Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjams advokatams Kazimierui Pėdnyčiai, Rūtai Danutei Paltarokaitei ir Juozapui Puškoriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - areštu 30 (trisdešimčiai) parų, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 263 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. G. pasikėsino pavogti narkotines medžiagas, o būtent:

jis, 2011-10-01, apie 7.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pavogti narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, ištraukdamas iš neblaivaus miegančio R. J. striukės kišenės, pavogė nenustatytą kiekį pluoštinių kanapių, kurių dalį suvartojo, o likusį kiekį – 1,19 g. pluoštinių kanapių (ir jų dalių) laikė su savimi iki 2011-10-01 8.50 val., kol Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį sulaikė ir aptiko nurodytą kiekį pluoštinių kanapių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo D. G. valios, kadangi jis, pats to nežinodamas, kėsinosi ne į numatytą nusikalstamos veikos, o kitą dalyką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jam inkriminuotu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2011 spalio 1 d., apie 8 val. ryto, pamatęs, kad kaltinamasis R. J. miega ant suoliuko šalia kazino ir turi kanapių, nusprendė dalį kanapių iš jo paimti ir surūkyti, ką jis ir padarė, slaptai paimdamas dalį kanapių iš miegančio kaltinamojo R. J. striukės kišenės. Kadangi jis surūkė tik dalį iš kaltinamojo R. J. paimtų kanapių, kitą dalį pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė pasikėsinimu pagrobti narkotines medžiagas įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. spalio 1 d. ji dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vaizdo operatore ir stebėjo vaizdą, perduodamą iš vaizdo kamerų, esančių Gedimino prospekte, Vilniuje. Ji pastebėjo, kaip kaltinamasis D. G., priėjęs prie ant suoliuko prie kazino miegančio kaltinamojo R. J., iš pastarojo striukės kišenės ištraukė plastikinį maišelį su jame esančia medžiaga, panašia į narkotines medžiagas, todėl ji iškvietė policijos patrulius, kurie sulaikė abu kaltinamuosius ir pristatė juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu (T.1., b.l. 30) liudytoja J. S. pateikė vaizdo įrašą, dėl kurio ji davė parodymus, kuris buvo apžiūrėtas ir po apžiūros pridėtas prie bylos (T.1., b.l. 31-34). Liudytojos J. S. nurodytos aplinkybės taip pat patvirtinamos ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pateiktu vaizdo įrašu (T.1., b.l. 36-39).

Kad kaltinamieji R. J. ir D. G. buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, o asmens kratų metu pas juos buvo rasti plastikiniai maišeliai su medžiaga, panašia į narkotinę medžiagą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas – policijos pareigūnas – R. Ž..

Bylos teisminio nagrinėjimo metu teismo ekspertai, ištyrę pas kaltinamąjį D. G. rastą augalinės kilmės medžiagą, nustatė, kad pas jį rastose kanapėse, kurių pradinė masė 1,19 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra <0,05%, t.y. kanabinoidų santykis yra mažesnis už 1, ir pateikė išvadą, jog tuo atveju, kai kanapėse esančių kanabinoidų santykis yra mažesnis už vienetą, kanapės yra priskiriamos ne narkotinėms, o pluoštinėms kanapėms (T.2., b.l. 197-200).

Sutinkamai su Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimais, pluoštinėmis kanapėmis laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurios auginamos vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

Taigi, ekspertiniais tyrimais nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir D. G. disponavo medžiagomis, kurios nėra priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir kurių civilinė apyvarta leidžiama tam tikromis Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009 ir Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme numatytomis sąlygomis, todėl kaltinamasis D. G. pagrobė augalinės kilmės medžiagą, kuri nėra priskiriama narkotinėms medžiagoms.

Tačiau kaltinamojo D. G., liudytojų J. S. ir R. Ž. parodymais, taip pat byloje esančiais vaizdo įrašų apžiūros protokolais, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. G., turėdamas tikslą savo reikmėms įgyti narkotinių medžiagų, ir manydamas, jog jų turi kaltinamasis R. J., ištraukdamas iš neblaivaus ant suoliuko miegančio kaltinamojo R. J. striukės kišenės plastikinį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, pavogė nenustatytą kiekį pluoštinių kanapių, kurių dalį suvartojo, o likusį kiekį – 1,19 g. pluoštinių kanapių laikė su savimi iki 2011-10-01 8.50 val., kol (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apibendrindamas šiuos baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis D. G., veikdamas tiesiogine tyčia, kėsinosi pavogti narkotines medžiagas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi esant faktinei klaidai dėl nusikalstamos veikos dalyko (error fakti), jis pats to nesuvokdamas, pagrobė ne narkotines kanapes (narkotinę medžiagą), o pluoštines kanapes, kurios prie narkotinių medžiagų nėra priskiriamos, ir kurių apyvarta nėra uždrausta. Tokie kaltinamojo D. G. veiksmai turi būti vertinami ir kvalifikuojami kaip pasikėsinimas pagrobti narkotines medžiagas, t.y. jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios sutapo su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris niekur nedirba ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią BK 263 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis D. G. padarė prieš priimant 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta arešto bausmė, todėl šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su arešto bausme, paskirta ankstesniu teismo nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Baudžiamojoje byloje esantį voką su po ekspertinio tyrimo likusiomis pluoštinėmis kanapėmis (ir jų dalimis, T. 2., b.l. 202), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kaltinamajam R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos

Kaltinamasis R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 7,75 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios dalį – 1,19 g. 2011-10-01 7.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė D. G., o likusią dalį - 6,56 g. laikė su savimi iki 2011-10-01 8.50 val., kol Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ji buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais R. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras atsisakė nuo kaltinimo R. J. nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir prašė jį išteisinti.

Dėl kaltinamajam R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Taigi, šios nusikalstamos veikos privalomu požymiu įvardijamas nusikaltimo dalykas– narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuris turi būti įrodinėjamas kiekvienoje baudžiamojoje byloje, o baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris neteisėtai disponavo medžiagomis, kurios įstatymais nustatyta tvarka pripažintos narkotinėmis ar psichotropinėmis.

Kaip minėta, teismo ekspertams ištyrus pas kaltinamąjį R. J. rastą augalinės kilmės medžiagą, nustatyta, kad pas jį rastose kanapėse, kurių pradinė masė 6,56 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra <0,05%, t.y. kanabinoidų santykis yra mažesnis už 1, ir pateikė išvadą, jog tuo atveju, kai kanapėse esančių kanabinoidų santykis yra mažesnis už vienetą, kanapės, vadovaujantis Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 39 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimais, yra priskiriamos ne narkotinėms, o pluoštinėms kanapėms (T.2., b.l. 197-200).

Kadangi kaltinamasis R. J. disponavo medžiagomis, kurios nėra priskiriamos prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, būtinojo požymio – nusikaltimo dalyko, todėl dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, jis turi būti išteisintas.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. J. nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamasis R. J. turi būti išteisintas, jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos požymių, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali slėptis nuo apeliacinio proceso arba gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam R. J. skirti kardomąją priemonę šiuo metu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę D. G. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 25 (dvidešimt penkioms) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. spalio 3 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai ir kaltinamąjį D. G. laikyti atlikusiu šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikinti, paleidžiant jį iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomosios priemonės R. J. neskirti.

Baudžiamojoje byloje esantį voką su pluoštinėmis kanapėmis (ir jų dalimis), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.