Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir K. V. skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens- Utenos rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta. Atsiliepimo į skundą iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams D. V. ir K. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1682 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) Utenos m. k.v., Utenoje, kurį pareiškėjai nuosavybėn įsigijo 2019-08-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas K. V. 2019 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdos. Utenos rajono savivaldybės administracija 2019-10-28 sprendimu Nr.(6.4)S-2595 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ atsisakė tenkinti K. V. prašymą. Atsakovė savo sprendimą grindė tuo, kad Žemės sklypas patenka Specialiuoju planu suplanuotą teritoriją, Žemės sklypo dalyje suplanuotas pėsčiųjų takas į želdynų teritorijas, todėl keičiant Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, turi būti nustatyti du žemės naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdas; nurodė, kad pareiškėjui pagal Aprašo 11 punktą su prašymu turi pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodytos sklypo dalys su konkrečiais žemės naudojimo būdais.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką bei sąlygas reglamentuojančios Žemės įstatymo teisės normos aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau- ir Teritorijų planavimo įstatymas) teisės normomis.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintos teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai (tarp jų- savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (tarp jų-specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai). Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalis nustato, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal teritorijos bendrąjį ir detalųjį planus.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad žemės, esančios Utenos miesto urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, vadovaujantis Utenos miesto teritorijos bendruoju planu. Utenos miesto teritorijos bendrasis planas patvirtintas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr.TS-276. Specialiojo plano sprendiniai į Bendrojo plano sprendinius integruoti Tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr.TS-225 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“. Specialusis planas laikytinas Bendrojo plano dalimi.

Pagal Bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną, kurioje, be kitų, galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Su Žemės sklypu šiaurės vakaruose besiribojanti teritorija Bendruoju planu priskirta 12 funkcinei zonai – bendrojo naudojimo erdvių, atskirų želdynų naudojimo zonai (neužstatyta funkcinė zona, kuria išskiriamos urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytos atskirų želdynų teritorijos, taip pat kapinių teritorijos). Pagal Specialiojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos G1 funkcinę zoną, kurioje galimas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, nustatant vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Tačiau pagal Specialiojo plano sprendinius (laikytinus Bendrojo plano dalimi) dalyje Žemės sklypo yra suplanuotas pėsčiųjų takas į želdynų teritorijas.

Taigi, pagal Bendrojo plano (bei jo sudėtinės dalies- Specialiojo plano) sprendinius Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties. Tačiau keičiant Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būtina atsižvelgti į visus Bendrojo plano (tarp jų- ir Specialiojo plano) sprendinius, galiojančius teritorijai, kurioje Žemės sklypas yra. Minėta, kad pagal Specialiojo plano sprendinius (laikytinus Bendrojo plano dalimi) dalyje Žemės sklypo yra suplanuotas pėsčiųjų takas į želdynų teritorijas.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktą, Žemės sklypams, skirtiems susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms, nustatoma žemės paskirtis- kita, naudojimo būdas- susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Todėl Žemės sklypui, keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei nustatant paskirtį- kita, be pareiškėjo pageidaujamo naudojimo būdo- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos- turi būti nustatomas ir žemės naudojimo būdas- susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, ką skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė atsakovė.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr.1073 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas. Aprašo 9 punkte taip pat yra įtvirtinta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Aprašo 11 punkte nustatyta, jog kartu su prašymu turi būti pateikiamos žemės sklypo, kurio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) pageidaujama pakeisti, Nekilnojamojo turto registro išrašo (pažymėjimo) ir plano kopijos. Jeigu prašoma nustatyti skirtingus žemės naudojimo būdus atskiroms žemės sklypo dalims, žemės sklypo plane turi būti nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog Specialusis planas parengtas kaimo teritorijai, todėl Utenos mieste esančiam Žemės sklypui negali būti taikoma. Utenos miesto ribos buvo pakeistos (išplėstos, prie miesto teritorijos prijungiant ir ginčo teritoriją) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.242, kaip minėta, Specialusis planas yra Bendrojo plano dalis, todėl be išlygų turi būti taikomas visoje Utenos miesto teritorijoje.

Pareiškėjai savo skundą grindžia ir tuo argumentu, kad buvo nepagrįstai suvaržyta pareiškėjų nuosavybės teisė, t.y. teisė naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, kai dėl tokio teisės ribojimo pareiškėjai nebuvo pareiškę savo valios. Toks jų argumentas nepagrįstas. Iš skundžiamo Sprendimo turinio galima daryti išvadą, jog šiuo administraciniu aktu niekaip nebuvo sprendžiama pareiškėjų teisė naudotis Žemės sklypu tokios paskirties, kokios pareiškėjai jį įsigijo nuosavybėn. Ir tik pareiškėjams išreiškus valią keisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, atsakovė jiems išaiškino šiai procedūrai taikomus galiojančius teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai Žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo 2019-08-20 pirkimo-pardavimo sutartimi, t.y. tada, kai jau buvo patvirtinti bei galiojo Bendrasis bei Specialusis planai, o Specialusis planas buvo pripažintas Bendrojo plano sudėtine dalimi. Todėl pareiškėjai, būdami pakankamai atidūs bei rūpestingi, prieš įsigydami žemės sklypą konkrečioje vietovėje, galėjo pasidomėti viešai skelbiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, taikomais toje teritorijoje, konsultuotis su kompetentingomis institucijomis, o tuo atveju, jeigu šie sprendiniai užkirs kelią pareiškėjų ketinimams įgyvendinti, Žemės sklypo nuosavybėn neįgyti. Taigi, Žemės sklypo, kuriam taikomi Bendrojo plano sprendiniais nustatyti tam tikri ribojimai, įsigijimas, yra pačių pareiškėjų pasirinkimas. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas, kad Specialiojo plano sprendiniai nėra įgyvendinami ir galimai nebus įgyvendinti, todėl šiuo metu netikslinga taikyti juo nustatytus ribojimus. Iš viešai skelbiamos informacijos Utenos rajono savivaldybės tinklalapyje (2018-05-08) nustatyta, kad buvo rengiamas techninis projektas „Želdynų teritorijos formavimas ir kraštovaizdžio būklės gerinimas Rašės parke “. Kaip paaiškino atsakovės atstovė, šis techninis projektas baigtas, atlikta jo ekspertizė, kas patvirtina, jog Specialiojo plano sprendiniai yra įgyvendinami.

Pareiškėjų nurodytas argumentas, kad į želdynų teritoriją galima patekti ir kitais būdais, nenustatant pėsčiųjų tako per privatų Žemės sklypą, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Minėta, kad Bendrasis planas yra galiojantis, jo sprendiniai gali būti keičiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė Sprendime pareiškėjams išaiškino ir Teritorijų planavimo įstatyme numatytą planavimo iniciatyvos teisę. Nagrinėjamojoje byloje teisinės reikšmės neturi ir pareiškėjų argumentas, jog ne Administracija, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi teisę spręsti klausimą dėl visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo iš privačios žemės savininkų, nes ginčo atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nėra vykdomos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Sprendime išsamiai išdėstytos faktinės ginčo aplinkybės: Žemės sklypo dislokacija, teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, ginčui aktualūs taikytini jų sprendiniai, suformuluotas aiškus sprendimas, nurodytas jį pagrindžiantis teisinis reglamentavimas. Atsakovė skundžiamame Sprendime ne tik pagrįstai nurodė, jog keičiant Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, būtina nustatyti ne tik pareiškėjo pageidaujamą žemės naudojimo būdą- vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bet ir žemės naudojimo būdą- susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bet ir išaiškino reikalavimus naujam prašymui pateikti pagal Aprašo normas. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis individualus administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti skundžiamą Sprendimo dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjų D. V. ir K. V. skundą atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.