Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-Atvirosios kolonijos administracijos direktoriaus teikimas dėl nuteistojo V. K. perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų į Atvirąją koloniją tęsti paskirtos bausmės atlikimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. kovo 21 d. gautas Pravieniškių PN-Atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, AK) administracijos 2016 m. kovo 9 d. teikimas Nr. 63-727 „Dėl nuteistojo V. K. perkėlimo į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą“ (toliau – ir Teikimas). Teikime nurodyta, kad nuteistasis nuo 2011 m. spalio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra likę mažiau kaip 1 metai, bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, skatintas 18 kartų, dirba nuo atvykimo į Pravieniškių PN, paskirtus darbus atlieka laiku ir kokybiškai, turi vidurinį išsilavinimą, moka priteistą civilinį ieškinį, alimentus iš gaunamo atlyginimo, apibūdinamas teigiamai, pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys yra 28 balai, t. y. žema.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš PN į AK tęsti paskirtos bausmės atlikimą, tinkamai taikė bei aiškino BVK 140 straipsnio 4 dalį, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

BVK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Kaip matyti iš Teikimo turinio, nuteistasis V. K. nuo 2011 m. spalio 4 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam liko mažiau nei 1 metai, t. y. galimas lygtinis paleidimas – 2017 m. vasario 28 d. (2 t., b. l. 163, 167). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintus formalius kriterijus, kuriems esant V. K. gali būti paskatintas jį perkeliant iš Pravieniškių PN į AK tęsti bausmės atlikimą. Tačiau vien tik aplinkybė, kad nuteistasis atitinka paminėtas įstatymo leidėjo nustatytas sąlygas, pati savaime nesuteikia pagrindo nuteistąjį perkelti iš Pravieniškių PN į AK tęsti jam paskirtos bausmės atlikimą. Tokiu atveju privalu įvertinti ir nuteisto asmens nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgti į jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, nes nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę AK, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu.

Pagal bylos duomenis, V. K. iki nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme, padarymo, priešingų baudžiamajai teisei veiksmų nebuvo atlikęs, nusikalto pirmą kartą, dirbo, atvykęs į pataisos įstaigą taip pat iš karto pradėjo dirbti ir dirba iki šiol suvirintoju, paskirtus darbus atlieka laiku, kokybiškai, kruopščiai bei sąžiningai (2 t., b. l. 168). Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo sumokėti 7 956,88 Eur, iš jo gauto darbo užmokesčio jau yra išskaičiuota 3 045,92 Eur, jis moka alimentus 2 (dviem) vaikams (2 t., b. l. 168). Pravieniškių PN administracijos pateiktoje nuteistojo V. K. charakteristikoje nurodyta, kad V. K. yra ramaus, sugyvenamo būdo, turi draugų, laisvalaikiu žiuri televiziją, skaito, tvarkingas, bendrauja pagarbiai, taktiškai, korektiškai, nekonfliktiškas, vykdo teisėtus pataisos įstaigos pareigūnų nurodymus, palaiko socialinius ryšius su mama ir vaikais (2 t., b. l. 168). Byloje nėra duomenų, kad V. K., atlikdamas bausmę, būtų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis buvo skatintas 18 kartų už pavyzdingą elgesį ir darbą, aktyvų dalyvavimą nuteistųjų visuomeninėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose (2 t., b. l. 164–165). Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad V. K. gana atsakingas, turi motyvaciją keistis. Šią išvadą sustiprina ir pateikta psichologinės tarnybos išvada, pagal kurią V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema (2 t., b. l. 166). Pakartotinio nusikaltimo riziką mažinantys veiksniai – pastovi darbinė veikla, smurtinį elgesį palaikančių nuostatų nebuvimas. Psichologinės tarnybos išvadose taip pat nurodyta, kad nuteistojo perkėlimas į AK tęsti bausmės atlikimą sustiprintų motyvaciją ir toliau pozityviai koreguotų jo elgesį. Be to, nustatyta, kad neformalios nuteistųjų tradicijos V. K. nėra svarbios, jis nesilaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų, siekia atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlikdamas AK, galbūt nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesuponuoja išvados, kad konkrečiu atveju žemesnės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistąjį V. K. perkėlus atlikti bausmę į AK nebus pasiekti bausmės tikslai.

Bausmė nėra kerštas, bet svarbu yra tai, kad paskirta bausme būtų realizuoti BK 41 straipsnyje nustatyti tikslai. Be to, paskirta bausmė turi būti veiksminga, o veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra teisus nurodydamas, kad BVK 140 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog ši teisės norma netaikytina asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad BVK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos visiems nuteistiesiems, nepaisant to, už kokio sunkumo nusikaltimo padarymą jie nuteisti. Tačiau, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens perkėlimo iš pataisos namų į AK atlikti likusią bausmę, negali būti suteikiama išskirtinė ir lemiama reikšmė išimtinai tik aplinkybėms, susijusias su nuteisto asmens – nagrinėjamu atveju V. K. – nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesiu atliekant bausmę, požiūriu į darbą, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pateiktas išvadas, kartu sumenkinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nevertinant visuomenės intereso reikšmės užtikrinant teisingumą, paskirtos bausmės, jau atliktos ir likusios atlikti bausmės trukmės. Visos nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos kaip visuma visų byloje esančių aplinkybių kontekste.

V. K. nuteistas už labai sunkaus tyčinio (brutalaus) nusikaltimo prieš savo šeimos narį padarytą, t. y. už sutuoktinės nužudymą, jai suduodant ne mažiau kaip 5 smūgius peiliu. Šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas. V. K. veikė tiesiogine tyčia. Antra vertus, pastebėtina, kad teismo nuosprendžiu V. K. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskirtos bausmės dydis – 12 metų laisvės atėmimo – yra mažesnis už sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo vidurkį (vidurkis sudaro 14 metų laisvės atėmimo). V. K. įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes, padarė didelę žalą nužudytosios vaikams, kitiems šeimos nariams bei visuomenei. Antai, konkrečiu atveju aktualu yra ir tai, kad nepaisant to, jog V. K. įvykdė labai sunkų bei pavojingą nusikaltimą žmogaus gyvybei, atsižvelgus į jo elgesį atliekant bausmę, požiūrį į darbą, atliktos bausmės trukmę, jis praėjus beveik 2 metams ir 8 mėnesiams nuo bausmės pradžios buvo priskirtas lengvajai grupei. Taigi V. K. teisinė padėtis nuo bausmės atlikimo pradžios yra ir taip iš esmės pagerėjusi, nes jis jam paskirtą bausmę jau 4 metus ir 4 mėnesius atlieka lengvesnėmis sąlygomis.

Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nors nuo V. K. priskyrimo lengvesnei grupei praėjęs ne trumpas laiko tarpas, tačiau jis nėra pakankamas V. K. paskatinti, jį perkeliant iš Pravieniškių PN į AK tęsti bausmės atlikimą. Byloje nėra pagrindo daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą, kad nuteistasis V. K. iš tiesų jau yra padaręs išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, jo sukeltų pasekmių, visiškai motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikęs bausmę gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais bei priemonėmis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. K. dar yra likęs gana ilgas bausmės vykdymo laikas. Pritartina ir apygardos teismo pozicijai, kad Pravieniškių PN administracija nuteistąjį gali paskatinti kitomis, įstatymo leidėjo numatytomis, priemonėmis.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas tik V. K. atliekant bausmę pataisos namuose. Priešingu atveju, nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumas.

Nuteistojo V. K. skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis nori būti naudingas šeimos nariams ir visuomenei, dirbti geriau apmokamą darbą ir prisidėti prie senyvo amžiaus motinos geresnės turtinės padėties, palaikyti ryšius su sūnumi, viena vertus, pozityviai apibūdina nuteistąjį, tačiau, kita vertus, nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis.

Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau nuteistajam V. K., neleidžia formuoti išvados, jog teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl jo perkėlimo iš PN į AK tęsti paskirtos bausmės atlikimą.

Todėl nuteistojo V. K. skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.