- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- N-438-890-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00253-2010-2
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas V. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalį už tai, jog 2010 m. sausio 11 d. nustatyta, kad jis, būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės V. Č. sutuoktiniu, iki nurodyto termino, t. y. iki 2009 m. gruodžio 8 d., neįvykdė pakartotinio privalomo nurodymo Nr. VR-14.2.-172 (2009-11-17), kuriuo buvo įpareigotas pašalinti tinklinę tvorą iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutarimu V. Č. skyrė 100 Lt administracinę baudą už ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Teismas konstatavo, jog nors V. Č. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje pateikta medžiaga patikrinimo aktais, fotolentelėmis, privalomaisiais nurodymais. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2009 m. lapkričio 17 d. privalomasis nurodymas buvo pakartotinas, nes analogiškas privalomasis nurodymas V. Č. buvo duotas ir 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau šis nurodymas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas. Be to, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi konstatavo, kad V. Č. duotas privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu V. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jokiais prevenciniais tikslais nei pirminio, nei pakartotinių privalomųjų nurodymų negalima pagrįsti, nes kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-2554/2011, tvora toje pačioje vietoje stovi nuo 1958 m., t. y. daugiau nei 50 metų. Todėl, apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad nebuvo jokio faktinio pagrindo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnams imtis skubių prevencinių veiksmų. Be to, kaip teigia apeliantas, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau buvo nagrinėjamas jo skundas dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr.AM054916 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-474. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą skirti jam baudą, neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes, egzistavusias skundžiamo Vilniaus miesto agentūros 2010 m. sausio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr.053333 surašymo metu, o vadovavosi žymiai vėliau paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nors, pasak apelianto, atgalinės įtakos tokios aplinkybės negali turėti. Be to, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nevertino privalomųjų nurodymų pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, o rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1386/2011, kuri, apelianto nuomone, neturi prejudicinės galios šioje byloje ir dėl kurios pateiktas prašymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl V. Č. skirtos administracinės nuobaudos pagal jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis neįvykdė 2009 m. lapkričio 17 d. jam duoto privalomo nurodymo, kuriuo buvo įpareigotas iki 2009 m. gruodžio 8 d. tvorą, esančią žemės sklype, Vilkeliškių g. 2A, Vilniuje, iškelti iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog tuo V. Č. pažeidė Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, jog klausimai, susiję su 2009 m. lapkričio 17 d. duoto privalomojo nurodymo teisėtumu, inter alia buvo keliami ir nagrinėjami administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 išaiškino, jog vien tik iš Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija) ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) negali būti kildinama asmenų pareiga pašalinti iki šių nuostatų įsigaliojimo pastatytas tvoras pakrantės apsaugos juostose. Tuo tarpu tiek 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomajame nurodyme, tiek ir pakartotiniame 2009 m. lapkričio 17 d. duotame nurodyme aplinkosaugos įstatymų pažeidimą bei reikalavimą šį pažeidimą pašalinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas kildino iš esmės tik iš paminėtų nuostatų. Tačiau, kaip konstatavo išplėstinė teisėjų kolegija, privalomuosiuose nurodymuose nėra jokių faktinių duomenų ar argumentų, kad ginčo tvora pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta jau galiojant nurodytoms teisės norminių aktų nuostatoms. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, kad pirminis 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs ir įstatymų nustatytais terminais neapskųstas, nėra pagrindo vertinti kaip eliminuojančios galimybę ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumą grįsti galimai netinkamu Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų taikymu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek pirminis 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas, tiek ir 2009 m. lapkričio 17 d. V. Č. duotas pakartotinis nurodymas, už kurio nevykdymą jam buvo skirta administracinė nuobauda, yra vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad, nevykdydamas pakartotinio 2009 m. lapkričio 17 d. privalomojo nurodymo, V. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
V. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą ir V. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.