- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- I-3183-580/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01295-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą ir nustatyti piniginę sumą padarytai skriaudai kompensuoti ir teisingumui atstatyti. Paaiškino, kad neturtinės žalos atlyginimo prašo už tai, kad nuo 2012-03-25 iki 2012-03-28 praleido Lukiškių TI-K 400 kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, nors reikalavo nelaikyti kartu su rūkančiaisiais. Dėl to patyrė fizinius skausmus, stresą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, sveikatos trikdymą, niekinimą.
Pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas, ant šaukimo grąžinamosios dalies nurodė ir savo parašu patvirtino, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 32).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad V. K. skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-03-25 iki 2012-03-28, nebuvo kameroje Nr. 400. 2012-03-25 ir 2012-03-26 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, jis buvo išvykęs į Alytaus pataisos namus. Iš Alytaus pataisos namų V. K. atvyko tik 2012-03-27 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, o 2012-03-28 išvyko į Klaipėdos areštinę. Pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 400 buvo nuo 2012-02-25 iki 2012-02-28 (2012-02-28 jis išvyko į Alytaus pataisos namus). Lukiškių TI-K kameroje Nr. 400 jis praleido 3 dienas.
Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste skirstomi griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pakalbėta su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Suimtieji bei nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, skiriami į gyvenamąsias kameras ne tik vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, bet taip pat ir atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Kadangi pareiškėjas dėl laikymo atskirai su nerūkančiais asmenimis nesikreipė, Lukiškių TI-K to ir negalėjo užtikrinti.
Šalies argumentai
Patikrinus gautus iš kitų institucijų suimtųjų ir nuteistųjų prašymų, skundų registrą, paaiškėjo, kad V. K. 2012-03-12 kreipėsi į Lukiškių TI-K jau būdamas pataisos namuose. Skunde pareiškėjas nurodė, kad būdamas kameroje Nr. 400 nuo 2012-02-24 praleido kartu su rūkančiais asmenimis. Jis teigė, kad kreipėsi dėl to, jog būtų perkeltas į kitą kamerą, tačiau į tai nebuvo reaguota. Lukiškių TI-K, atsakydama į pareiškėjo gautą skundą, nurodė, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių buvo apklausti pareigūnai, kurie paaiškino, kad į juos su prašymais ar skundais V. K. nesikreipė. Lukiškių TI-K į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.
Sprendžiant V. K. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Neturtinę žalą V. K. kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų – neužtikrinimo sąlygų būti kameroje su nerūkančiais asmenimis.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, neatsižvelgiant į tai, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.
Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Šiame straipsnyje nepateikta jokių nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikoma Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies nuostata, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.
Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų; b. l. 37–39). Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.
Iš Lukiškių TI-K pateikto 2012-06-07 rašto Nr. 9-13230 matyti, kad V. K. skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012-03-25 iki 2012-03-28, nebuvo laikomas kameroje Nr. 400. 2012-03-27 pareiškėjas atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, o 2012-03-28 išvyko į Klaipėdos areštinę. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 400 pareiškėjas buvo nuo 2012-02-25 iki 2012-02-28 bei nuo 2012-04-06 iki 2012-04-10 (b. l. 28). Atsižvelgdamas į skunde nurodytą periodą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas suklydo nurodydamas buvimo Lukiškių TI-K mėnesį, ir vertina periodą nuo 2012-02-25 iki 2012-02-28. Periodas nuo 2012-04-06 iki 2012-04-10 nėra vertinamas, kadangi apie jį skunde neužsiminta, o rūkančių kalinamųjų buvimas kameroje yra kintanti aplinkybė.
Byloje nėra duomenų, kad V. K. dėl nuo 2012-02-25 iki 2012-02-28 trukusio kalinimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir prašęs laikyti jį atskirai nuo rūkančių nuteistųjų. Šioje administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2012-03-12 padavė skundą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame nurodė, kad kameroje Nr. 400 nuo 2012-02-24 buvo kartu su 11 rūkančių asmenų. Pažymėjo, kad raštu kreipėsi į budėjusį pareigūną, Lukiškių TI-K direktorių bei pamainos vyresnįjį ir prašė perkelti į kitą kamerą, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi kitų nuteistųjų akivaizdoje, buvo niekinamas ir žeminamas. V. K. prašė ištirti nurodytas aplinkybes ir nustatyti kaltus asmenis bei patikrinti, kodėl nebuvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto (b. l. 14–17). Dėl skunde nurodytų aplinkybių buvo apklausti Lukiškių TI-K pareigūnai, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atlikę tarnybą prie jo gyvenamosios patalpos. Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad su V. K. bendravo vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių nuostatomis, laikėsi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, bendrų mandagumo ir etikos taisyklių reikalavimų (b. l. 18, 19). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 4 korpuso vyresnysis S. S. nurodė, kad į jį su prašymais ar skundais V. K. nesikreipė (b. l. 19). Lukiškių TI-K direktorius 2012-03-28 sprendimu Nr. 22-615, atsižvelgęs į pareigūnų paaiškinimus, nustatė, kad V. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog pareigūnai iš jo tyčiojosi, niekino ar žemino, neatitinka tikrovės. Pareigūnai paaiškino, kad į juos su prašymais ar skundais 2012-03-25 nesikreipė (b. l. 20). Atsakovas paneigė faktą, kad pareiškėjas buvo raštu padavęs prašymą dėl laikymo atskirai. Pats pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad būtų tokį prašymą surašęs ir įteikęs ar bent bandęs įteikti Lukiškių TI-K administracijai. Nesant pareiškėjo rašytinio prašymo, pareigūnai negalėjo žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti V. K. nuo rūkančių nuteistųjų.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo).
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl trijų dienų laikymo su rūkančiaisiais galėjo pablogėti pareiškėjo sveikata, apsirgti kokia nors liga ar paūmėti ankstesnė liga. Jeigu pasyvaus rūkymo periodas būtų ilgesnis, įtakos sveikatai galimybė yra akivaizdi, tačiau trijų dienų periodas yra pernelyg trumpas, kad galėtų atsirasti pasekmės sveikatai. Pareiškėjas nėra nurodęs kokių nors sveikatos pablogėjimo faktų, todėl teismas neturi ko tirti. Skunde nurodytas teiginys dėl padarytos žalos pobūdžio yra deklaratyvus ir faktine medžiaga nepagrįstas.
Pareiškėjas buvo prašęs kviesti kaip liudytojus kartu kalintus asmenis, tačiau nė vienas iš sprendime neįrodytais pripažintų faktų – rašytinio skundo pateikimas ar žala sveikatai, negali būti įrodytas remiantis liudytojų parodymais. Pareiškimo pateikimo faktas galėtų būti patvirtinamas prašymo gavimo faktu ar nepriimto rašytinio prašymo pateikimu teismui, o sveikatos pablogėjimas – medicininiais dokumentais. LITEKO sistemoje nėra užregistruotas pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2012-03-28 rašto Nr. 22-615, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2012-03-12 skundą. Tai rodo, kad jis sutiko su rašte nustatytais faktais.
Dėl paminėtų priežasčių nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl V. K. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.