutarties dalis neskundžiama.