Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-356/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
1S-356/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
O. K.
Advokatai
Rimas Andrikis
Byla Nr. 1S-356/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo O. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 9 p., 180 str. 2 d., ir 214 str. 1 d. tuo, kad nužudė du bejėgiškos būklės žmones, įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą bei neteisėtai įgijo ir laikė mokėjimo instrumentą, o būtent:

2013 m. rugsėjo 12 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. ir O. J., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą įsibrauti į patalpą ir pagrobti svetimą turtą, visi kartu pro langą įsibrovė į J. A. M. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), patekę į namą, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį kambaryje lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, todėl neturėjusiam galimybės gintis P. G., šiais veiksmais padarė P. G. odos nubrozdinimą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, akių vokuose, kairiame žande, dešiniame antakyje, pereinat į dešinį skruostą ir dešinį žandą, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, minkštųjų audinių kraujosruvas žanduose, dešiniame antakyje, kraujosruvas smilkininiuose raumenyse, pogleivio kraujosruvas apatinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lanko bei nosies kaulo lūžius, sunkią galvos smegenų traumą su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smilkininėse-momeninėse skiltyse abipus ir dešinėje pakaušinėje skiltyje, kaktinių smegenų skilčių bei dešinio smegenėlių pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą į smegenų skilvelius ir bazalines cisternas, kas kompilkavosi abipusėmis higromomis, okuliozine galvos smegenų vandene, galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, plaučių uždegimu, progresuojančiu poliorganiniu, foraminaliniu kamieno strigimu, koma, dėl ko P. G. 2013-09-22 (duomenys neskelbtini) klinikose mirė,

tęsdami nusikalstamą veiką sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį antrajame to paties namo kambaryje lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, todėl neturėjusiam galimybės gintis J. A. M., šiais veiksmais padarė J. A. M. poodines kraujosruvas akių vokuose, veido sumušimą, kompleksinį dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, smegenų skysčio susikaupimą po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, kairių galūnių pareze, higroma po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, po kurios sveikatos būklė nepertraukiamai blogėjo, išsivystė kūno išsekimas, kraujotakos-kvėpavimo nepakankamumas, dėl ko J. A. M. 2014-02-13 (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė,

tęsdami nusikalstamą veiką, visi bendrininkai bendrais veiksmais apieškojo namo patalpas ir baldus, ieškodami pinigų ir vertingų daiktų, tačiau jų neradę pagrobė J. A. M. elektroninę mokėjimo priemonę – „DnB banko“ kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją iki 2013 m. rugsėjo 19 d. neteisėtai laikė bendrininko E. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol ji policijos pareigūnų buvo paimta kratos metu.

BPK 140 str. nustatyta tvarka O. K. sulaikytas 2013 m. rugsėjo 13 d., 2013 m. rugsėjo 15 d. nutarimu O. K. buvo įpareigotas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir paskirtas dokumentų paėmimas. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi O. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014-09-27, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t.y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Kaltinamasis O. K. skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014-09-11 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.

Skunde nurodo, kad pratęsiant suėmimo terminą buvo remiamasi tais pačiais pagrindais, kuriais jam suėmimo terminas buvo tęsiamas ir anksčiau, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo ar aplinkybės, patvirtinančių suėmimo taikymo pagrindų buvimą. Teigia, kad tęsiant suėmimo terminą nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis iki sulaikymo dirbo pas ūkininką, bet dėl darbų stygiaus reikėjo išeiti iš darbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, dirbo pavienius darbus, turi dvi mažametes dukras, taip pat yra deklaravęs gyvenamąją vietą, užsienyje neturi nei giminių, nei pažįstamų. Taip pat nurodo, kad paleistas į laisvę įsidarbins, laikysis teismo paskirtų įpareigojimų, dalyvaus teismo posėdžiuose.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę arba nagrinėjant skundą dėl jos paskyrimo nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį išnagrinėjus bylą iš esmės teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti asmenų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad O. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kaltinamajam O. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. O. K. kaltinamas labai sunkaus, sunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų padarymu. Baudžiamajame įstatyme už O. K. inkriminuojamus nusikaltimus yra numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, o BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nors paprastai vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pripažįstamos pakankamomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, tačiau apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymą kaltinamajam, atsižvelgė ir į tai, kad O. K. anksčiau teistas, nevedęs, oficialiai nedirbantis, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios bausmės griežtumą gali bėgti (slėptis) nuo teismo. O. K. skunde nurodyta aplinkybė apie mažametes dukteris, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, nelaikytina pakankamai reikšminga, kad paneigtų apygardos teismo išvadą dėl suėmimo taikymo būtinumo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Labai sunkus ir sunkus nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas O. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Šie O. K. galimai padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, padaryti siekiant pagrobti svetimą turtą. Be to, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, O. K. asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, kad jis jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, o taip pat ir už nusikaltimus svetimai nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis oficialiai nedirbo ir legalaus pajamų šaltinio neturėjo, įvertinus nusikaltimų pobūdį, darytina išvada, kad iš nusikalstamos veiklos O. K. galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, yra pagrįsta.

Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, šiuo atveju netaikant griežčiausios kardomosios priemonės neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas O. K., pobūdį, sunkumą bei jų skaičių, pripažintina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam neprieštarauja proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms bei nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.

Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, tik sprendžia, ar yra įstatyme numatyti pagrindai taikyti suėmimą kaltinamojo atžvilgiu, tačiau, net ir nustačius, kad suėmimas paskirtas ar jo terminas pratęstas nepagrįstai, Lietuvos apeliacinis teismas negali skirti kaltinamajam švelnesnės kardomosios priemonės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam O. K. pratęsimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo O. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis