- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-18
- Bylos Nr.
- 2-19-736/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01608-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- S. I.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Virgilijus Vaitekūnas
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, Rasai Burbienei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui S. I. dėl apmokėjimo už šilumos energiją daugiabučio bendrojo naudojimo patalpoms,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (29-30 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo S. I. 1042,41 Lt skolos ir palūkanų, 68 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt advokato pagalbos išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. AB „Panevėžio energija“ pastatui, kuriame yra šis butas, tiekia šilumos energiją. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ir atsakovo bute įrengtas centrinis šildymas iš kvartalinės/rajoninės katilinės, tačiau yra žinoma, kad atsakovo butas atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos. LR Seimas 2003-05-20 priėmė LR šilumos ūkio įstatymą Nr. IX-1565, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 dienos. Šio įstatymo 21 str. 2 d. nustatė, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančia dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pastatas, kuriame gyvena atsakovas, jau buvo prijungtas prie šilumos perdavimo tinklo dar iki LR šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo, todėl sutartis, pagal kurias jis privalo mokėti už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, laikomos sudarytos jau nuo LR šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2003-07-01. LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kai pastate yra daugiau kaip vienas vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal apskaitos prietaisus, išdalijamas visiems vartotojams, o kiekvienam tenkanti dalis nustatoma pagal metodą, kurį pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Minėta komisija patį pirmąjį (ir vienintelį) šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą patvirtino tik 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41, tai iki 2005/2006 metų šildymo sezono pradžios atsakovui už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nebuvo daromi priskaitymai. Minėto metodo 3 p. numatyta, kad pastato bendro naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma viso pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento, kuris nustatomas 3 būdais: 1) pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją; 2) pagal pastato energetinio audito duomenis; 3) šalių susitarimu. Nuo 2005-2006 metų šildymo sezono pradžios atsakovui už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti buvo daromi priskaitymai pagal metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, nes jokių šalių susitarimų ar pastato energetinio audito duomenų nebuvo. Bendro naudojimo patalpų šildymui buvo priskiriama 20 % visame pastate suvartotos šilumos. Už laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2011-06-01 suvartotą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms atsakovas neapmokėjo 949,29 Lt skolos, be to, pagal LK CK 6.210 str. 1 d. atsakovui priskaičiuota 93,12 Lt palūkanų. Atsakovui kiekvieną mėnesį buvo teikiamos sąskaitos už šilumą suvartotą bendro naudojimo patalpoms šildyti. Susidarius įsiskolinimui, atsakovas buvo ne kartą įspėtas dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau į tai nereagavo.
Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad nuo 2010-01-01 iki birželio 1 d. atsakovui buvo priskaičiuotos sumos po 14,50 Lt už šildymo sistemų priežiūrą pagal savivaldybės tarybos nustatytus tarifus. Nuo 2009 m. įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai leido vartotojams patiems pasirinkti šildymo sistemų prižiūrėtoją, davė terminą iki 2010-01-01 tą padaryti. Vartotojams iki nustatyto termino nepasirinkus prižiūrėtojo, priežiūrą turėjo vykdyti šilumos tiekėjas. Tai nuo sausio pirmos ta priežiūra buvo pradėta vykdyti, tuo pačiu buvo pradėti daryti priskaitymai. Gyventojai, gavę sąskaitose papildomas sumas, labai buvo nepatenkinti, todėl, pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjas tos priežiūros atsisakė. Priežiūrą pradėjo vykdyti daugiabučių administratorius. Priežiūra pasireiškia tuo: sistemos paruošimas šildymo sezonui, jos priežiūra viso sezono metu, dėl to šildymo laikotarpiu sistema veikė be priekaištų.. Priežiūros klausimus reglamentuoja Šilumos tiekimo taisyklės ir jų priede esantis sistemos priežiūros standartinis aktas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (15-19 b.l.) nurodo, kad su ieškiniu bei jame nurodytais motyvais nesutinka. Karšto vandens ir šilumos energijos tiekėjas, teikdamas šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais tokio pobūdžio paslaugos teikimą bei pasirinkti tinkamą bei Lietuvos Respublikos teisės aktus atitinkantį metodą, pagal kurį būtų apskaičiuojama karšto vandens bei šilumos kaina vartotojams. Šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas privalo konkrečiai nurodyti karšto vandens bei šilumos energijos sunaudotą kiekį, bei pagal jį apskaičiuoti tikslią mokėjimo už šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo !paslaugos kainą. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. numato, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju. Atsižvelgiant į teismų praktiką darytina išvada, jog šilumos bei karšto vandens tiekėjas, šiuo atveju - ieškovas - turi nustatyti tokią šilumos energijos bei karšto vandens metodiką, kuri atitiktų ne tik šilumos energijos ir karšto vandens tiekėjo, bet ir vartotojo interesus, taip pat konkrečiai nurodyti šilumos energijos bei karšto vandens apskaičiavimo metodą bei tikslų kainos už šias teikiamas paslaugas apskaičiavimą. Iš prie ieškinio pridėtos lentelės taip pat matyti, jog ieškovas nepagrįstai priskaičiavo skolą už „kitas paslaugas", nenurodydamas konkrečių paslaugų suteikimo. Taip pat iš pateiktos lentelės matyti, jog ieškovas, teikdamas šilumos tiekimo bei karšto vandens paslaugas, nenurodo karšto vandens bei šilumos energijos kainų tarifų, todėl nėra galimybės spręsti, už kokias konkrečiai paslaugas: ar šilumos energijos, ar karšto vandens paslaugas yra paskaičiuota ieškinyje nurodyta skola. tiekėjas privalo konkrečiai nurodyti tarifus bei metodus, kuriais remiantis yra apskaičiuojamas mokestis už šilumos energijos bei karšto vandens teikimo paslaugas. Ieškovas atsakovui už šilumos energijos bei karšto vandens paslaugų teikimą nesiuntė nei sąskaitų apmokėjimui, nei įspėjimų dėl įsiskolinimą. Iš to darytina išvada, jog ieškovas Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodytas įsiskolinimas yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestinas.
Atsakovas ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad laiptinėje šiluma atjungta nuo 2002m., ir nuo 2002m. iki 2006m., kol neperėmė Panevėžio energija, nebuvo skaičiuojamas joks mokestis už bendrų patalpų šildymą. Atsakovas tame bute nuolat negyveno, tačiau atvažiuodavo, pripažįsta, kad namui šiluma buvo tiekiama, tačiau ne tai laiptinei, kurioje yra jo butas. Kiti tos laiptinės gyventojai mokėjo už šilumą, darė žygius, kad nemokėtų, bet nieko nepavyko, buvo perduota Energetikos ministerijai, ir ten kažkoks tai padalinys davė išaiškinimą, kad yra įstatymas, kuris leidžia už tai imti pinigus. Neneigia, kad sąskaitos už šilumą galėjo būti pateikiamos, tačiau jo pašto dėžutė išplėšta. Nemano, kad priskaitymai buvo atliekami pagal audito išvadas ar gyventojų susitarimą. Prašo ieškinį atmesti.
Liudytojas A. M. parodė, kad atsakovas yra to paties namo Aukštųjų Kaplių kaime gyventojas, gyvena keturių aukštų geltonų plytų dviejų laiptinių name, liudytojas yra namo įgaliotinis. 2002 m. gavo leidimą atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos. Buvo atjungtas vienoje laiptinėje šildymas, karštas vanduo, bendro naudojimo patalpose esantys radiatoriai, jokių mokesčių nemokėjo. Katilinę perėmė Akademijos komunalinės paslaugos, jiems parodė, kad atsijungę nuo bendro šildymo, kad nėra laiptinėje radiatorių, tai jie už nieką jokių mokesčių neskaičiavo. Po to, kai perėmė Panevėžio energija, atsirado mokestis už bendro naudojimo patalpas. Nesupranta, už ką turi mokėti, jei nesudarę jokių sutarčių, šiluma nesinaudoja. Kai kurie gyventojai to mokesčio nemoka, nes yra išvykę, kiti sumoka, kai gauna pašto dėžutėje sąskaitas, išsigąsta, jeigu nesusimokės, tai bus perduoti antstoliui. Prieš du metus kreipėsi į Vartotojų teisių tarnybą, bet jie atsakė, kad nesprendžia tokių klausimų. Į namą šiluma yra tiekiama, bet ja nesinaudoja viena laiptinė, 2010 metais, jis, kaip namo įgaliotinis gavo aktą, trūkumų pašalinimui.
Liudytojas R. S. parodė, kad nuo šilumos atsijungusioje laiptinėje yra 8 butai, o iš viso name nuo šilumos prieš dešimt metų atsijungę 10 butų. Už netiekiamą šilumą jis kartais sumoka, kad nepradėtų antstoliai išieškoti. Mano, kad problema ta, kad šiluminis mazgas yra atsijungusios laiptinės pusėje, jei būtų kitoje pusėje, tai pretenzijų nebūtų. Tą šiluminį mazgą izoliavo ir nuo jo šilumos negauna, jo plotas gal apie 24 m². Dėl tos tvarkos kreipėsi į įvairias instancijas, atsakymas būdavo tas pats, kad reikia mokėti. Sąskaitas už šildymą ir šilumą gauna paštu, kas mėnesį į pašto dėžutę.
Liudytojas J. Ž. parodė, kad su atsakovu gyvena toje pačioje laiptinėje t.y. Aukštųjų kaplių kaime. Šilumos energija tai laiptinei netiekiama, rūsys yra nešildomas, bet bulvės nesušąla. Jis pats už šilumą moka, tačiau nepagrįstai, nėra jokios sutarties. Kažkada buvo susirinkimas ir Panevėžio energijos atstovas prigrasino, kad mokėtų, nes atvyks antstoliai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Įstatymai reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Pagal CK 4.82 str. 1 d. nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4. 82 str. 3 d., 5 d.).
Iš 2006-05-24 tarp AB „Panevėžio energija“ ir UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ sudarytų turto nuomos ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad AB „Panevėžio energija“ įsipareigojo tiekti šilumą, greta kitų objektų, ir Kaplių kaime esančiam „geltonų plytų namui“ (58-66 b.l.). Pateiktos pažymos apie minėtam namui sunaudotą šilumos energiją (parodymai pateikti didėjančia tvarka, ieškovo atstovo aiškinimu, apskaitos prietaisai nebuvo keičiami – 67, 124 b.l.). Ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimai, liudytojų parodymai, taip pat kiti ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra ir atsakovui nuosavybės teise priklausantis 79,03 kv. m. butas (5 b.l.), prijungtas prie ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų. Gyvenamajame name yra bendro naudojimo patalpos – dvi laiptinės, rūsys. Ginčo dėl to, kad atsakovo bute ir laiptinėje šildymas buvo atjungtas nėra, faktas, kad ieškovas šilumą namui tiekė, taip pat nustatytas.
LR CK 6.384 str. 1 d. nustatytas momentas, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta – šilumos energijos įrenginių prijungimas prie energijos tiekimo tinklų. Pagal LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymo Nr. 4-260 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinių sąlygų patvirtinimo" 11 p. sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos ir iki kol šalys nesudarė sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Esant tokiems norminiams aktams, atsakovo ir liudytojų teiginiai apie tai, kad jie nėra sudarę sutarčių su šilumos tiekėja AB „Panevėžio energija“, laikytini teisiškai nereikšmingais.
Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nustatyta, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek ir atsakovas atsiliepime vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostata, kur nurodoma, „jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas”. Šilumos kiekis, sunaudojamas bendro naudojimo patalpoms šildyti apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą „Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5“ (toliau Metodas). Pagal Metodo 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotas šilumos kiekis apskaičiuojamas trimis būdais: 1) pagal šio Metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, 2) pagal pastato energetinio audito duomenis arba 3) šalių susitarimu. Nepagrįstu laikytinas atsiliepimo į ieškinį teiginys, jog “ieškovas turi nustatyti tokią šilumos energijos bei karšto vandens metodiką, kuri atitiktų ne tik šilumos energijos ir karšto vandens tiekėjo, bet ir vartotojo interesus”, nes Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. numatyta, kad iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų pasirenka šilumos vartotojai. Tai savaime suprantama, nes, pvz., neaišku, kaip šilumos tiekėjas galėtų įtakoti pasirinkus trečią būdą (šalių, t.y. namo gyventojų, susitarimą). Bylos duomenimis, tuo pačiu ir atsakovo bei liudytojų parodymais, nustatyta, kad laiptinės, atsijungusios nuo šilumos tiekimo, gyventojai antruoju ar trečiuoju pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudoto šilumos kiekio apskaičiavimo būdu nepasinaudojo (bet kuris iš jų, galėtų būti jiems žymiai palankesnis, negu naudojamas pirmasis būdas „pagal Metodo rekomendacijas“), nors tokia galimybe atsakovas ir kiti laiptinės gyventojai galėjo pasinaudoti, kadangi metodas patvirtintas dar iki to laikotarpio, t.y. nuo 2006-11-01, už kurį ieškovas prašo priteisti mokestį. Esant šalių (namo bendrasavininkių) susitarimui atsakovui (atsijungusiai nuo šilumos tiekimo laiptinei) mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą galėjo būti ir neskaičiuojamas (CK 4. 75 str. 1 d.). Metodo 1.4 punkte nurodyta, kad Metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).
Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2005-2006 metų šildymo sezono pradžios atsakovui už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti buvo daromi priskaitymai pagal Metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, nes jokių šalių susitarimų ar pastato energetinio audito duomenų nebuvo. Bendro naudojimo patalpų šildymui buvo priskiriama 20 % visame pastate suvartotos šilumos. Toks dydis numatytas 3.1 p. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintoje metodikoje Nr.5. Ieškovas, taikydamas 20 % dydį, nustatytos tvarkos nepažeidė.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad „ieškovas atsakovui už šilumos energijos bei karšto vandens paslaugų teikimą nesiuntė nei sąskaitų apmokėjimui, nei įspėjimų dėl įsiskolinimą. Iš to darytina išvada, jog ieškovas Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodytas įsiskolinimas yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, todėl atmestinas“. Taip pat nurodo, kad neaiškus skolos dydžio apskaičiavimas. Tokie teiginiai paneigiami ne tik ieškovo atstovo, bet ir liudytojų parodymais, bei iš dalies ir paties atsakovo paaiškinimais. Nustatyta, kad atsakovas nuolat bute negyveno, sąskaitos ir kiti pranešimai buvo įdedami į i laiptinėje esančias pašto dėžutes, o atsakovo pašto dėžutė nebuvo tvarkinga, ne kartą laiptinėje mėtėsi atsakovui skirtos sąskaitos. Paminėtina, kad atsakovui buvo siunčiami ir priminimai apie skolą, dalis jų pateikta byloje (35-39 b.l.). Iš ieškovo teismui pateiktos sąskaitos dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą (34 b.l.), matyti, kad sąskaita (žiūr. abi puses) pakankamai informatyvi, atitinka LR Šilumos ūkio 12 str. 3 d. reikalavimus; Atsakovas buvo tinkamai informuojamas apie pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, nepasirūpino, kad, jam negyvenant tame bute, pvz., koks kaimynas paimtų iš pašto dėžutės jam skirtas sąskaitas ir priminimus apie skolą.
Atsakovas pareiškė lyg priekaištą (nepasitenkinimą), jog kol šilumos tiekimo neperėmė Panevėžio energija, mokestis už bendrų patalpų šildymą nebuvo skaičiuojamas. Atsakymas į šią abejonę pateiktas ieškinyje, kuris laikytinas priimtinu ir teisingu, tai yra „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pirmąjį (ir vienintelį) šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo Metodą Nr.5 (tris jo būdus) patvirtino tik 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41, todėl iki 2005/2006 metų šildymo sezono pradžios atsakovui už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nebuvo daromi priskaitymai“. Tiekti šilumą namui AB „Panevėžio energija“ pradėjo 2006-05-24 sudarytų sutarčių su UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ pagrindu (58-66 b.l.), jau galiojant Metodui Nr. 5, todėl pagrįstai reikalaujama apmokėti nuo 2006-11-01. Tai, kad UAB „Akademijos komunalinės paslaugos“ nereikalavo apmokėti bendro naudojimo patalpų šildymą už 2005-2006 m. šildymo sezoną, nešalina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už tiekiamą šilumą.
Ieškovo atstovas nurodė, kad nuo 2010-01-01 iki birželio 1 d. atsakovui buvo priskaičiuotos sumos po 14,50 Lt už šildymo sistemų priežiūrą. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kad minėtu laikotarpiu namo šildymo sistemos buvo neprižiūrimos, ar neveikė, todėl šis mokestis pagal Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2006-03-24 sprendimu Nr.TS-115 nustatytus tarifus priskaitytas pagrįstai. Po to, kai namo gyventojai šios paslaugos atsisakė, minimas mokestis nebepriskaitomas (8, 74 b.l.), LR Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 2d., CK 4.85 str.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkis, kuriam dalinės nuosavybės teise priklauso dalis bendrojo naudojimo patalpų, gyvenamojo namo įrengimų, todėl turėjo pareigą sumokėti už ieškovo pateiktą šilumos energiją į bendrojo naudojimo patalpas, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu šildomas jam priklausančios patalpos, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sutarčių ar sandorių, bet ir įstatymų numatytais pagrindais (LR Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 2d. - 2003 m. gegužės 20 d. Nr. IX-1565 redakcija; 25 str. - 2007 m. lapkričio 20 d. Nr. X-1329 redakcija, CK 4.82 str. 1d., 3d.). S. I. šios pareigos tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl turi prievolę mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Ieškovo reikalavimas dėl 949,29 Lt skolos ir 93,12 Lt palūkanų (8 b.l.), iš viso 1042,41 Lt, priteisimo laikytinas pagrįstu, įrodytu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.258 str. 1 d., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., tenkintinas. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 str. 1 d. nustatytas palūkanų dydis - 5 (penki) procentai.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina: ieškovui 68,00 Lt žyminis mokestis (2-3 b.l.), 800,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (32-33, 121-122 b.l.) – advokatas paslaugas suteikė, byla pradėta dar iki CPK 98 str. 1 d. pakeitimo, išlaidos akivaizdžiai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.), ir valstybei - 27,00 (dvidešimt septynis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str. 2 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. I., a.k (duomenys neskelbtini), (dirb. (duomenys neskelbtini), 1042,41 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt du litus 41 ct) skolos ir palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68,00 (šešiasdešimt aštuonių) Lt žyminį mokestį ir 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui AB “Panevėžio energija”, įmonės kodas 147248313, Senamiesčio g. 113, LT-35114 Panevėžys, a. s. LT43 7300 0100 0237 6946, AB bankas “Hansabankas”, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo S. I. 27,00 (dvidešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Kėdainių rajono apylinkės teisme.