Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresnysis darbo inspektorius 2009 m. sausio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. dėl to, kad 2009 m. sausio 5 d. atliekant tikslinį tikrinimą UAB „Linorvas“, esančiame Kutiškių kaime, Radviliškio rajone, pagal S. M. 2008 m. gruodžio 12 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje Šiaulių skyriuje gautą prašymą, nustatyta, kad UAB „Linorvas“ direktorius G. P. Kutiškių kaime, Radviliškio rajone, bendrovei priklausančiuose remontuojamuose pastatuose nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžios iki 2008 m. lapkričio 19 d. leido statybininko pareigose dirbti S. M.. Direktorius G. P. ir S. M. susitarė dėl bendrovei priklausančio autoserviso pastato apšiltinimo iš lauko pusės, pastato vidaus betonavimo, kalvystės patalpų langų įstiklinimo, tvarkymo darbų atlikimo. S. M. prašyme teigia, kad pagal žodinį susitarimą UAB „Linorvas“ direktorius G. P. įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, įsipareigojo aprūpinti statybinėmis medžiagomis bei atsiskaityti kiekvieno mėnesio pabaigoje. S. M., sutikdamas atlikti statybininko darbus, gaudavo nurodymus iš direktoriaus G. P. dėl iš anksto numatytų darbų atlikimo terminų, pakluso nustatytai darbo tvarkai. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

II.

Pirmosios instancijos teismas iš dalinio G. P. prisipažinimo, liudytojo S. M. parodymų ir kitos surinktos medžiagos nustatė, kad S. M. nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio (tiksli data nenustatyta) iki 2008 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas į darbą – į UAB „Linorvas“ dirbti įvairius darbus. To neginčija administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P.. Jis ginčija tik tai, kad S. M. į darbą be darbo sutarties priėmė ne jis, o kitas asmuo – liudytojas R. K., turintis įmonėje 50 (penkiasdešimt) procentų akcijų. Tačiau S. M. teismui parodė, kad dėl darbo užmokesčio ir dėl atliekamo darbo tarėsi su Gvidu ir L. P., kad darbo užmokestį mokėjo ir Gvidas, ir L. P.. Liudytojas R. K. teismui parodė, kad S. M. į darbą atsivedė, tarėsi su juo dėl darbo ir dėl darbo užmokesčio jis pats. Teismas nesirėmė R. K. parodymais, kaip nepatikimais, o abejoti S. M. parodymais nenustatė pagrindo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad G. P. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam minimalią administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

III.

Skunde taip pat abejojama, ar Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2009 m. vasario 9 d. nutarimą nepažeidė ATPK 248 straipsnyje, 257 straipsnyje ir 286 straipsnyje numatytų reikalavimų laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, motyvuotai jas įvertinti. Apeliantas mano, kad byloje dar reikėjo apklausti L. P., T. Š. ir P. S., o H. H. H. G., kuris nemoka lietuvių kalbos, teismas neužtikrino jam vertėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl S. M. nelegalaus darbo buvimo fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju faktas, jog S. M. dirbo realiai, nėra ginčijamas. Taip pat akivaizdus ir neginčijamas darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymas. Esminis ginčijamas klausimas yra dėl to, ar tarp S. M. ir G. P. buvę santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimas nagrinėjamu atveju neturi būti aiškinamas formaliai, kadangi net ir pripažinus, jog S. M. dėl darbo susitarė su R. K., G. P., būdamas UAB „Linorvas“ direktoriumi, savo veiksmais (neveikimu) pritarė S. M. darbui jo vadovaujamos įmonės patalpose, matydavęs dirbantį S. M., bet nesiimdamas jokių veiksmų (b. l. 33), be to, pabrėžtina ir tai, kad R. K. yra UAB „Linorvas“ akcininkas, turėjęs galimybę informuoti G. P. dėl S. M. darbo UAB „Linorvas“ (b. l. 2, 32, 35). Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kyla ir tuo atveju, kai darbdavys sąmoningai leidžia susidaryti tokioms faktinėms aplinkybėms, kai jo vadovaujamoje įmonėje faktiškai nelegaliai dirba kitas asmuo. Tokiems atvejams nepatekus į ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, susidarytų situacija, kai darbdavys galėtų lengvai išvengti atsakomybės, argumentuodamas tuo, kad su juo nelegaliai dirbęs asmuo nesitarė, o jis apie jo nelegalų darbą nieko nežinojo, nors faktinės aplinkybės rodytų priešingai.

Teisėjų kolegija vertina S. M. vykdytą veiklą darbo, bet ne civiline prasme dėl darbo apmokėjimo būdo, mokant tam tikrą nustatytą sumą (80 litų) per dieną (b. l. 7, 34, 35); taip pat dėl S. M. vykdytos veiklos pobūdžio, jam dirbant statybininko pareigose tam tikruose objektuose, bet nesusitarus dėl konkretaus rezultato tam tikros veiklos ribose (b. l. 7–9, 35). Be to, S. M. nelegalaus darbo faktą įrodo ir tai, kad G. P. pripažino tiekęs medžiagas S. M. (b. l. 33), taip pat byloje nėra įrodymų, paneigiančių faktą, kad S. M. turėjo paklusti įmonėje nustatytai tvarkai (b. l. 7–9).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 276 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju liudytojo H. C. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis, nes šis liudytojas nepateikė reikšmingos bylos išsprendimui informacijos. H. C. paaiškinime (b. l. 10) nėra nurodęs jokių reikšmingų bylai aplinkybių, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju remtis šio liudytojo parodymais, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra kitų įrodymų, leidžiančių tinkamai išspręsti bylą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo atstovas turėjo teisę pateikti prašymus dėl papildomų liudytojų iškvietimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tokių prašymų nepareiškė (b. l. 36). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju papildomų liudytojų apklausa nebūtų tikslinga, prieštarautų proceso efektyvumo principui, faktinės bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir leidžiančios teisingai kvalifikuoti veiką. Be to, teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N662-8466/2009), tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad H. C., T. Š. ar P. S. pateiktų tokius parodymus.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateiktus įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai kvalifikavo G. P. veiką pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį bei pagrįstai skyrė minimalią 3 000 litų baudą. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.