Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-01 · Administracinė byla Nr. I-2890-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
I-2890-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00858-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
D. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2890-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Ž. 2015-01-31 paštu išsiuntė teismui skundą (b. l. 1–6), kurį 2015-02-25 patikslino (b. l. 14–19) ir prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-01-23 sprendimą Nr. 1D-986(11); 3) priteisti iš atsakovės Ministerijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2886,71 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybą. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2010-01-01, jam kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Ministerija 2015-01-23 sprendime Nr. 1D-986(11) nurodė, kad išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo ir šią nepriemoką atsisakė išmokėti. Pareiškėjas teigia, kad valstybinės pensijos mažinimas prieštarauja konstituciniams principams, todėl sumažinta pensijos dalis turi būti kompensuota.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Paaiškino, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas jau įvykdytas. Nurodė, kad nėra teisės normos, pagal kurią Ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą (b. l. 33–35).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 43–44).

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina. Skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl termino praleidimo ir atnaujinimo.

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas sumažintos ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjui.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2008-07-25 sprendimu Nr. 11SP-287 pareiškėjui nuo 2008-07-01 paskirta 680,62 Lt valstybinė pensija (b. l. 27). Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., laikotarpiais nuo 2010-04-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (b. l. 30–31). Pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą su 2014-11-19 prašymu (gautas 2015-01-02, reg. Nr. 1P-9), prašydamas išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 32). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2015-01-23 sprendime Nr. 1D-986(11) nurodė, kad prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos; įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato; Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 28–29).

Šioje byloje spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. LVAT išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Laikinojo įstatymo 5 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01, tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas. Laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios nuo 2012-09-01.

Pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, iš esmės yra atskirų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Pagal LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str., išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015-01-31, t. y. praleidęs trejų metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido trejų metų terminą reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo (2012-09-21). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiškiai nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į LVAT praktiką ir įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015-01-31, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 7 p.).

Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal šio įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl, pareiškėjui kreipusis į teismą 2015-01-31, trejų metų procesinis terminas dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo dar nebuvo pasibaigęs.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. ir 5 str. 2 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 m. iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-24 pažymos Nr. 11DP(P)-392 matyti, kad, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (b. l. 30–31). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 d. (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes, įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.

Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad, pareiškėjui dirbant tam tikrą darbą sumažinus jo gaunamą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., t. y. daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrą darbą. Remdamasis išdėstytu reguliavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gaunama valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. buvo sumažinta neteisėtai.

Taigi, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 susidarė 291,85 Eur (1007,71 Lt) nepriemoka (b. l. 30–31) dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas neišmokėtą 291,85 Eur (1007,71 Lt) pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Pareiškėjas pensijos nepriemoką prašo priteisti iš Ministerijos. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl anksčiau nurodytos neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Dėl sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-23 sprendimą Nr. 1D-986(11). Ginčijamame sprendime Ministerija nurodė, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjo prašymo dalies dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552 1377/2014). Vadovaujantis minėtose LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartyse pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejus metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Skundžiamas sprendimas nėra grindžiami jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytas skundo padavimo terminas. Atsižvelgusi į minėtą LVAT praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ministerija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimtas skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjo D. Ž. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo D. Ž. reikalavimo priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-23 sprendimo Nr. 1D-986(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti D. Ž. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str.

Priteisti pareiškėjui D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 291,85 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė