Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-317-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
1A-24-317-2011
Teisminio proceso Nr.
24-1-00210-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Diana Višinskienė

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-24-317/2011

Teisėjas Rimantas Grigas (Proceso Nr. 24-1-00210-2009)
Procesinio sprendimo kategorija: (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Algiui-Girdučiui Šalavkai, išteisintajam V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2009 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. J. pagal LR BK 245 str. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, o baudžiamoji byla Nr.1-2809-311/2009 nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. kaltintas tuo, jog nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos M. R. priimto spendimo, nesusijusio su bausme t.y., galiojant skubiai vykdytinai Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutarčiai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią E. J.(gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta laikinai nustatyta kartu su jos mama G. P.(a.k. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas laikinas materialinis išlaikymas dukrai E. J. periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį, po dviejų antstolės R. S. raginimų (2009-01-28 10.00 val. ir 2009-03-19 10.00 val.) įvykdyti teismo sprendimą bei 2009-02-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi skirtos baudos už pastarosios nutarties nevykdymą, jis dukros E. J. nuo 2009-02-18 iki 2009-04-09 neperdavė jos mamai G. P..

2009-12-02 nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismas V. J. dėl šio kaltinimo pagal LR BK 245 str. išteisino nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties bei priėmė sprendimą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Apylinkės teismas nurodė, jog V. J. veiksmuose nebuvo tyčios ir sąmoningo teismo nutarties nevykdymo, nes jis sutiko perduoti dukrą jos motinai po to, kai bus išnagrinėtas jo skundas, ką jis ir padarė Kauno apygardos teismui 2009-04-08 nutartimi atmetus V. J. skundą.

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo 2009-12-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 245 str. bei nubausti jį 20 MGL (2600 litų) bauda.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Prokuroro teigimu, V. J. žinojo apie pareigą vykdyti 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apie tokią pareigą jis sužinojo 2009-01-17, kuomet antstolė R. S. telefonu jį informavo apie ją. Pareigos vykdyti teismo sprendimą žinojimą patvirtina du antstolės R. S. 2009-01-28 d. bei 2009-03-19 d. raginimai įvykdyti teismo sprendimą, dėl kurių kaltinamasis buvo tinkamai informuotas, bei 2009-02-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuria V. J. skirta bauda už 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties nevykdymą.

Apelianto nuomone, tai, jog V. J. nevykdė 2009-01-14 nutarties dėl to, jog ją apskundė Kauno apygardos teismui, prieštarauja LR CPK 151 str. 3 d. įtvirtintai nuostatai, kadangi padavimas atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesustabdo jos vykdymo. Apelianto įsitikinimu, net ir apskundęs tokią teismo nutartį, V. J. privalėjo ją vykdyti skubiai ir nelaukdamas Kauno apygardos teismo sprendimo dėl jo skundo nagrinėjimo. Skunde nurodoma, jog su tokia įstatymine nuostata V. J. buvo susipažinęs, kuomet rengė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui; apie skubų nutarties vykdymą bei apie vykdymo nesustabdymą padavus skundą jį informavo ir antstolė R. S.. Prokuroro nuomone, yra pagrindas teigti, kad V. J., žinodamas apie pareigą skubiai vykdyti 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo(kuria jis buvo įpareigotas savo dukrą E. J. perduoti jos mamai G. P.), turėdamas objektyvias galimybes tą nutartį įvykdyti ir suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, tyčia, sąmoningai, piktybiškai nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, nepagrįsti teismo motyvai, kad 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ji skundžiama per 7 dienas atskiruoju skundu ir V. J. nebuvo tiesiogiai įpareigotas iki nustatyto tam tikro laiko perduoti savo dukrą jos motinai G. P., kadangi teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodymas, jog nutartis yra vykdytina skubiai. Nurodyti motyvai nesuteikė pagrindo V. J. teismo nutartį ignoruoti bei pačiam nuspręsti dėl jos vykdymo privalomumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis bei jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Skundas atmestinas, tačiau apylinkės teismo nuosprendis naikintinas bei priimtinas naujas nuosprendis, nes pirmos instancijos teismas padarė LR BPK 369 str. 3d. numatytą esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sutrukdžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį(LR BPK 329 str. 4p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-01-14 Kauno m. apylinkės teismas priėmė nutartį(b.l. 5), kurioje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones-laikinai nustatė E. J. gim. 2008-03-23 gyvenamąją vietą kartu su jos motina-G. P. bei priteisė iš V. J. laikiną materialinį išlaikymą dukrai E. J. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė nutartį vykdyti skubiai, jos vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui bei nurodė, jog ji įsigalioja nuo nutarties priėmimo dienos, tačiau per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Šalies argumentai

Tuoj po nutarties priėmimo t.y. 2009-01-20 V. J. 2009-01-14 teismo nutartį atskiruoju skundu apskundė Kauno apygardos teismui(b.l.10), kuriame nurodė, jog byla bus vedama per advokatę Dianą Višinskienę.

Antstolė R. S. 2009-01-23 raštu paragino V. J. įvykdyti teismo sprendimą, t.y. informavo jį apie priimtą Kauno m. apylinkės 2009-01-15 nutartį bei pranešė jam, kad 2009-01-28 10val. G. P. atvyks į jo namus (duomenys neskelbtini) pasiimti dukters E. J., o jis privalo būti namuose ir netrukdyti pasiimti vaiko. Antstolė informavo, jog nevykdant šio įpareigojimo, teismas gali skirti iki 1000 Lt baudą (b.l. 37).

Iš 2009-01-28 akto matyti, jog 2009-01-28 10 val. G. P., antstolė R. S. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė D. P. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau V. J. durų neatidarė ir dukters išieškotojai neperdavė(b.l. 38).

Išnagrinėjęs 2009-02-04 antstolės R. S. pareiškimą Kauno miesto apylinkės teismas už antstolio reikalavimų nevykdymą 2009-02-17 nutartimi nubaudė V. J. 500 Lt bauda, kurią šis sumokėjo(b.l. 202).

2009-03-12 raštišku raginimu antstolė R. S. antrą kartą paragino V. J. įvykdyti teismo 2009-01-14 sprendimą bei informavo jį, kad 2009-03-19 10val. G. P. atvyks į jo namus (duomenys neskelbtini) pasiimti dukters E. J., o jis privalo būti namuose ir netrukdyti pasiimti vaiko(b.l. 42).

Iš 2009-03-24 pareiškimo(b.l.33-35) matyti, jog 2009-03-19 G. P., antstolė R. S. bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A.K. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė (antstolės sprendimo neįvykdymo akto byloje nėra).

Teisme apklausta liudytoja antstolė R. S. patvirtino, jog iš anksto raštu pranešusi V. J. bei paraginusi jį įvykdyti teismo nutartį, ji du kartus t.y. 2009-01-28 bei 2009-03-19 buvo nuvykusi pas V. J. į namus (duomenys neskelbtini), kad įvykdyti Kauno m. apylinkės teismo 2009-01-14 nutartį, tačiau V. J. namuose nerado. Antstolė teisme patvirtino kaltinamojo teiginius, kad abu kartus V. J. ją informavo telefonu, kad R. S. raginimuose nurodytu laiku t.y. 2009-01-28 bei 2009-03-19 jo namuose nebus, nes jis tuo metu su vaiku bus išvykęs.

Nusikalstamos veikos, kuria apkaltintas V. J., subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Tokią kaltės formą lemia veikos pobūdis, nusikaltimo aprašymo nusikalstamos veikos sudėtyje būdas. Kaltės turinį šiame nusikaltime sudaro subjekto psichinis santykis su daroma veika. Asmuo turi suvokti, kad savo veika kėsinasi į baudžiamojo kodekso saugomą teisingumo vykdymą konkrečioje byloje, turi suvokti, kad savo veiksmais trukdys teisingumui konkrečioje byloje bei žinoti, kad nėra aplinkybių, kurios neleistų atlikti veikos ar kilti jos padariniams.

Taigi, subjektyvioji LR BK 245 str. numatytos veikos pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad privalo vykdyti teismo sprendimą ar nutartį, žino, iki kokio termino būtina ją įvykdyti, suvokia, kad tie terminai yra pažeidžiami ir dėl to jam gali būti taikomas baudžiamasis įstatymas. Jei asmuo tai suvokia ir toliau vengia vykdyti teismo sprendimą ar nutartį, jis tyčia daro LR BK 245 str. numatytą veiką.

Kaltininko valia bei pastangos šiame nusikaltime turi būti sutelkta ir nukreipta atlikti įstatymo draudžiamą veiksmą t.y. iš esmės piktybinį teismo sprendimo nevykdymą ir jis tokio tikslo turi siekti. Asmuo, siekiantis įvykdyti LR BK 245 str. numatytą veiką, turi akivaizdžiai ignoruoti teismo priimtus sprendimus ar net atvirai atsisakyti juos vykdyti, nepaisant priminimo, prašymo ar raštiško įspėjimo vykdyti teismo sprendimą, nesusijusį su bausme. Esant objektyvioms sprendimo nevykdymo priežastims, nevykdymas negali būti pripažintas nusikalstamu.

Kaltinamasis neturi teisinio išsilavinimo. Iš byloje esančių ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, jog V. J. yra sirgęs psichine liga-šizotipiniu sutrikimu, dėl kurios jam buvo taikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o 2004-12-14-2005-01-06 laikotarpyje jis buvo gydytas VšĮ Kauno psichiatrijos ligoninėje. Šizotipinis sutrikimas jam konstatuojamas ir šiuo metu. Teisme kaip liudytoja apklausta advokatė Diana Višinskienė, su kuria išteisintasis konsultavosi dėl 2009-01-14 Kauno apylinkės teismo nutarties ir kurią nurodė 2009-01-20 atskirajame skunde kaip savo atstovę tolimesniame procese, patvirtino, jog ji konsultavo V. J. bei aiškino jam, kaip turi būti vykdoma teismo nutartis. Ji paneigė tiesiogiai patarusi V. J. neatiduoti dukterį G. P., tačiau patvirtino parengusi atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismui dėl apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties bei išaiškino išteisintajam, jog vaiko perdavimas pagal teismo sprendimą turėtų vykti civilizuotai, dalyvaujant ne tik antstolei, bet ir abiejų šalių advokatams.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismo 2009-01-14 nutartimi V. J. nebuvo tiesiogiai įpareigotas perduoti savo dukrą E. J. G. P.. Iš esmės savo turiniu ydingoje nutartyje buvo tik laikinai nustatyta mažametės E. J. gyvenamoji vieta -kartu su ieškove G. P., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos, o iš V. J. buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas dukrai E. J.. Taigi, G. P. toliau gyvenant jos dukters gyvenamojoje vietoje-bute Baltijos g. 10-15 Kaune, nutartis iš esmės pagal savo turinį būtų vykdoma.

Visuma teisme ištirtų bei apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų tik patvirtina, jog pagal savo psichinę būklę ir neturėdamas teisinių žinių bei negavęs tinkamos teisinės pagalbos, V. J. negalėjo suvokti ir nesuvokė, kad savo veika kėsinasi į baudžiamojo kodekso saugomą teisingumo vykdymą konkrečioje byloje, kad savo veiksmais trukdo teisingumui. Nors antstolė ir nurodė, jog aiškino V. J., jog jis privalo vykdyti teismo nutartį, tačiau jam- nedalyvavusiam teismo posėdyje, nebuvo tinkamai išaiškinta, kaip ir kokiais terminais jis turi įgyvendinti nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Antstolės raginimuose nurodytu laiku nebūdamas namuose, kaltinamasis informavo telefonu antstolę, kad jis iš anksto yra suplanavęs išvykti iš namų ir jos nurodytu laiku namuose nebus. Taigi, įspėdamas antstolę R. S., kad jos nurodytu laiku nebus namuose, jis neatsisakė įvykdyti teismo nutartį, o tik nurodė, jog jos nurodytu laiku negali įvykdyti teismo nutartyje nurodytų įpareigojimų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiesioginės tyčios nevykdyti teismo sprendimų jis neturėjo, vertino susidariusią situaciją ir veikė ne vien pagal savo supratimą, bet ir atsižvelgdamas į jam padedančios advokatės patarimus. Gavęs jį atstovaujančios advokatės D.Višinskienės patikinimą, jog neverta skubėti vykdyti jo dukters perdavimą jos motinai, o būtina laikytis tam tikrų procedūrų, be to, žinodamas, jog 2009-01-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartis atskiruoju skundu apskųsta Kauno apygardos teismui, ir šis nėra priėmęs galutinio sprendimo, V. J. negalėjo suvokti, jog pažeidžia kokius tai nutarties vykdymo terminus ir dėl to jam gali būti taikomas baudžiamasis įstatymas. Tik tuo atveju, jei V. J. būtų tinkamai išaiškinta apylinkės teismo nutartis, jos vykdymo tvarka ir nutarties nevykdymo pasekmės, o visa tai suvokdamas jis ir toliau būtų vengęs vykdyti teismo nutartį, tik tuomet būtų buvęs teisinis pagrindas pripažinti V. J. kaltu padarius LR BK 245 str. numatytą veiką.

Visuma teisme ištirtų įrodymų paneigia apeliaciniame skunde aptariamus teiginius bei patvirtina, kad V. J. valia bei pastangos nebuvo sutelktos ir nukreiptos atlikti įstatymo draudžiamą veiksmą-tyčinį ir piktybinį teismo sprendimo nevykdymą, o jis tokio tikslo siekė. Jokiu būdu negalima daryti išvados, jog V. J. akivaizdžiai ignoravo teismo nutartyje priimtus sprendimus ar atvirai atsisakė juos vykdyti. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog po Kauno apygardos teismo 2009-04-08 nutarties, kuria buvo atmestas jo atskirasis skundas dėl Kauno m. apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties, V. J. iš karto geranoriškai perdavė dukrą G. P..

Taigi, esant aukščiau aptartoms objektyvioms apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties nevykdymo priežastims, jos nevykdymas negali būti pripažintas nusikalstamu. Būtent dėl šių priežasčių kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas išteisinti V. J. buvo pagrįstas.

Tačiau, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas bei priimtinas naujas nuosprendis, nes pirmos instancijos teismas padarė LR BPK 369 str. 3d. numatytą esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sutrukdžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priėmė sprendimą išteisinti V. J., nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, o baudžiamąją bylą Nr.1-2809-311/2009 nutraukti.

LR BPK 303 str. 5d. yra nustatyta, jog teismas išteisinamąjį nuosprendį priima tik dviem atvejais: kuomet nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(BPK 303 str. 5d. 1p.) ir, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką(BPK 303 str. 5d. 2p.).

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(BPK 303 str. 5d. 1p.), todėl šiuo pagrindu jis ir turėjo būti išteisintas.

LR BPK 235 str. yra nurodyti atvejai, kuomet baudžiamoji byla yra nutraukiama. Nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukiama LR BPK 303 str. 4d. numatyta tvarka ir šiame BPK straipsnyje numatytais pagrindais. Iš apylinkės teismo nuosprendžio negalima nustatyti, kokiu pagrindu ir kuo vadovaujantis buvo priimtas ydingas sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 1-2809-311/2009 jau po to, kai priimtas sprendimas asmenį išteisinti.

Išteisindamas V. J. BPK nenumatytu pagrindu ir, tuo pat metu, baudžiamąją bylą nutraukdamas bei nenurodydamas bylos nutraukimo pagrindų, apylinkės teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso kodekso 303 str., 305 str., 307 str. nuostatas, kas sutrukdė teismui priimti teisingą ir įstatymu pagrįstą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 4p.

nusprendė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d nuosprendį, kuriuo V. J. pagal LR BK 245 str. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, o baudžiamoji byla Nr.1-2809-311/2009 nutraukta, bei priimti naują nuosprendį:

V. J. kaltintą ir atiduotą teismui pagal LR BK 245 str.-išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(BPK 303 str. 5d. 1p.).

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. J. panaikinti.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Algerdas UrbšysJurgis Kiškis