- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-28
- Bylos Nr.
- eAN2-238-806/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 90 Eur bauda (administracinė nuobauda), kartu paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. Nutarime nustatyta, kad A. M., 2025 m. spalio 22 d. apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu), t. y. tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 punktą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad A. M. padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kaltė įrodyta visiškai, paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai bei pagrindo jas švelninti nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai surinkta pakankamai objektyvių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę, įrodymai administracinio nusižengimo byloje turi būti vertinami visapusiškai, objektyviai ir nešališkai, o visos abejonės dėl kaltės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.2. Byloje neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko veiksmus, kurie atitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi įvykio metu vairuojant transporto priemonę, mobiliojo ryšio telefonas nebuvo naudojamas, laikomas rankoje ar jokiu kitu būdu maigomas, t. y. telefonas buvo valdomas naudojant laisvų rankų įrangą, o toks naudojimas pagal KET nėra draudžiamas. Policijos pareigūno nurodyta aplinkybė, kad neva buvo laikomas mobiliojo ryšio įrenginys dešinėje rankoje, savaime nepatvirtina faktinio naudojimosi, kuris būtinas inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymis.
3.3. Pareigūno teiginys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir laikė ją savo dešinėje rankoje, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais (vaizdo įrašu, nuotraukomis ar kt.), o vien tik subjektyvus pareigūno vertinimas negali būti laikomas pakankamu bei neginčijamu asmens kaltės įrodymu. Policijos pareigūno pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ būtent ir patvirtina, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo padėtas transporto priemonės laikiklyje, o ne laikomas rankoje. Ši objektyvi aplinkybė prieštarauja pareigūno teiginiams (parodymams), jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neva laikė telefoną dešinėje rankoje prie ausies. Be to, policijos pareigūnas atsisakė tinkamai išklausyti paaiškinimus ir iš anksto formavo nuomonę apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, remdamasis tik tuo, jog šis baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, todėl tokie pareigūno veiksmai nesuderinami su objektyvumo ir nešališkumo principais, kurie privalomi administracinio nusižengimo teisenoje. Be kita ko, policijos pareigūnas nesiėmė jokių veiksmų siekiant patikrinti objektyvius duomenis, kurie galėtų arba patvirtinti, arba paneigti neva padaryto teisės pažeidimo faktą. Pavyzdžiui, nebuvo tikrinami mobiliojo ryšio duomenys – ar tuo metu buvo gauti arba atlikti skambučiai, ar apskritai buvo naudojamasi telefonu ir panašiai.
3.4. Policijos pareigūno parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas A. S. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone – „Spaudinėjo, kažką naršė, žiūrėjo ar rašė žinutę“. Kita vertus, įvykio metu (tai užfiksuota ir vaizdo įrašuose) tas pats policijos pareigūnas nurodė visai kitas faktines aplinkybes, jog šis teisės pažeidimas buvo padarytas laikant telefoną dešinėje rankoje prie ausies. Abejonių kelia ir tai, kad pareigūnas teigė matęs, jog vairuojant transporto priemonę buvo naudojamasi mobiliojo ryšio priemone, tačiau tuo pačiu metu pats pareigūnas irgi vairavo. Tai leidžia pagrįstai abejoti ar pareigūnas galėjo tinkamai ir tiksliai stebėti veiksmus, nes tuo pačiu metu privalėjo vairuoti ir stebėti eismą. Šie esminiai parodymų neatitikimai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir objektyvumo.
3.5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis tuo metu, kai vairavo transporto priemonę, savo dešinę ranką buvo atrėmęs į porankį, o pačią ranką laikė prie galvos, todėl pareigūnui ir galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad naudojamasi mobiliojo ryšio priemone, nors iš tiesų tokie veiksmai nebuvo atliekami. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat akcentuoja, kad tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo susijaudinęs, todėl jo paaiškinimai galėjo būti netiksliai suprasti arba netinkamai interpretuoti. Jis nuosekliai nurodė, kad mobiliojo ryšio įrenginys buvo padėtas laikiklyje ir juo nebuvo naudojamasi. Tuo metu telefone veikė vaizdo turinys (įrašas), kuris automatiškai atkuriamas, todėl ir nebuvo jokio realaus poreikio atlikti papildomus veiksmus, pavyzdžiui, telefono spaudymą, naršymą telefone ar žinučių rašymą, t. y. nebuvo jokio tikslo naudotis telefonu vairavimo metu. Taip pat apylinkės teismui buvo pateiktos tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmeninės, tiek ir darbdavio mobiliojo ryšio priemonių įeinančių bei išeinančių skambučių išklotines. Šie duomenys patvirtina, kad neva padaryto teisės pažeidimo metu nebuvo atliekami jokie skambučiai ir (ar) naudojami mobilieji duomenys, t. y. nebuvo naudojamos jokios programėlės, kurioms reikalingas duomenų perdavimas. Tai akivaizdžiai įrodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo naudojamasi mobiliojo ryšio priemone. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažino ir paskirtas baudas sumokėjo, o tai tik patvirtina polinkį pripažinti padarytus teisės pažeidimus. Šiuo gi atveju kaltė nėra pripažįstama, kadangi administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.
4. Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo gautas Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo yra prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą, pagrįstai ir teisėtai skundo netenkino bei Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą, o pačioje skundžiamoje nutartyje detaliai išdėstyti ir įvertinti skundo motyvai bei argumentai. Vien tai, kad nėra sutinkama su nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, apylinkės teismo padarytomis išvadomis, be to, pateikiamas subjektyvus byloje esančių (surinktų) įrodymų vertinimas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog įrodymai įvertinti neteisingai ar Nutarimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad padarytos įrodymų vertinimo klaidos, kurios būtų lėmusios nepagrįsto (tuo pačiu ir neteisėto) Nutarimo priėmimą, todėl A. M. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės turi būti vertinamos kritiškai (kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės).
Motyvuojamoji dalis
I. Teismo argumentai ir išvados
A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, t. y. jis administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu (2025 m. spalio 22 d. apie 15.10 val.) ir vietoje ((duomenys neskelbtini)), vairuodamas transporto priemonę („Volkswagen Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) nesinaudojo mobiliojo ryšio priemone, liudytoju apklausto policijos pareigūno duoti parodymai negali būti pagrindas traukti administracinėn atsakomybėn, nes pareigūnas galėjo ir apsirikti (klaidingai įvertinti situaciją, kad buvo naudojamasi telefonu).
7. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla ir Institucijos Nutarimu bei skundžiama nutartimi, įvertinęs apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir motyvus, daro išvadą, kad A. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (past. – detalus inkriminuojamam teisės pažeidimui aktualus teisinis pagrindas (reglamentavimas) nurodytas skundžiamos nutarties 2-ame puslapyje, todėl papildomai atkartojamas šioje nutartyje nebus), asmens kaltė įrodyta visiškai ir nekelia abejonių, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir A. M. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
8. Sutiktina su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, kad iš tiesų šioje administracinio nusižengimo byloje yra vienintelis A. M. kaltę patvirtinantis įrodymų šaltinis, o būtent: policijos pareigūno A. S. parodymai bei vaizdo įrašai, kuriuose nėra tiesiogiai užfiksuotas daromas teisės pažeidimas (ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas). Kita vertus, vien ši aplinkybė savaime negali būti pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
9. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. S. tiek iš karto po inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo bendraudamas su A. M., tiek ir apklausiamas apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu, patvirtino, jog matė kaip mikroautobuso vairuotojas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) dešine ranka naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, tai gerai matėsi, nes mikroautobusas buvo aukštesnis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra skirtumo kokį konkretų veiksmą atliekantį A. M. pamatė policijos pareigūnas (spaudinėjimas, naršymas, žinučių tikrinimas, skambinimas ir pan.), nes, kaip galima suprasti iš A. S. duotų paaiškinimų, asmens atliekamas veiksmas su telefonu nebuvo toks, kuris neužtrauktų administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. transporto priemonė nestovėjo vietoje, mobiliojo ryšio priemonė nebuvo valdoma naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Be kita ko, liudytojas A. S. parodė ir tai, kad jis matė A. M. veiksmus labai gerai, kadangi mikroautobusas buvo aukštesnis. Šią aplinkybę (dėl gero matomumo) patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti, jog įvykio metu oras buvo geras (saulėta, mažai debesuota), o atstumas tarp liudytojo ir A. M. vairuotų transporto priemonių (kai jos buvo lygiagrečioje vienas kitam padėtyje, prasilenkiama ir įmanoma pamatyti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo atliekamus veiksmus) buvo vos keli metrai, todėl sunkiai tikėtina, kad profesionalus ir, tikėtina, labai dažnai praktikoje susiduriantis su analogiško pobūdžio teisės pažeidimų darymu policijos pareigūnas „tiesiog apsižiūrėjo“. Vilniaus apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog A. S. turi bent minimalų suinteresuotumą, jog A. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal inkriminuojamą administracinį nusižengimą, t. y. nepagrįstai bei tyčia apkalbėtų asmenį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti ir nesivadovauti šio liudytojo parodymais. Be kita ko, svarbu ir tai, kad kartu su A. S. buvęs jo kolega policijos pareigūnas nurodė, jog įvykio nematė, nes tiesiog į tą pusę nežiūrėjo bei galimai atliko kitas savo tarnybines funkcijas tarnybiniame kompiuteryje. Vertinant tai, kad, jeigu pripažinti, jog A. S. iš tiesų būtų norėjęs apkalbėti A. M., galimai būtų paprašęs kolegos patvirtinti jam palankias aplinkybes, tačiau, priešingai, minėto liudytojo kolega davė neutralius parodymus. Galiausiai, būtų nelogiška ir tai, kad įvykio nemačius liudytojo kolegai policijos pareigūnui, A. S. (net jeigu ir būtų susimaišęs ir tiksliai nepamatęs telefono naudojimo faktinės aplinkybės) vis tiek būtų iniciavęs administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą vien „dėl asmens nubaudimo“ be jokio pagrįsto pagrindo. Šioje byloje nėra gauta duomenų, jog A. S. savo darbines funkcijas atliktų nekompetentingai, neprofesionaliai, neetiškai, kenktų galimai teisės pažeidimus padariusiems asmenims ir pan., todėl tai tik dar labiau sustiprina išvadą, kad minėto liudytojo duoti parodymai laikytini patikimais bei jais pagrįstai galima vadovautis kaip objektyviais. Šiuo atveju būtų galima kritiškai vertinti liudytojo A. S. duotus parodymus, jeigu nebūtų užfiksuota, jog transporto priemonėje buvo mobiliojo ryšio priemonė, tačiau šiuo atveju, tai (telefonų buvimas transporto priemonėje) akivaizdžiai matosi ir iš byloje esančių vaizdo įrašų, be kita ko, aplinkybės, jog įvykio metu su savimi transporto priemonėje turėjo du mobiliojo ryšio telefonus (savo ir darbdavio), neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taip pat Vilniaus apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytų vaizdo įrašų pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ vertinimui, kas tik dar labiau sustiprina A. S. duotų parodymų patikimumą. Be to, nors mobiliojo ryšio priemonė (telefonas) ir būtų buvęs pritvirtintas specialiame laikiklyje, tačiau telefonas nebuvo valdomas naudojant laisvų rankų įrangą, o tai yra draudžiama KET bei užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, A. M. suvokė, kad vairuodamas transporto priemonę ranka naudoja telefoną ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia), todėl A. M. atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
10. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl pateiktų išklotinių taip pat negali būti tos, kurių pagrindu būtų galimas administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas. Pažymėtina, kad mobiliojo ryšio priemonė – telefonas – nėra skirtas išimtinai tik dviejų-trijų funkcijų naudojimui, o būtent: žinučių rašymui, skambinimui ir naršymui internete ar (ir) programėlių naudojimui, kurioms reikalingi mobilieji interneto duomenys. Pažymėtina, kad telefoną galima tiesiog patikrinti, ar nėra gauta praleistų skambučių, trumpųjų žinučių, įvairių priminimų, ar mobiliojo ryšio priemonė neišsikrauna ir pan., kam nereikia nei skambinti, nei rašyti, nei tuo labiau naudoti mobiliojo interneto duomenis. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog A. M. iki šio įvykio buvo padaręs ir ne vieną administracinį nusižengimą, kaltę visada pripažindavo ir paskirtas baudas sumokėdavo, dėl ko teisingas aplinkybes nurodo ir šioje administracinio nusižengimo byloje, nes įstatymai atsakomybėn traukiamam asmeniui imperatyviai neįpareigoja sakyti vien tik tiesą, t. y. asmuo gali meluoti, klaidinti tiek institucijas, tiek teismus, laikytis įvairių gynybinių versijų ir taktikų, todėl tai negali būti objektyvus pagrindas asmens kaltei paneigti.
11. Nors apeliaciniame skunde, priešingai negu paduotame skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Institucijos Nutarimo, ir neprašoma pakartotinai įvertinti A. M. paskirtų administracinės nuobaudos (baudos) ir administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) individualizavimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnio 1 dalies imperatyvą, patikrino skundžiamą nutartį ir dėl šio spręsto klausimo. Įvertinęs byloje gautus A. M. charakterizuojančius duomenis, to paties administracinio nusižengimo pakartotinumą (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), taip pat tai, jog asmuo per pastaruosius 5 metus daug kartų buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (tarp kurių ir pakankamai šiurkštūs KET pažeidimai), kas tik patvirtina, jog A. M. atsainiai žiūri į KET reikalavimus ir tai neleidžia jį apibūdinti kaip drausmingą vairuotoją, be to, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Vilniaus apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šios aplinkybės pateisina nustatytą maksimalų A. M. paskirtos baudos dydį ir jam paskirto teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo reikalingumą bei vidurkį atitinkantį šios administracinio poveikio priemonės terminą, todėl jų keisti (mažinti) nėra pagrindo.
12. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.