Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. J., J. J., antstolis D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininko R. J. sutuoktinės J. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui. Nurodė, jog antstolis D. Š. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-4330-647/2016, vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829. Vykdant skolos išieškojimą nustatyta, kad skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, dirba, tačiau atsižvelgiant į darbo užmokesčio dydį bei turimus įsiskolinimus skolos padengimas per 6 mėnesius abejotinas.Suinteresuotas asmuo J. J. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog skolininko prisiimti įsipareigojimai yra jo asmeniniai, apie kuriuos ji nieko nežinojo. Skolininkas nuo 2014-09-01 dirba nereguliariai. Skolininkas turi dar penkias vykdomąsias bylas pas antstolį I. G., kuriam 2017-01-06 buvo sumokėta 200 Eur ir 2017-02-13 buvo sumokėta 100 EUur. Suinteresuotas asmuo J. J. ir skolininkas augina mažametį vaiką. Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašė jį tenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-13 nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. J. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini).Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepateikia jokių įrodymų, jog šeimoje auginamas mažametis vaikas, taip pat nepateikia kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju būtina nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas turi pakankamai asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Suinteresuotojo asmens J. J. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. J. ir J. J. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikė, kad šių suinteresuotų asmenų dalys suinteresuoto asmens J. J. darbo užmokestyje lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nustatė, kad skolininkui R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. J. gaunamo darbo užmokesčio (CK 3.112 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį ir pripažinti J. J. gaunamą darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas J. J. asmeniniu turtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nustatydamas turto dalį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė augina mažametį vaiką. Teismui buvo pateiktas apeliantės banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi, kad apeliantei mokama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento išmoka vaikui. Tokios išmokos gavimas yra pakankamas įrodymas, kad šeimoje auga mažametis vaikas.Teismas ignoravo CK 3.123 straipsnio 4 dalį, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad R. J. nuo 2013-08-09 iki 2015-06-02 niekur nedirbo, nesirūpino nepilnamečio vaiko išlaikymu ir pats buvo išlaikomas iš apeliantės darbo užmokesčio. Skolos paėmimo faktą R. J. nuo šeimos nuslėpė. Šeima negauna iš R. J. jokių pajamų, apie skolos faktą nežinojo, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. prašo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.Pareiškėjas UAB „Finansų administravimas“ prašo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Teismo nutartimi nustatytas ne prievolės bendrumas, o nustatyta R. J. dalis bendrame turte, iš kurios išieškojimas galimas – tad argumentai, kad vartojimo kreditas buvo naudojamas asmeniniams poreikiams – neturi reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkui R. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. J. gaunamo darbo užmokesčio, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.Byloje nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/16/04829 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-4330-647/2016 dėl 1 057,17 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ naudai iš R. J.. Antstolis 2016-11-16 priėmė raginimą Nr. S16-50887 per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 6). Šis raginimas buvo įteiktas skolininko dukrai L. J. 2016-11-22. Taip pat nustatyta, kad suinteresuotų asmenų R. J. ir J. J. santuoka sudaryta 2007-09-08 (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 27). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, jog sutuoktiniai R. J. ir J. J. vedybų sutarties nėra sudarę (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 26). Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 29), 2017-01-13 areštavo visas suinteresuoto asmens J. J. pinigines lėšas, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilygintos darbo užmokesčiui (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 33-34). Antstolis 2017-01-13 pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 32). Pareiškėjas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto dalies nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-13 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. J. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini).Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo J. J. nurodo, kad teismas, nustatydamas turto dalį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantė augina mažametį vaiką, šeima negauna iš R. J. jokių pajamų, apie skolos faktą nežinojo, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje tarp sutuoktinių, siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį. Vykdymo procese CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys.Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, kai turtas nėra dalinamas tarp sutuoktinių, o tik individualizuojama sutuoktinio turto dalis bendrame turte, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdymo procese, nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ypatumų, teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). <...> Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog R. J. ir J. J. augina mažametį vaiką, skolininkas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, skolininko atžvilgiu už jo padarytus administracinius pažeidimus yra vedamos dar kelios vykdomosios bylos, kuriose vykdomi išieškojimai iš skolininko R. J. (vykdomoji byla Nr. 0178/16/04829, v.b.l. 23), o iš byloje esančių pinigų mokėjimo kvitų matyti, jog skolas už skolininką R. J. dengia jo sutuoktinė J. J. (b. l. 28, 29). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog siekiant apsaugoti suinteresuotų asmenų nepilnamečio vaiko interesus, taip pat išlaikyti vaiko, skolininko sutuoktinės ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, šiuo atveju buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vertinant, kokia apimtimi gali būti teisėtu pagrindu nukrypta nuo lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju būtina atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus ir suderinti visų priešingą suinteresuotumą vykdymo procese turinčių asmenų pozicijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. SUTUOKTINIŲ TURTINES PRIEVOLES REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad skolininkui R. J. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės J. J. darbo užmokesčio. Tokia dalis yra adekvati skolininko nepilnamečio vaiko, skolininko sutuoktinės ir išieškotojo interesams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d. ) ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį pakeisti, nustatant, kad skolininkui R. J. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės J. J. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad skolininkui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis sutuoktinės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini).