- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-17
- Bylos Nr.
- AN2-156-651/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00160-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-96 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 56 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda už tai, kad Institucijai atlikus tyrimą dėl žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai esančio pažeidimo, buvo nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama statybą leidžiančio dokumento ir parengto statinio projekto, 2023 m. pradžioje, žemės ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė neypatingosios kategorijos statinį – šiltnamį, t. y. ant betoninio pagrindo pastatė du kupolo tipo statinius, kurie tarpusavyje sujungti praėjimu. Vieno ir kito kupolo tarp atraminės konstrukcijos yra 6,95 m, aukštis ties aukščiausia stogo konstrukcija 4,7 m, bendras plotas 78,8 m². Pastatytas statinys priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai pagal STR 1.01.03:2017, t. y. neatitinka STR 1.01.03:2017 1 lentelės 4 punkte nurodytų ypatingų pastatų (pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m) bei 19 punkte nurodytų nesudėtingiems pastatams (Nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m) būdingų parametrų dėl atstumo tarp atraminių konstrukcijų, t. y. kai faktinis atstumas 6,95 m didesnis nei 6 m bet konstrukcijos trumpesnės nei 12 m. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodoma, kad Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad rangos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) pagal su statytoju sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. NSA-96, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda. Likusi nutarimo dalį palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. J. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien Institucijos argumentais, jog neva savavališką statybą nulėmė tarpatramio tarp laikančių konstrukcijų matmuo 6,95 m. Klaidingai konstatuota, kad neva statinys (kupolai) priskirtinas neypatingojo statinio kategorijai ir buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, dėl ko neva statyba buvo savavališka. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas remiantis Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-240918-00032 ir privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240919-00042. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavališkai (statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastarasis išduotas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, jog nagrinėjamoje situacijoje yra įžvelgiama teisinė spraga, kadangi Lietuvoje nėra kupolų projektavimo ir statybos teisinio reglamentavimo, todėl kyla pagrįsta abejonė, kokiu pagrindu yra surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kuomet net nėra teisinio reguliavimo, kaip ir kokiu pagrindu kupolams gali būti surašomas savavališkos statybos aktas, kuriuo Institucija rėmėsi surašant administracinio nusižengimo nutarimą. Ignoruota aplinkybė, kad Institucija visiškai neturėjo teisinio pagrindo surašyti administracinio nusižengimo nutarimą.
3.2. Teigiama, kad apylinkės teismas nevertino to, kad nesudėtingo statinio tarpatramio matmuo yra iki 6 m. Nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad Institucija tarpatramio matmenį prilygino kupolo diametrui, kadangi nėra reglamentavimo, nors kupolų atveju tarpatramis yra horizontalus atstumas tarp gretimų atramos taškų ant apatinio žiedo (pagrindo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pripažįsta, kad norminiai administraciniai aktai turi atitikti gero administravimo (atsakingo valdymo) ir kitus konstitucinius principus, pavyzdžiui, proporcingumo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 28 straipsnyje nurodyta, kad nesudėtingojo statinio kategorija ir grupė statiniui priskiriama vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, Reglamento 27, 30, 31 punktuose ir 5 priedo 1, 2 lentelėse pateiktais požymiais ir techniniais parametrais. Nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Nevertinta tai, jog kupolai neturi centrinės laikančios konstrukcijos, o apkrovos jų konstrukcijose pasiskirsto tolygiai. Kupolo diametras nėra tiesiogiai prilyginamas tarpatramiui tarp dviejų laikančių atramų, nes kupolas yra sferinė arba dalinai sferinė konstrukcija, kurios apkrovų paskirstymas skiriasi nuo horizontalių konstrukcijų, kaip pavyzdžiui sijų. Kupolo diametras – atstumas tarp priešingų kupolo kraštų ties jo pagrindu, kuris nusako bendrą konstrukcijos dydi. Tuo tarpu tarpatramis – tai atstumas tarp dviejų gretimų laikančių elementų (pavyzdžiui, statramsčių, lanų ar mazgų). Akivaizdu, kad kupolų atraminė konstrukcija neviršija 6 m, dėl ko statinys yra nesudėtingos kategorijos.
3.3. Taip pat teigiama, kad statinys (kupolai) yra laikinas. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal statinio statybos metu galiojusį STR 1.01.07:2002 6.1 punktą laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Šiai dienai laikino statinio reglamentavimas iš esmės yra nepakitęs, t. y. Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis numato, kad laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Šiuo atveju ir yra numatytas ribotas terminas, t. y. 3 metai, kuomet statinys yra reikalingas būtent vietos projektui įgyvendinti, o nepagrįsti ir aplaidūs Inspekcijos veiksmai kelią grėsmę vietos projektui sužlugti. Institucija, žinodama, kad kupolai neturi statybos teisinio reglamentavimo, neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti sprendimus dėl neva savavališkos statybos ar surašyti administracinio nusižengimo nutarimą, pritaikydama visiškai kitus teisės aktus, kurie akivaizdžiai neatitinka kupolų statybai.
3.4. Skunde pažymima, kad priešingai nei teigia Institucija, pareiškėja pastatė du kupolo tipo nesudėtingus statinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis numato reglamentuojama, jog neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Nors pastatyti kupolai tarpusavyje sujungti praėjimu, tačiau bendras plotas neviršija 80 kv. m., o tarpatraminio konstrukcijos neviršija 6 m. Nėra jokių pagrįstų abejonių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad statinys priklauso ne nesudėtingos kategorijos statiniams, o kitai kategorijai. STR 1.01.03:2017 2 lentelėje konkrečiai nurodoma, kad statinys, kurį Institucija įvardijo kaip šiltnamį, yra priskiriamas I grupės nesudėtingam statiniui, kuriam statybos leidimas nėra būtinas. Atvejus, kuomet yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas reglamentuoja Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis, tačiau nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad statiniai nepatenka į imperatyvią nuostatą turėti statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko Institucijos surašytas administracinių nusižengimų nutarimas iš esmės yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas.
3.5. Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog nors šiuo atveju Institucija ir praleido įstatymo nustatytus terminus, tačiau tai sąlygojo žmogiški nuo darbuotojų valios nepriklausantys faktoriai. Nepagrįstai pritarta Institucijos nuomonei, kad nors ir buvo praleisti įstatyme nustatyti terminai, pareiškėja neva turėjo galimybę naudotis savo teisėmis gintis nuo jai pareikštų kaltinimų, apskųsti jos atžvilgiu priimtus sprendimus, tačiau tokia teise neva nepasinaudojo. Neginčijama tai, kad administracinio nusižengimo nutarimas surašytas remiantis savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-240918-00032 bei privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240919-00042. Statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 120 punktas (patikrinimo metu galiojusi suvestinė redakcija) numatė, kad inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie aplinkybes, nurodytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo [8.4] 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte, informuoja statytoją apie numatomą statybos patikrinimą Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos aprašo [8.37] nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos patikrina statybą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis (patikrinimo metu galiojusi suvestinė redakcija) numatė, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Nagrinėjamu atveju Institucija skundą dėl galimai savavališkos statybos gavo 2023 m. vasario 3 d. Tyrimas dėl galimai savavališkos statybos pradėtas tik 2023 m. spalio 17 d., t. y. po 8 mėnesių, o tai akivaizdžiai patvirtina Institucijos aplaidumą ir terminų nesilaikymą. Be to, po patikrinimo kontrolinis klausimynas buvo surašytas tik po 4 mėnesių, t. y. 2024 m. vasario 28 d., nors pagal tuo metu galiojusią Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 20 d. patvirtinto Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo 48 punkto redakciją, kontrolinis klausimynas turėjo būti parengtas ne vėliau kaip per 3 dienas. Taigi iki savavališkos statybos akto surašymo praėjo 1 metai 7 mėnesiai, t. y. Institucija nepagrįstai surašė Savavališkos statybos aktą, kuomet statiniai jau buvo užbaigti statyti ir viduje buvo sumontuota įranga ir baldai. Pažymėtina, kad Institucija nei karto neinformavo pareiškėjos, kokiu pagrindu buvo nesilaikoma imperatyvių terminų. Vien tai, kad praleisti terminai dėl neva žmogiškų išteklių, nepriklausančių darbuotojų valios, nepaneigia Institucijos pareigos informuoti apie termino pratęsimus, nurodant objektyvią priežastį. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (viršijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Vien tai, kad Inspekcija surašė administracinio nusižengimo nutarimą remiantis nepagrįstai surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-240918-00032 ir privalomuoju nurodymu jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240919-00042 pagrindžia tai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas nepagrįstai ir jis turi būti naikintinas.
4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėja pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį.
Atsiliepimas
4.1. Nurodoma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su teiginiu, jog vykdė savavališką statybą, tai akcentavo ir 2024 lapkričio 13 d. atvykus į Instituciją dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Nurodo, jog pirko daiktus – kupolus kaip kilnojamus daiktus pagal pateiktą rangovo specifikaciją. Kilnojamus kupolus pristatė ir sumontavo ant kilnojamojo pagrindo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė, kad jie yra laikini kilnojami daiktai – prekės. Apeliacinio skundo teiginiai, jog kadangi Lietuvos Respublikoje nėra parengti kupolų statybą reglamentuojantys norminiai dokumentai, Institucijos darbuotojas bandė kupolo diametrą prilyginti standartinės konstrukcijos tarpatramiui, vadovaudamasis kitų konstrukcijų, bet ne kupolų, norminiais dokumentais. niekuo nepagrįsti ir nevertintini. Institucija atlikdama patikrinimą ir nustatydama statinio kategoriją vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ ir Statybos įstatymu.
4.2. Taip pat nurodoma, kad nustatyto pažeidimo padarymo laikas yra 2023 metų pradžia. Byloje yra 2024 m. rugsėjo 19 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240919-00042 ir 2024 m. rugsėjo 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP- 30-240919-00040 elektroninių dokumentų patvirtinti nuorašai. Pažymima, kad šie dokumentai nėra nuginčyti. todėl laikomi teisingais ir galiojančiais. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kadangi ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, terminą apskųsti Institucijos priimtus aktus praleido dėl nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl Institucijos surašytų 2024 m. rugsėjo 19 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų PNSD-30-240919-00042 ir 2024 m. rugsėjo 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30- 240919-00040. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad nors ir buvo Institucijos praleisti įstatyme nustatyti terminai, tačiau apeliantė turėjo galimybę naudotis savo teisėmis gintis nuo jai pareikštų kaltinimų, apskųsti jos atžvilgiu priimtus sprendimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
4.3. Teigiama, kad pirmosios instancijos įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausė proceso šalių paaiškinimus, savarankiškai atliko išsamų Institucijos nustatytų pažeidimų įvertinimą, nustatė ir nurodė visas bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė. Tai, jog apylinkės teismas pritarė Institucijos argumentams savaime nereiškia, kad byloje nebuvo atliktas pateiktų įrodymų savarankiškas įvertinimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. J. nesutinka, kad pastatytas statinys, t. y. kupolai, priskirtinas neypatingojo statinio kategorijai, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nesutinka, jog statyba buvo savavališka. Teigiama, kad pastatė statinį, priskiriamą nesudėtingojo statinio kategorijai, kuriam nėra reikalingas leidimas.
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
7. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, atsiliepimu į apeliacinį skundą ir jame išdėstytais motyvais, bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiami nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti ir administracinę teiseną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukti apeliantės atstovės išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
8. Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Statytojas (užsakovas) privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai jis privalomas. Statybos įstatymo Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) draudžiama. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas. Nutarime nurodyta, kad administracinę atsakomybę už minėtų pažeidimų padarymą numato Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis, kurioje yra įtvirtinta, kad už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą, kai pastatytas požeminis statinys ar statinio požeminė dalis (tarp jų – rūsys), skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių iki devynių tūkstančių eurų, kai pastatytas antžeminis statinys ar statinio antžeminė dalis (tarp jų – cokolinis aukštas), skiriama bauda statytojams nuo trijų tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
9. Sprendžiant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaltės dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo klausimą, yra būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) kad asmuo vykdė naujo statinio statybos darbus; 2) kad asmuo pastatė neypatingąjį statinį; 3) kad statyba buvo savavališka, t. y. vykdyta neturint statybą leidžiančių dokumentų.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad apygardos teismo įsitikinimu, nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog Lietuvoje nėra kupolų projektavimo ir statybos teisinio reglamentavimo, todėl nepagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ant betoninio pagrindo pastatė du kupolo tipo statinius, kurie tarpusavyje sujungti praėjimu, ir šis statinys atitinka visus Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatytus požymius, t. y. šiuo atveju tarpusavyje praėjimu sujungti kupolai yra inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurių dalis buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Todėl šiuo atveju sprendžiant, ar reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo būti vadovaujamasi Statybos įstatymu.
11. Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai dėl laikino statinio. Pažymėtina Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis numato, kad laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo statybą leidžiančio dokumento, kuriame būtų nurodytas kupolų naudojimo terminas.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog buvo pastatytas naujas statinys. Tačiau skunde akcentuojama, kad statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai ir jam statybos leidimas nėra reikalingas. Tačiau su šiuo vertinimu sutikti negalima. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, statinys (kupolai) neatitinka ypatingojo ir nesudėtingo pastato kategorijų, kadangi statinio tarpatraminės konstrukcijos viršija 6 m, todėl jis pagrįstai priskirtas neypatingosios kategorijos statiniui ir tokiai statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pareiškėja neturėjo.
13. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, jog savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
14. Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktas numato, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Statybos įstatymo paties įstatymo 2 straipsnio 20 dalis numato, kad ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis numato, kad nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
15. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 26 punkte nurodyta, jog ypatingųjų statinių kategorijai statiniai priskiriami vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, Reglamento 4 priede pateiktais požymiais ir techniniais parametrais. Iš minėto Reglamento 4 priedo „Požymių ir techninių parametrų, pagal kuriuos statiniai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, sąrašas“ matyti, kad negyvenamosios paskirties statiniai priskiriami ypatingiesiems, kai pastatai yra 20 m ir aukštesni; įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės; su konsolinių pastato dalių laikančiosiomis konstrukcijomis, išsikišančiomis už fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m²; naudojamos 100 m³ ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Reglamento 28 punkte nurodyta, jog nesudėtingojo statinio kategorija ir grupė statiniui priskiriama vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, Reglamento 27, 30, 31 punktuose ir 5 priedo 1, 2 lentelėse pateiktais požymiais ir techniniais parametrais. Reglamento 31 punktas numato, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Reglamento 2 punktas numato, kad šis reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.
16. Iš savavališkos statybos akto matyti, jog buvo nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, 2023 metų pradžioje žemės ūkio paskirties sklype pastatė neypatingos kategorijos statinį – šiltnamį, t. y. ant betoninio pagrindo pastatė du kupolo tipo statinius, kurie tarpusavyje sujungti praėjimu, kur vieno ir kito kupolo tarpatraminiai 6,95 m, aukštis ties aukščiausia stogų konstrukcijomis 4,7 m, bendras plotas 78,8 kv. m.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statinys (kupolai) neatitinka ypatingojo ir nesudėtingo pastato kategorijų, kadangi statinio tarpatraminės konstrukcijos viršija 6 m, todėl jis pagrįstai priskirtas neypatingosios kategorijos statiniui ir tokiai statybai yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o nustačius, kad statinys pagrįstai buvo priskirtas neypatingojo statinio kategorijai ir buvo pastatytas neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, pagrįstai padaryta ir išvada, kad statyba buvo savavališka. Kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir nepateikė nustatyta tvarka patvirtinto statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, laikytina, todėl pagrįstai konstatuota, kad statybos darbai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 27 straipsnio 22 dalį, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai paskirta administracinė nuobauda pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį.
18. Nors VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teigia, kad statinys turi būti priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, kadangi Institucija nepagrįstai tarpatramio matmenį prilygino kupolo diametrui, nors kupolų atveju tarpatramis yra horizontalus atstumas tarp gretimų atramos taškų ant apatinio žiedo (pagrindo), tačiau, apygardos teismo vertinimu, su šiuo argumentu sutikti nėra teisinio pagrindo. Tarpatramis yra konstrukcija tarp dviejų atramų. Institucija, spręsdama dėl statinio priskyrimo neypatingų statinių kategorijai, šiuo atveju pagrįstai skaičiavo skersmenį, nes tai yra atstumas tarp dviejų atramų. Iš prie 2022 m. birželio 27 d. kupolų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) techninės specifikacijos matyti, kad kupolų išorės skersmuo yra ne mažiau kaip 7,40 m. Taigi nagrinėjamu atveju statinys neatitinka nesudėtingiems statiniams taikomą reikalavimą, jog atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m.
19. Skunde akcentuojama, kad nesilaikyta terminų, numatytų Statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 120 punkte, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju buvo pažeisti įstatymo numatyti terminai, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog, kaip nurodė ir Institucijos atstovė, nustatytų terminų nesilaikyta dėl žmogiško faktoriaus, t. y. darbuotojų trūkumo ir padidėjusio darbo krūvio. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų gautas 2023 m. vasario 3 d., o administracinė nuobauda paskirta Institucijos nutarimu paskirta 2024 m. gruodžio 4 d. Be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėjo apskųsti jos atžvilgiu priimtus sprendimus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, nors Institucija praleido įstatymo nustatytus terminus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas esminis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimui.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją keisti ar naikinti keisti nėra. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.