Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,,Grinda“ ieškinį atsakovei UAB „Arlanga“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio pareiškimas bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovui tinkamai, pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ UAB „Grinda“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3E-82 „Dėl UAB „Grinda“ paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinės kainos derinimo“ buvo suderinta Ieškovo paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas - 0.17 EUR/m³ (be pridėtinės vertės mokesčio) bei nustatyta, kad ši paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinė kaina suderinta trejų metų laikotarpiui nuo šios kainos įsigaliojimo dienos, pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais taikant paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos kainą, lygią paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos bazinei kainai. Atsakovas valdo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius objektus, kurie išleidžia paviršines nuotekas į nuotekų šalinimo įrenginius, prijungtus prie bendros Vilniaus miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas leidžia jo valdomoje teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas i Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną, tačiau nėra pasirašęs Ieškovo jam pateiktos 2019 m. kovo 25 d. Paviršiniu nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 19/PNA-660, tačiau ieškovas atsakovui pateikė PVM sąskaitas-faktūras 847,31 Eur sumai, kurios nėra apmokėtos.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Viešojo administravimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis įstatymų nustatytą viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas), todėl savivaldybė privalo pasirūpinti šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ UAB „Grinda“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Taigi ieškovė turi teisę už teikiamas paslaugas gauti pajamas (Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Paviršiniu nuotekų tvarkymo paslauga įstatymo pagrindu yra apmokestinama visiems asmenims, patenkantiems į abonento sąvoką, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta paviršiniu nuotekų tvarkymo Vilniaus mieste bazine kaina. Abonentas - fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas (GVTNTĮ 3 str. 1 d.).

Atsakovas yra juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę veiklą, Atsakovas valdo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius objektus, Atsakovas išleidžia paviršines nuotekas į nuotekų tvarkytojo (Ieškovo) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, tai yra, leidžia jo valdomų objektų teritorijoje susikaupusias paviršines nuotekas į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną ir naudojasi Ieškovo lietaus magistraliniais tinklais.

Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovas yra abonentas, kuris turi prievolę mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas nežiūrint į tai, kad nėra pasirašęs nuotekų tvarkymo ateities, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitu teisės aktu nustatyta tvarka yra prijungti prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršiniu nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas (GVTNTĮ 32 str. 4 d.).

Duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei būtų įvykdžiusi ir apmokėjusi ieškovės išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, visiškai atsiskaitydama už suteiktas paslaugas, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė sutartinę prievolę tinkamai ir laiku sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas pažeidė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 847,31 Eur skola (6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos laikomos iš anksto šalių nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam įrodinėti nereikia. CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Paviršinių nuotekų sutarties 16 p. nurodyta, jog nustatytu laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, abonentas už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos. Ieškovės paskaičiavimu, už neapmokėtas sąskaitas-faktūras, atsakovė turi mokėti 9,23 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolės atsiskaityti už paslaugas nevykdė, iš atsakovės priteistini 9,23 Eur dydžio delspinigiai ieškovės naudai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės reikalavimui, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (856,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 19,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 455,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistina 474,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymų numatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB ,,Grinda“, į.k. 120153047, iš atsakovės UAB „Arlanga“, į.k. 302594871, 847,31 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 31 ct) skolos, 9,23 Eur (devynis eurus 23 ct) delspinigių, 6 proc. (šešių procentų) metines palūkanas už priteistą 856,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 474,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.