Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., nukentėjusiajam M. I., vertėjai Vandai Žitkauskaitei, išnagrinėjusi L. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2015-02-20 apie 13.15 val., Nemokamos pagalbos tarnybos patalpose, Odminių g. 3, Vilniuje, nuo staliuko paėmė M. I. priklausančią piniginę, 18 eurų vertės, kurioje buvo įvairūs dokumentai, ir paėmusi piniginę išėjo iš įstaigos. Šiais veiksmais ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Apklausta teisme L. K. parodė, kad užėjo į įstaigą, nes ieškojo advokato ir pastebėjo piniginę, kurią norėjo nuvežti į policiją. Piniginėje nebuvo nei 2 eurų, ji, L. K. tik truputi pažiūrėjo ir pamatė dokumentus. Ten nebuvo pinigų. Žmogus pasakė, kad dingo 2 eurai ir mėnesinis bilietas. Po to, kai pasižiūrėjo, kad pas ją, L. K. 45 eurai, tai pastarasis parašė, kad dingo 45 eurai, o iš pradžių tvirtino, kad dingo 2 eurai. Pasak L. K., norėjo piniginę palikti administracijoje, bet pagalvojo, kad gal į policiją neš, greičiau ras savininką. L. K. paaiškino, kad 20 dieną nusiėmė pinigus, ji jų niekur neišleido, po to jai paskambino ir ėjo grąžinti piniginės, bet nespėjo. Piniginėje buvo 8 centai. Kai atidavė piniginę budinčiam, pastarasis pasakė, kodėl pavogėte 2 eurus ir važiavimo bilietą. Kai ją, L. K. patikrino, tada žmogus pasakė tą sumą. Pas ją, L. K. buvo 45 eurai, 2 po 20 iš banko ir 5 eurai, buvo ir jos centai.

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. I. parodė, kad viskas seniai buvo. Nuėjo pas advokatus, paprašė užrašyti telefono numerį, o kortelė buvo piniginėje, ištraukė piniginę ir nuėjo pas sekretorę, pasakė telefono numerį. Jis, M. I. išėjo, piniginė liko. Kai pasigedo, grįžo piniginės. Piniginės nebuvo. Paskambino į policiją. Kameros parodė, kad atėjo moteris, pamatė piniginę, priėjo, atsisėdo ir su ranka į krepšį įsidėjo. Parašė pareiškimą. Pasak M. I., piniginėje buvo 2 kupiūros po 20 eurų ir viena 5 eurų, metinis pravažiuojantis bilietas, invalidumo pažymėjimas. Buvo 45 eurai ir 93 centai. Jis, M. I. žino kiek pas jį buvo pinigų, nes jo sūnus vis klausinėja kiek jam duos kapeikų. Pasak M. I., užėjo su sūnumi prieš tai į parduotuvę „Maxima“ ir pastarasis pirko šokoladuką, tai žino kiek buvo pinigų. Jam, M. I. žmona davė 50 eurų. Jis, M. I. po insulto, buvo susinervinęs, nenurodė tiksliai kiek buvo pinigų pirminiuose parodymuose. Pasak M. I., nieko neatgavo, atgavo nukentėjusiojo pažymėjimą. Piniginę tą pačią dieną grąžino. Vilniečio kortelės nebuvo ir pinigų, Camelia vaistinės kortelės. Jis, M. I. rado piniginėje tik 13 centų, jo piniginėje buvo 45 eurai. Kokią teisę pažeidėja turėjo vogti piniginę.

Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad kai jis apklausinėjo nukentėjusįjį, asmuo pateikė versiją, kad jo pareigūnai nepaklausė ar buvo pinigų piniginėje. Asmuo jam, A. S. pats pasakė sumą, centų gal smulkių nepasakė. Budinti pareigūnė R. N. jį priiminėjo. Pasak A. S., asmuo sakė, kad buvo šoke, pastarasis pats įvardijo sumą, ką pasakė tą jis ir užrašė.

Apklausta teisme liudytoja R. N. parodė, kad atsimena, jog tą dieną budėjo, jai paskambino budėtojas J. ir pasakė, kad yra pristatyta moteris, kuri galimai pasisavino piniginę. Ji, R. N. atėjo į budėtojų dalį ir pamatė, kad moteris jau sėdėjo priimamajame kambaryje. Pastaroji paaiškino, kad neėmė piniginės, taip pat sakė, kad paėmė piniginę su tikslu grąžinti savininkui. Buvo sprendžiamas klausimas kas buvo piniginėje dėl Vilniečio kortelės. Kai nuėjo pakalbėti su vyru, pastarasis buvo emocinėje būsenoje, jai nepavyko su juo susikalbėti, jis akcentavo Vilniečio kortelę, jis pasakė, kad kortelė pildoma su nuolaida. Ji, R. N. patikrino spaudos kioske, jai pasakė, kad tai paprastu būdu pildoma kortelė. Apie pinigus vyras tuo metu nieko nesakė, pastarasis buvo šoko būsenoje. Pasak R. N., vyras akcentavo Vilniečio kortelę, pastarasis rėkė kaip parvažiuos namo. Iš vyro pasipylė emocijos, buvo nepatenkintas, pradėjo grasinti, jis netrukus ir išėjo. R. N. teigimu, piniginėje buvo Vilniečio kortelė, buvo 20 eurų, moteris pasakė, kad tai jos pinigai. Korteles grąžino moteriai. Vyras sakė, kad dar buvo „Camelia“ kortelė, bet moteris jos neturėjo. Kai ji, R. N. atėjo į kabinetą, pinigai jau visi buvo ant stalo. Moteris aiškino, kad tai jos. R. N. paaiškino, kad jai nepavyko susikalbėti su vyru, ji bandė raminti, jis pradėjo sakyti, kad kreipsis į prokuratūrą. Vyras buvo nepatenkintas, nes neturėjo kuo grįžti namo, neturėjo Vilniečio kortelės. Pinigai atiduoti L. K.. Pasak R. N., kiek atsimena apie tokią sumą nekalbėjo, vyras akcentavo Vilniečio kortelę ir sakė, kad piniginėje buvo pora eurų. Gal žmogus buvo šoko būsenoje, jam svarbiausia buvo parvažiuoti namo. Gal vyras akcentavo Vilniečio kortelę ir du eurus kaip parvažiuoti namo.

Liudytojo M. I. apklausos protokole nurodyta, kad 2015-02-20 apie 14.00 val., Odminių g. 3, Vilniuje, buvo nuėjęs į nemokamų advokatų paslaugų kontorą, kur netyčia paliko ant staliuko savo piniginę, kurioje buvo jo visi dokumentai, tai yra invalidumo pažymėjimas, sodros pažymėjimas, nedarbingumo pažymėjimas, įvairios banko kortelės, 2 kupiūros po 20 eurų, viena 5 eurų kupiūra, 94 euro centų. Jo, M. I. piniginės vertė 18 eurų. Jam, M. I. padaryta 63,94 eurų žala. Jis, M. I. išėjo iš advokatų kontoros palikęs piniginę ir nuėjo į teismą, esantį Žygimantų g. Ten atėjęs pamatė, kad neturi savo piniginės. Grįžęs į kontorą darbuotojų paklausė ar nepaliko piniginės, nes kameros užfiksavo, kad viena moteris paėmė jo, M. I. piniginę. Minėtą moterį pareigūnai pristatė į komisariatą ir jam, M. I. grąžino piniginę su dokumentais, tačiau pinigų, t. y. 45,94 eurų nebuvo.

Daiktų apžiūros 2015-02-20 protokolo duomenimis, apžiūrėti L. K. šie daiktai: įvairios nuolaidų kortelės, 2 kupiūros eurų po 20, viena 5 eurų kupiūra, Vilniečio kortelė, 5 eurai po 1 eurą, 94 euro centai, akiniai, telefonas Nokia (pilkas su mėlynu). Daiktai grąžinti L. K., išskyrus Vilniečio kortelė, „Maxima“ ačiū kortelė.

L. K. pakvitavimo duomenimis, ji iš policijos gavo savo Vilniečio kortelę ir „Maximos“ kortelę. Pretenzijų neturi.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio vyr. patrulio J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-20 apie 13.50 val., VPK OVS gautas pranešimas, kad Odminių g. 3, Vilniuje, iš pranešėjo, kuris atvyko pas advokatą, pavogė piniginę. Atvykus minėtu adresu, Odminių g. 3, Vilniuje, kur yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, juos, policijos pareigūnus pasitiko nukentėjęs asmuo M. I. ir paaiškino, kad neaiškiomis aplinkybėmis minėtos organizacijos patalpose pasigedo piniginės su dokumentais, banko kortelėmis. Netrukus pas juos priėjo Teisės skyriaus vedėja L. M. ir paaiškino, kad turi vaizdo medžiagą ir nurodė duomenis moters, kurią įtaria pavogus piniginę, tai L. K.. Vėliau su nukentėjusiu M. I. atvyko į 3 PK tolimesniam aiškinimuisi.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal medžiagą, ROIK 0115000090315, buvo nustatyta asmenybė, kuri adresu Odminių g. 3, Vilniuje, paėmė M. I. piniginę, kaip paaiškėjo, tai buvo L. K., kuri atvežė į trečiąjį policijos komisariatą pareiškėjo piniginę su dokumentais. Tačiau, anot pareiškėjo M. I., piniginėje pritrūko 2 eurų, „Vilniečio“ kortelės, „Maxima ačiū“ kortelės ir „Camelia“ vaistinės kortelės. Atlikus L. K. apžiūrą buvo rasta „Vilniečio“ kortelė ir „Maxima ačiū“ kortelė, tačiau pastarosios teigimu čia yra jos kortelės. Minėtos kortelės buvo išimtos ir pridėtos prie medžiagos.

Iš L. K. AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-02-20 iš kortelės išsiima du kartus po 20,00 eurų iš bankomato, esančio Gedimino pr. 1, Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš ATPK 50 straipsnyje įtvirtintos veikos formuluotės matyti, jog pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad šis pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.), tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-507/2010, N62-2799/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. neneigė nustatytų faktinių apilinkybių, kad ji 2015-02-20 apie 13.15 val., Nemokamos pagalbos tarnybos patalpose, Odminių g. 3, Vilniuje, nuo staliuko paėmė M. I. priklausančią piniginę, tačiau nurodė, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą, ji ketino piniginę nuvežti į policijos komisariatą. Pasak L. K., norėjo piniginę palikti administracijoje, bet pagalvojo, kad gal neš į policijos komisariatą, greičiau ras savininką. L. K. paaiškino, kad 20 dieną nusiėmė pinigus, ji jų niekur neišleido, po to jai paskambino ir ėjo grąžinti piniginės, bet nespėjo. Tokius pažeidėjos parodymus teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi L. K. parodymai paneigti byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad L. K. pasiima piniginę ir įsideda į rankinę, po to nueina prie aptarnaujančio langelio, pildo dokumentus, tačiau administracijos darbuotojai neparodo, kad rado piniginę, nesiteirauja ar žino, kas paliko piniginę bei kam ji priklauso, ir išeina iš patalpų, kas rodo, jog ji suvokė, kad ji paėmė svetimą piniginę, t. y. byloje galima spręsti, kad ji veikė tyčia – suprato priešingą teisei savo veiksmų pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo.

Apklausta L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad M. I. piniginėje nebuvo nei 2 eurų, piniginėje nebuvo pinigų, buvo tik 8 eurocentai, ji tik truputį pažiūrėjo ir pamatė dokumentus. Pas ją, L. K. buvo 45 eurai, 2 po 20 iš banko ir 5 eurai, buvo ir jos centai. Kai ją, L. K. patikrino, tada M. I. pasakė tą sumą. L. K. paaiškino, kad M. I. pasakė, kad dingo 2 eurai ir mėnesinis bilietas, tik po to, kai pasižiūrėjo, kad pas ją yra 45 eurai, pastarasis parašė, kad dingo 45 eurai, nors iš pradžių tvirtino, kad dingo 2 eurai. Kai ji, L. K. atidavė piniginę budinčiam, pastarasis pasakė, kodėl pavogėte 2 eurus ir važiavimo bilietą. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. I. parodė, kad jo piniginėje buvo 2 kupiūros po 20 eurų ir viena 5 eurų, metinis pravažiuojantis bilietas, invalidumo pažymėjimas. Buvo 45 eurai ir 93 centai. Jis, M. I. rado piniginėje tik 13 eurocentų, jo piniginėje buvo 45 eurai. Nukentėjusiojo M. I. parodymai teismui kelia tam tikrų abejonių, kadangi savo pirminiame pranešime, priešingai nei teisme, nurodė, kad piniginėje buvo daug banko kortelių, nuolatinis metinis nukentėjusio pravažiavimo bilietas, invalido pažymėjimas, Danske banko kortelė, nukentėjusio statusas. Pinigų buvo nedaug, apie porą eurų su centais. Buvo visokie jam, M. I. reikalingi telefono numeriai ir gydytojų išrašyti lapeliai, kada užrašytas pas gydytojus. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. I. tvirtino, kad piniginėje buvo jo visi dokumentai, tai yra invalidumo pažymėjimas, sodros pažymėjimas, nedarbingumo pažymėjimas, įvairios banko kortelės, 2 kupiūros po 20 eurų, viena 5 eurų kupiūra, 94 euro centų. Jo, M. I. piniginės vertė 18 eurų. Jam, M. I. padaryta 63,94 eurų žala. Jam, M. I. grąžino piniginę su dokumentais, tačiau pinigų, t. y. 45,94 eurų nebuvo. Aplinkybę, jog iš pradžių M. I. nurodė, kad jo piniginėje buvo pora eurų patvirtina apklaustos teisme liudytojos R. N. parodymai, jos surašytas tarnybinis pranešimas. R. N. teisme parodė, kad M. I. akcentavo Vilniečio kortelę, sakė, kad dar buvo „Camelia“ kortelė, apie pinigus tuo metu nieko nesakė, pastarasis buvo šoko būsenoje. Kiek atsimena apie tokią sumą nekalbėjo, vyras akcentavo Vilniečio kortelę ir sakė, kad piniginėje buvo porą eurų. R. N. teigimu, buvo Vilniečio kortelė, buvo 20 eurų, moteris pasakė, kad tai jos pinigai. Tarnybiniame pranešime R. N. nurodė, kad, anot pareiškėjo M. I., piniginėje pritrūko 2 eurų, „Vilniečio“ kortelės, „Maxima ačiū“ kortelės ir „Camelia“ vaistinės kortelės. Atvykusiems policijos pareigūnams M. I. paaiškino, kad pasigedo piniginės su dokumentais, banko kortelėmis. Iš daiktų apžiūros 2015-02-20 protokolo matyti, kad apžiūrėti L. K. šie daiktai: įvairios nuolaidų kortelės, 2 kupiūros eurų po 20, viena 5 eurų kupiūra, Vilniečio kortelė, 5 eurai po 1 eurą, 94 euro centai, akiniai, telefonas Nokia (pilkas su mėlynu). Nukentėjusysis M. I. teisme teigė, jog buvo susinervinęs, po insulto, todėl nenurodė tiksliai kiek buvo pinigų pirminiuose parodymuose. M. I. parodė, kad žmona jam davė 50 eurų, jis su sūnumi prieš tai užėjo į parduotuvę „Maxima“ ir pastarasis pirko šokoladuką, todėl žino kiek buvo pinigų. Teismui pirkimo kvitas pateiktas nebuvo. Vertinant nukentėjusiojo M. I. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, negalima daryti neginčijamos išvados, kad jo piniginėje buvo būtent 45,94 eurų. Be to, byloje nepaneigta L. K. nurodyta aplinkybė, kad 2015-02-20 ji nusiėmė pinigus. Iš L. K. AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-02-20 iš kortelės išsiima du kartus po 20,00 eurų iš bankomato, esančio Gedimino pr. 1, Vilniuje. Administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog L. K. paėmė M. I. priklausančią piniginę, kurioje buvo 2 kupiūros po 20 eurų, viena kupiūra 5 eurų ir 0,94 euro centai. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl įvertinęs visumą minėtų įrodymų teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, kad pavogtoje M. I. piniginėje buvo 45,94 eurų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 14.00 val., tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidimas padarytas 13.15 val., data, nurodyta protokole, vertintina rašymo apsirikimu, ištaisytina.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje pažeidėja buvo bausta už Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą pažeidimą administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, todėl pažeidėjai skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., -

nutaria:

L. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. skirti 86 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.