Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Italijos statybos“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti. Bylos duomenimis teismo procesiniai dokumentai atsakovės atstovei įteikti 2019 m. gegužės 13 d., todėl 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2019 m. birželio 12 d.

Nagrinėjamu atveju atsakovei per teismo pranešime nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės D. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas už sutartą kainą iš atsakovės įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumo. Ieškovas nurodo, kad parduotas butas yra netinkamos kokybės: netinkamai hidroizoliuotos sanitarinių mazgų pertvaros, netinkamai sumontuotos dušo kabinos padas ir sienelės, neužtikrinta pastato stogo, sienų konstrukcijų apsauga nuo atsitiktinių atmosferos kritulių, dėl ko į buto patalpas patekusi drėgmė pažeidė vidaus apdailą. Ieškovas nurodo, kad nustatytiems trūkumams pašalinti reikalinga 8 861,95 Eur suma.

Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. CK 6.399 straipsnis nustato, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnis, reglamentuojantis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti vieną iš straipsnyje nurodytų būdų: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas pasirinko teisių gynimo būdą prašydamas, kad pardavėjas atlygintų daikto trūkumams ištaisyti reikalingas sąnaudas, nes daikto trūkumai nebuvo neatlygintinai pašalinti per protingą terminą. Pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė atestuoto specialisto I. K. statinio apžiūros aktą, kuriame padarytos išvados apie nustatytus buto defektus ir pateiktos rekomendacijos trūkumų šalinimui. Atsakovė neginčijo išvadų dėl daikto netinkamos kokybės ir nepateikė jas paneigiančių argumentų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo pateiktieji įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad trūkumai bute yra atsiradę ne dėl jo netinkamo naudojimo, ne dėl kokių tai objektyvių priežasčių, o dėl netinkamai atliktų pastato statybos darbų. Esami įrodymai byloje pagrindžia, kad už daikto kokybę atsakinga atsakovė, todėl jos neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Ieškovas būsimus buto remonto kaštus įrodinėja rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti pateikta būsimų darbų sąmata. Todėl teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti būsimas buto remonto išlaidas sumoje 8 861,95 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistina 237 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Italijos statybos“ 8 861,95 Eur būsimas buto trūkumų šalinimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 861,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 237 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo G. N. naudai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.