- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- I-2010-342/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01435-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- UAB „Palangos butų ūkis“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palangos komunalinis ūkis“
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, susipažinusi su administracine byla pagal pareiškėjos UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl 2014 09 30 sprendimo Nr. T2-252 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 08 29 sprendimo Nr. T2-226 pakeitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Palangos butų ūkis“ prašo panaikinti 2014 09 30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-252, kuriuo buvo pakeistas 2013 08 29 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-226 ir įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės tarybą antruoju kvietimu atrinktų daugiabučių pastatų, kuriems parengti energinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai, atžvilgiu Palangos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi, paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal administruojamus daugiabučius namus.
Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti <...>. Administracinis aktas ABTĮ apibrėžiamas kaip vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pagal ABTĮ 13 dalį norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o pagal šio straipsnio 14 dalį individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Administraciniai aktai, atsižvelgiant į jų turinio pobūdį, skirstomi į individualius administracinius aktus ir norminius administracinius aktus. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Tokie aktai visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2012-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012, 2013-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I858-7/2013, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014, 2014-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.). Teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi ir subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, kreipimosi forma, tokio akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtus Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatose apibrėžtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2011-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014 ir kt.). Sprendžiant klausimą, kokio pobūdžio (norminis ar individualus) yra skundžiamas teisės aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013). Pažymėtina, jog individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, jog šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1082/2014, 2013-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2014, 2014-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-893/2014 ir kt.).
Vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2009-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Savo ruožtu visuotinis tokio akto privalomumas, kaip vienas pagrindinių norminių teisės aktų požymių, yra sietinas su šį aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais, t. y. įgaliojimais praktiškai įgyvendinti vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis). Būtent tokių įgaliojimų turėjimas išskiria viešojo administravimo subjektus iš kitų asmenų, sudarydamas prielaidas jiems savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas – elgesio taisykles, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-19 nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007). Norminis administracinis aktas įtvirtina bendro, abstraktaus, neindividualizuoto pobūdžio nuostatas – elgesio taisykles. Kitas reikšmingas šių teisės aktų atribojimo kriterijus – tai subjektai, kuriems skirti atitinkami teisės aktai: norminis teisės aktas yra adresuojamas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (be to, akcentuotina, jog galimybė tam tikru konkrečiu momentu nustatyti šių subjektų ratą nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014). Tuo tarpu, individualiu teisės aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Be to, minėta, norminis teisės aktas yra orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Individualus aktas, priešingai, pasižymi vienkartiniu (ad hoc) pobūdžiu.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 09 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-108-243/2014 nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2013-08-29 sprendimu Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir atsižvelgdama į atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Programa) (1 punktas). Sprendimo 2-uoju punktu, kuris ginčijamas byloje, paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius - UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktas įtvirtina savarankiškąją savivaldybės funkciją, kuri apima infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimą, turizmo, būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimą. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktas įtvirtina išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją – savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas. Ginčijamame sprendime, įgyvendinant šias įstatymų leidėjo savivaldybėms (savivaldybių taryboms) pavestas funkcijas, įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkamos naujos teisės normos, nustatančios energetinio efektyvumo didinimo galimybes daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įtvirtinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimas Nr. T2-226 nėra vienkartis teisės taikymo aktas. Šio administracinio akto paskirtis – atkurti ar pagerinti Palangos mieste esančių daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energetinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui mažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo (Programos 1 punktas). Iš šių nuostatų matyti, jog akte įvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, normos, o sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas yra adresuotas ne tik atrinktiems 16 daugiabučių namų Palangos miesto savivaldybėje (Programos 12.1 punktas), bet daro tiesioginę įtaką ir kitiems subjektams, pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams, gyventojams (kurių pagal Programos 4 punktą Palangos mieste yra 15353, daugiabučių namų 259) ir namų administratoriams, siekiantiems realizuoti galimybę atkurti ar pagerinti daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes, nes, akivaizdu, jog, priklausomai nuo to, ar daugiabutis yra ginčijamu sprendimu patvirtintame atrinktų gyvenamųjų namų sąraše ar ne, – tai gali turėti reikšmingą įtaką minėtos galimybės įgyvendinimui. Tai reiškia, jog sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Ginčijama minėto sprendimo 2 punkto nuostata, nurodanti konkretų subjektą – Programos įgyvendinimo administratorių, skirta norminio akto įgyvendinimui, lygiai kaip 3 punktu sudarytas Programos įgyvendinimo priežiūros komitetas nurodant konkrečią personalinę jo sudėtį, bei 4 punktu suformuluoti pavedimai savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau dėl to norminis teisės aktas netampa individualiu teisės aktu. Nurodyti požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-08-29 sprendimas Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ yra norminis teisės aktas. Skunde prašoma panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 09 30 sprendimą, kuriuo pakeistas tarybos 2013 08 29 sprendimas Nr. T2-226, todėl dėl aukščiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad ir šis sprendimas yra norminis teisės aktas, nes atisitinka norminio akto požymius.
Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ šešioliktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą. Pagal ABTĮ 110 straipsnį su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Pareiškėja UAB „Palangos butų ūkis“ į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą nepatenka ir jai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą nuostatą, yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011, 2014-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-451/2014, 2014-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-893/2014). Be to, remiantis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra pagrįstas, kai prašymas siejamas su prašomos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-661/2008). Tai reiškia, jog individualios bylos ir norminio teisės akto turi būti prejudicinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjos teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad asmenims turi būti suteikta galimybė naudotis veiksminga jiems suteiktų teisių teismine gynyba. Iš pateikto skundo nustatyta, kad ginčijamas sprendimas įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturi. Pareiškėja kreipėsi į teismą ginčydama norminio teisės akto teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 straipsnis). Konstatuotina, jog pareiškėjos skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 09 30 sprendimo Nr. T2-252, t.y. norminio administracinio akto dalies panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Atsisakius skundą priimti pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Savivaldybės tarybos 2014 09 30 sprendimo Nr. T2-252 „Dėl Tarybos 2013 08 29 sprendimo Nr. T2-226 pakeitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Grąžinti pareiškėjai UAB „Palangos butų ūkis“ sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014 10 30 valstybei.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.