- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- I-725-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00180-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Pareiškėjas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 1938,71 Lt pensijų nepriemokos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. D. patikslintu skundu prašo priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus neišmokėtą 1938,71 Lt senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja nurodo, kad taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatas susidarė senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemokos, iš viso 1938,71 Lt. Akcentuoja, kad atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius neneigia jos teisės į neišmokėtą pensijos dalį, tačiau 2014-01-09 raštu Nr. (10.1)SI-1415 nurodė, jog nepriemoka bus kompensuota Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus teisės aktus, reglamentuojančius sumažintų pensijų kompensavimo tvarką ir numačius tam lėšas valstybės biudžete. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-02-06 raštu Nr. (6.5)I-1144 jos prašymą taip pat netenkino. Pareiškėjos teigimu, ji gina savo pažeistas teises ir nėra praleidusi 3 metų senaties kreiptis į teismą termino, kurio pradžia turėtų būti laikoma VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-01-09 rašto gavimo diena (b.l. 14-17).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą prašo palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad pareiškėjai nuo 2007-07-01 paskirtos senatvės pensijos dydis padidintas ir sudarė 737,04 Lt, o nuo 2010-01-01 senatvės pensijos, kurių dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį dydį, buvo perskaičiuojamos ir mokamos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o pagal 4 straipsnio nuostatas perskaičiuojamos paskirtos nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Pažymi, jog Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje numatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, bei 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai. Argumentuoja, jog pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnį sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir dalinis pensijų kompensavimas numatytas jau 2014 metais. Nurodo, jog atsakydamas į pareiškėjos 2013-12-16 prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos perskaičiavimo ir grąžinimo 2014-01-09 raštu Nr. (10.1)SI-1415 nurodė pareiškėjai pensijų perskaičiavimo 2010-2011 metais teisinį pagrindą, pateikė informaciją apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydžius bei nurodė VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarką ir terminus. Pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014-02-06 sprendimu Nr. (6.5)I-1144 išaiškino pareiškėjai skundų nagrinėjimo tvarką ir konstatavo, jog pareiškėja, prašydama perskaičiuoti ir išmokėti 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu sumažintas pensijas, praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą bei nurodė, jog pareiškėjai iki 2014-02-20 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, t.y. pareiškėjos skundo iš esmės nenagrinėjo. Nurodo, kad Fondo valdyba sprendime pažymėjo, jog pareiškėja nesutikdama su Fondo valdybos sprendimu turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovo teigimu, pareiškėja tinkamai nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima ja pasinaudoti, todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas (b.l. 22-26).
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu prašo pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir dalyje dėl pareiškėjos prašymo priteisti jai neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką prašo atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje palikti nenagrinėtą. Atsikirtime išdėstyti iš esmės tie patys nesutikimo su skundu argumentai, kaip ir atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime (b.l. 52-55).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl priteisimo pareiškėjai J. D. neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies nepriemokos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2006-01-16, 2006-05-09, 2008-01-22, 2008-03-15, 2008-06-30 nutarimai). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio trečioje dalyje. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002-07-02, 2003-03-04, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07 nutarimai). Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvuojant, jog pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, spręstinas klausimas, ar pareiškėja, siekdama savo galimai pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir kt.).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2013-12-16 VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą išmokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies nepriemoką, susidariusią perskaičiavus paskirtą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei pateikti neišmokėtos senatvės pensijos dalies detalų apskaičiavimą (b.l. 5). Atsakovas 2014-01-09 raštu Nr. (10.1)SI-1415 pareiškėjai išaiškino senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-2011 metais teisinį pagrindą ir pateikė faktinius duomenis apie Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį (b.l. 6-8). Pareiškėjai prašoma pensijos dalis neišmokėta, todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą ji apskundė Fondo valdybai (b.l. 9). Fondo valdybos 2014-02-06 raštu Nr. (6.5)I-1144 „Dėl 2014-01-14 prašymo“ nurodyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, todėl apie VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį ir kad 2013-12-16 kreipdamasi į VSDFV Klaipėdos skyrių ir 2014-01-14 į Valdybą buvo praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą 3 metų teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo terminą. Raštu taip pat nurodyta, jog iki 2014-02-20 pareiškėjai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, ir kad gavus šiuos įrodymus skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo (b.l. 10).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus teritorinio skyriaus sprendimą Fondo valdybai, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Minėta, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Šiuo atveju ji nustatyta Pensijų įstatyme ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės). Pareiškėjos skundo atveju taikytinoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijoje (galiojusioje iki 2012-12-31) numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Taisyklių 31 punktas nustato, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Minėta, jog Valdybos 2014-02-06 sprendimu Nr. (6.5)I-1144 „Dėl 2014-01-14 prašymo“ atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą ta apimtimi, kuria ji reikalauja išmokėti 2010-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalį, nes jis paduotas praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Fondo valdyba nenagrinėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumo. Pareiškėjai nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jos keliamas ginčas. Galimybė Fondo valdybos direktoriui ar jo pavaduotojui atnaujinti praleistą skundo, paduoto išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, padavimo terminą, reiškia, kad nesilaikius išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarkos, kreipusis į teismą bei praleidus skundo Fondo valdybai padavimo terminą, išlieka galimybė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes jos realus įgyvendinimas priklauso nuo Fondo valdybos vadovo sprendimo. Konstatuotina, jog pareiškėjai yra išlikusi galimybė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl skundas paliktinas nenagrinėtas, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nenagrinėtą pareiškėjos J. D. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 1938,71 Lt pensijų nepriemokos ir palūkanų priteisimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.